psichologija

Mokyklose ir universitetuose, populiariosios psichologijos brošiūruose ir, tiesiog, mūsų pokalbiuose nuolat šmėsžioja žodžiai „melancholikas“, „flegmatikas“, „cholerikas“ ir t.t. Taip mėgstame skirstyti ir lipdyti etiketes, kad lengva ranka kolegai tariame „na, tu ir flegma“ arba žmonai papriekaištaujame:: „Isterikė! Na, bet tavo amžinai choleriškam charakteriui tai būdinga!“ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Agnė Grušauskaitė siūlo nepamiršti, kad žmogus, kaip ir visa...

Kalbėdami apie poros pasitenkinimo intymiu gyvenimu tvarumą specialistai sutartinai tvirtina: vienas iš ilgalaikį pasitenkinimą lemiančių veiksnių – įvairumas. Kaip jį sukurti? Atsakymai į šį klausimą dažnai įvairove nepasižymi: nusipirkite seksualaus apatinio trikotažo, romantiškai pavakarieniaukite, išbandykite naują mylėjimosi pozą ir panašiai.   Iš esmės nesu nusistačiusi prieš tokius patarimus.

Nesvarbu ar esate vieniši ir mėgaujatės tuo kiekvieną minutę, ar aktyviai ieškote to(s) vieno(s) vienintelio(ės) - yra visiškai natūralu susitkinėt vienu metu daugiau nei su vienu žmogumi. Be abejo, tai nėra priimtina kiekvienam, tačiau jei jūsų įsitikinimai tam neprieštarauja, toks suitikinėjimas ne tik gali būti, bet ir yra naudingas įvairiom prasmėm.

Deja, neištikimybė šeimoje šiais laikais nėra toks retas reiškinys. Tai viena iš dažniausių skyrybų priežasčių. Visgi moterys yra linkusios atleisti neištikimybę. Pateikiame 14 priežasčių, kodėl jos tai daro. Kai kurios moterys dėl vyro neištikimybės kaltina save. Tačiau juk neištikimybė yra asmeninis kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir prieš tai padarydamas vyras greičiausiai žino, kokios pasekmės gali laukti. Nepaisant to, rizikuoja. Ar tai reiškia, kad esami santykiai jam neberūpi? Galbūt.

Vienatvė skatina piktybinių auglių susidarymą pieno liaukose, teigia Jeilio bei Čikagos universitetų mokslininkai. Socialinės izoliacijos efektas prilygsta ir netgi viršija negatyvią rūkymo įtaką. Amerikiečių mokslininkai atliko eksperimentą su graužikais: keletą atskyrė nuo socialinės grupės iškart po gimimo. Po kurio laiko susirgimo vėžiu rizika jiems išaugo 3 kartus, palyginti su sociume augančiais gentainiais. Be to, izoliuotų graužikų augliai buvo daug pavojingesni.

Jūs niekada nelaimėsite, jeigu stengsitės visiems įrodyti savo pergalę. Jeigu jūs nuolat stengiatės kitiems išaiškinti, kas jūs toks, siekiate, kad jie jus suprastų, jeigu jaučiate būtinybę įrodyti, jog esate kai ko vertas, vadinasi, šis straipsnis jums. Veikite ramiai Nėra nieko bloga pasikalbėti su kitais apie tai, kas jums nutiko, tačiau jeigu jūs jaučiate būtinybę informuoti visus apie savo gyvenimo įvykius, nuopelnus bei laimėjimus, jūs - auka.

Dauguma tėvų jau yra susipažinę su tokia problema: vaikas pripratintas prie rankų, ir vos tik kas nutinka – reikalauja ir verkia, kad jį paimtų ant rankų. Tik tada jis nurimsta. Ir tai vyksta ne tik su kūdikiais, pačiais mažiausiais, bet ir su vyresnėliais, kuriuos iš tiesų sunku nulaikyti ant rankų. Kaip gi atpratinti mažylį nuo šio įpročio? Ir kaip geriau auklėti vaiką, kad jis nepriprastų prie rankų? Siūlome jums keletą patarimų.

Močiutė, kuriai – 30 metų, greitai gali nebekelti jokios nuostabos. Taip mano Marijampolės vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojai, pastebėję, kad pastaruoju metu sparčiai daugėja nėščių paauglių. Jeigu vėliau ir jų atžalos gimdys panašaus amžiaus, jauniausios močiutės rekordas – ne už kalnų. Anot ilgamečio Marijampolės VTAS vyriausiojo specialisto Gintauto Pajaujo, per pastaruosius metus Marijampolės savivaldybėje – apie dešimt nėščių paauglių.

