Interviu su Povilu Žumbaku
Savaitgalį Rusijos remiami Rytų Ukrainos separatistai suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos antiteroristinės operacijos pajėgas, tuo tarsi paneigdami Minske pasiektų paliaubų sutartį. Kaip tai vertinti?
– Gal tai Vladimiro Putino atsakas į respublikonų laimėjimą Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso rinkimuose? Jie deklaruoja griežtesnę laikyseną Rusijos atžvilgiu, žada paramą Ukrainai ginklais?..
– Aš abejoju. Manau, kad tai kiti apskaičiavimai. Tai matyti iš V. Putino pasisakymo per Maskvos tautinę šventę. Jam rūpi atkurti Sovietų Sąjungos modelį. Jis yra pabrėžęs, kad Sovietų Sąjungos išardymas buvo didžiausia praėjusio šimtmečio klaida. Maskvoje dabar pradėti vartoti terminai „russkij“, kalbant apie rusus, vietoje „rossijskij“, kuris apibūdina nebūtinai vien rusus, bet ir visus Rusijos rusakalbius. Nemanau, kad V. Putinui rūpi Amerikos politika. Jis žino, kad turi dvejus su puse metų daryti, ką jis nori. Amerikos užsienio politiką tvarko Barackas Obama, o ne Kongresas.
– Kad ir kaip vertintume V. Putiną, jis nėra kvailys. Bet kuriuo atveju jis supranta, kad Rusijos veiksmai turės atoveiksmį pasaulyje, su tuo negali nesiskaityti. Kokie jo politiniai apskaičiavimai?
– Manau, jis turi du modelius. Jam tenka apsispręsti, ar jis bandys atkurti tam tikrą Sovietų Sąjungos provaizdį, arba kurs rusišką fanatiškai nusiteikusią nacionalistinę šalį. Tačiau esama pavojų tiek dėl vieno, tiek dėl kito modelio. Jis privengia atkurti tokią Sovietų Sąjungą, kokia egzistavo. Kadangi nacionalistai gali prarasti turimą valdymo įtaką. Antrasis veiksnys – V. Putinas bijo Vidurinės Azijos musulmonų, kurie turėtų būti priimti į tokios sąjungos valdymo grandis. Tad žaidžia labai atsargiai. O drauge – rusų visuomenėje bando išlaikyti savo asmens kultą, kuris šiuo metu turi didelį pasitikėjimą. V. Putino strategija yra gana paprasta: jis nori suskaldyti NATO, sumenkinti Europos Sąjungą ir atkurti nacionalistinę Rusiją. Ir tam jis turi įvairių ginklų. Vienas jų – energetika. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas teisingai pastebėjo: karinę grėsmę Lietuvai mažina NATO, o narystė Europos Sąjungoje pasitarnauja siekiant energetinės nepriklausomybės.
Atkreipkime dėmesį, ką daro lenkai? Neseniai buvo paskelbta, kad egzistuoja slaptas Lenkijos gynybos planas – ruošiamasi rimtai gintis, jei pavojus iš Rusijos būtų didesnis. Suomija yra suorganizavusi 300 000 rezervistų. Net Estija organizuoja partizanus. Tik Lietuva atsilieka, planuoja po trejų metų pradėti vykdyti savo pareigas NATO.
– Lietuvai ir Vakarams pavojai nėra vienodi, esam paribio valstybė. Lietuvos retorika – karinga, bet veiksmai retorikos nepateisina...
– Čia svarbu Lietuvos gynyba ir įsipareigojimai NATO. Lietuva įsipareigojusi skirti 2 proc. BVP. O neskiria net 1 proc.! Tačiau svarbiausia – neturi profesionaliai organizuojamo rezervo. Jis labai silpnas. Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad trūksta tik kelių šimtų rezervistų. Tačiau padėtis visai kitokia. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastebėjo, kad V. Putinas labiau panašus į Adolfą Hitlerį nei į Josifą Staliną. Ir tai gana tikslus palyginimas. Kadangi J. Stalinas Sovietų Sąjungą valdė jėga. O A. Hitleris turėjo savo filosofiją – „Mein Kampf“ („Mano kova“). Aš taip pat manau, kad V. Putinas yra panašesnis į A. Hitlerį.
– Lyginant V. Putiną su A. Hitleriu, ar vis dėlto nėra supaprastinama gana sudėtinga šiandienio pasaulio geopolitinė konfigūracija?..
– Žmonės turi turėti kokį nors istorinį palyginimą. Sovietiniai žmonės patyrė J. Stalino valdymo metodus, bet negalvojo, koks buvo jo mąstymas, kuo jis grindė savo veiksmus. O jis valdė jėga ir teroru. A. Hitleris turėjo savo filosofiją. V. Putinas, kaip KGB žmogus, turi strategiją. Ir prie jos pritaiko šių dienų taktiką. Skirtumas tarp jų yra gana aiškus. Tačiau tarp V. Putino ir A. Hitlerio esama panašumų. Lyginti ar ne – jau kitas klausimas. Bet norint, kad žmonės geriau suprastų, kokia yra geopolitinė padėtis, naudinga kartais pakalbėti apie buvusius pasaulio diktatorius.
Vidmantas Valiušaitis