Pamenat, kaip įsimylėję imdavome skraidyti padebesiais – visas pasaulis atrodė mielas ir vertas meilės, o bėdos ir problemos išnykdavo kažkur už horizonto? Nuostabus jausmas, ar ne? Panašų stebuklą gali padaryti meilė sau. Ne, ne, nekalbu apie savimylas, nematančius nieko, išskyrus save. Netiks čia ir hedonistai, meilė sau – tai ne galimybė prisikimšti pilvą mėgiamo maisto ar įsigyti norimą daiktą. Psichoterapeutas Raimundas Alekna meilę sau siūlo suvokti kaip pagarbą sau.

„Ne ten padėjai šaukštelius! Mano marškiniai ir vėl ne taip išlyginti! Ar dar ilgai sėdėsi prie kompiuterio ir televizoriaus, - geriau grindis išplautum! Tu manęs visai nesupranti, aš dirbu dėl mūsų, o tu net grietinės į šaldytuvą padėti negali!“, - tokius ir panašius žodžius dažnas mūsų girdi kasdien. O gal patys juos sakome? Pažįstu porų, kurių namuose – šeimos tvirtovėse – ginamasi ne nuo priešų, o nuo partnerio.

Psichologai ir pedagogai teigia, jog vaikai, turintys ir reguliariai atliekantys savas pareigas namie, auga kruopštesni ir atsakingesni. Gebėjimas atlikti jiems skirtas užduotis ne tik išmoko kantrybės bei atidumo, bet ir kilsteli savivertę: „Manimi pasitiki, aš galiu.“ Nors geriausia tokio šeimyniško bendradarbiavimo pamatus pakloti dar ankstyvoje vaikystėje, pradėti niekada ne per vėlu.

Auklėti linksmus, greitai nuoskaudą pamirštančius ir vėl veiklos besiimančius, atvirus vaikus gan lengva - išsakytų pastabų jie neima giliai į širdį, neužsisklendžia savyje ir neima protestuoti. Ką daryti, jeigu jūsų vaikas yra itin jautrus, jeigu kritika žeidžia itin stipriai, o kiekvienas griežtesnis žodis iššaukia ašarų upes ar apatiją? Kodėl mano vaikas jautrus? Visų pirma reikėtų suprasti ir pasistengti įvertinti, kodėl jūsų vaikas toks jautrus.

Kadangi, kaip sako liaudies išmintis, anyta – velnio pramanyta, sugadinti santykius su ja nebus sunku. Pakaks įvykdyti 2-3 punktus iš šio sąrašo, ir rezultatas užtikrintas.1. Įsikalkite į galvą visam laikui: gerų santykių su anyta iš esmės būti negali. Todėl net nebandykite atrasti bendros kalbos ir ieškoti kompromisų. Atminkite, jūs esate varžovės, besigrumiančios dėl to paties vyro meilės ir dėmesio. 2. Po vestuvių iš karto persikraustykite pas vyrą, į jo tėvų butą.

Bendraudami su aplinkiniais kiekvienas, be abejo, norime, kad žmonės būtų geros nuomonės apie mus. Universaliausias būdas įtikti žmogui, t. y. padėti jam susiformuoti nuomonę apie jus, – komplimentas. Komplimentus mėgsta ir vyrai, ir moterys. Klausytis jų visada malonu, nes komplimentas patenkina žmogaus poreikį patirti teigiamas emocijas.

Rinkti draugus paaugliui – beviltiška. Bet kol jūsų atžala dar neišaugo pradinuko suolo – pats metas pasirūpinti, kad jis nepasiduotų netinkamai įtakai! Vaikui ūgtelėjus tarp jo draugų neretai atsiranda ir tokių, kuriuos mielai nuo savo vaiko patrauktume kur nors tolėliau. O kas, jei tokie draugai padarys blogą įtaką jūsų aukseliui? Ne paslaptis, dauguma tėvų norėtų vienaip ar kitaip pakoreguoti savo atžalos bičiulių ratą.

Jau seniai esate įžengusi į ketvirtą dešimtį, tačiau vis dar vaikštote į pasimatymus? Niekaip nesiseka rasti to vienintelio? Manote, kad jums tiesiog nesiseka meilėje? O gal sėkmė čia niekuo dėta? Rimtų pažinčių svetainė DarniPora.lt pastebi kelias priežastis, kodėl kai kurios moterys užmezga santykius su vyrais, kurie nė negalvoja apie rimtus santykius. Žinoma, tokie romanai dažniausiai baigiasi nutrūkusiais ryšiais ir sudaužytomis širdimis. Greitai įsimylite ir skubate įsipareigoti.

JAV mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti, kokius vyrus romantiškiems santykiams linkusios rinktis vienišos moterys. Tyrimo metu 100 vienišų ir ištekėjusių moterų buvo rodomos nuotraukos ir prašoma įvardinti joms patraukliausius vyriškius. Greta nuotraukų charakteristikoje buvo nurodyta šeimyninė vyrų padėtis. Be to, siekiant objektyvesnių rezultatų, tie patys vyrai vienu atveju buvo pristatomi kaip vedę, kitu - kaip viengungiai. Panašus tyrimas buvo atlikta ir su vyrais.

Visada gyvenime turi daugiau reikalų nei laiko jiems atlikti. Ir kuo labiau stengiesi, tuo daugiau neatidėliotinų užduočių užkrinta ant Tavo pečių. Pabaigi vieną užduotį ir čia pat atsiranda dar šešios. Viskas labai paprasta: pirmiausia reikia išmokti išmintingai investuoti savo laiką – tai ir vadinama produktyvumu. Taip, tas nuvalkiotas žodis iš P raidės. Tik lengviau pasakyti nei padaryti. Taigi, kas žudo Tavo produktyvumą? Nebežinai, ką toliau daryti.

Paimk rašiklį ir popieriaus. Tau reikia atsakyti į kiekvieną klausimą iš karto, kai tik jį perskaitysi. Atsakymus užsirašyk. Testą reikėtų įveikti per 4 minutes. Nepatariama žiūrėti į testo rezultatus tol, kol neatsakysi į visus klausimus. Atsakymai pateikti pabaigoje. 1. Savo vardą įrašyk į rėmelį popieriaus lape. 2. Buvo 5 obuoliai. Tu paėmei 2 obuolius. Kiek obuolių turi? 3. Ar Anglijoje yra liepos 4-oji diena? 4. Ūkininkas turėjo 17 avių. Visos, išskyrus 9, pakratė kojas.

Kas yra laimė? Daugeliui žmonių atsakymas atrodo aiškus: laimė – tai būsena, kai myli ir esi mylimas, turi daug pinigų ir patinkantį darbą. Vis dėlto ši formuluotė gerokai prasilenkia su tiesa. Tirdami laimės sąvoką mokslininkai išvedė tokią formulę: Laimė = A + (5xE) + (3xV) A šioje formulėje reiškia Asmenines savybes, kurioms priklauso išvaizda, gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos ir greitai atgauti fizines bei dvasines jėgas.

Mokslininkai nustatė, kad po 33 gimtadienio šiuolaikinis žmogus atsiduria pačiame įvykių sūkurio viduryje. Pasak elektroninio pašto tiekimo kompanijos „Hotmail“ atliktos apklausos, 33 metai yra tas aktyvaus gyvenimo pikas, kai suaugę vyrai ir moterys turi įdėti daugiausia pastangų, kad suderintų darbą, šeimą bei laisvalaikį.

Visada gyvenime turi daugiau reikalų nei laiko jiems atlikti. Ir kuo labiau stengiesi, tuo daugiau neatidėliotinų užduočių užkrinta ant Tavo pečių. Pabaigi vieną užduotį ir čia pat atsiranda dar šešios. Viskas labai paprasta: pirmiausia reikia išmokti išmintingai investuoti savo laiką – tai ir vadinama produktyvumu. Taip, tas nuvalkiotas žodis iš P raidės. Tik lengviau pasakyti nei padaryti. Taigi, kas žudo Tavo produktyvumą? Ką gali daryt rytoj, niekad nedaryk tuoj.

Pamenat, kaip įsimylėję imdavome skraidyti padebesiais – visas pasaulis atrodė mielas ir vertas meilės, o bėdos ir problemos išnykdavo kažkur už horizonto? Nuostabus jausmas, ar ne? Panašų stebuklą gali padaryti meilė sau. Ne, ne, nekalbu apie savimylas, nematančius nieko, išskyrus save. Netiks čia ir hedonistai, meilė sau – tai ne galimybė prisikimšti pilvą mėgiamo maisto ar įsigyti norimą daiktą. Psichoterapeutas Raimundas Alekna meilę sau siūlo suvokti kaip pagarbą sau.

Tam tikros veido dalys mus skatina arba mums neleidžia pasitikėti naujai sutiktu nepažįstamu žmogumi. Kai bendraudami su pardavėju ar stebėdami paprastus Seimo rinkimus žvelgiame į visiškai nepažįstamo žmogaus veidą, neišvengiamai susiduriame su dilema – ar galiu juo pasitikėti? Mokslininkai teigia, kad tam tikros veido dalys mus skatina arba mums neleidžia pasitikėti nepažįstamuoju. Labiausiai pasitikėjimą sukelia tie asmenys, kurių veidas yra pailgas, lūpų kampučiai pakelti, o akys didžiulės.

Visada gyvenime turi daugiau reikalų nei laiko jiems atlikti. Ir kuo labiau stengiesi, tuo daugiau neatidėliotinų užduočių užkrinta ant Tavo pečių. Pabaigi vieną užduotį ir čia pat atsiranda dar šešios. Viskas labai paprasta: pirmiausia reikia išmokti išmintingai investuoti savo laiką – tai ir vadinama produktyvumu. Taip, tas nuvalkiotas žodis iš P raidės. Tik lengviau pasakyti nei padaryti. Taigi, kas žudo Tavo produktyvumą? Nepakanka miego.

Visi tėvai stengiasi vaikus aprūpinti tinkama mityba, pilnaverčiu vystymusi, poilsiu ir gerais žaislais, tačiau kartais vaikų elgesys tampa nenuspėjamas. Netgi patys ramiausi ir paklusniausi vaikai ima rodyti kaprizus, pavirsdami mažaisiais diktatoriais. O ką jau kalbėti apie šeimoje augantį pernelyg kaprizingą bamblį. Nustatyto amžiaus, kurį būtų galima vaidinti kaprizų amžiumi, vaikai neturi. Tai gali pasireikšti bet kada.

Kalbėdamas apie skaitmeninės šeimos reiškinį psichologas, Vilniaus universiteto lektorius Antanas Kairys sako, kad negalima vienareikšmiškai teigti, ar tai gerai, ar ne. „Čia tas pats, kas klausti, ar turėti automobilį yra gerai, ar ne. Iš vienos pusės - jis palengvina gyvenimą, iš kitos – tai gali būti pavojinga.“ Psichologas nemato problemos, kad vis daugiau žmonių naudojasi išmaniosiomis technologijomis, kurios neva gali sumažinti tarpusavio bendravimą. „Aš nematau didelių baisių pavojų.

Nors mūsų norai yra varomoji gyvenimo jėga, vis dėlto liaudies išmintis teigia: daug norėti nėra gerai. Pastaruoju metu mokslininkai atlieka nemažai tyrimų norėdami sužinoti, kas mus daro laimingus. Ir paaiškėjo, kad tikrai ne norų gausa: kuo daugiau vienu metu norime daiktų, tuo nelaimingesni esame. Konkrečiai mokslininkai analizavo, kaip žmonės trokšta ir įsigyja įvairius naujausių technologijų „žaisliukus“ – mobiliuosius telefonus, MP3 grotuvus, nešiojamuosius kompiuterius ir pan.

Pagyrimas - vienas iš būdų išreikšti meilę. Psichologai pataria vaiką girti kuo dažniau, kad jis visada žinotų, kaip jį mylite. Be to, pagyrimas padeda ugdyti vaiko savivoką. Kitaip nei suaugusieji, vaikas ugdosi ne savarankiškai, o su mūsų pagalba. Skatindami jį, parodome, kokio elgesio tikimės: ugdome jį tokį, kokį norime matyti. Atsiliepdami į visus vaiko poelgius, įvertindami juos, mes pažindiname jį su savimi - ir būtent su geriausiomis jo savybėmis.

Ir šventės, ir nelaimės vienija šeimas, o tradicijų turėjimas yra vienas pagrindinių „saugiklių“ šeimos gyvenime. Iš praktikos galiu pasakyti, kad šeimose, kurių namuose „neprigijo“ tradicijos (pradedant bendra vakariene ir baigiant privalomu dalyvavimu pagrindinėse giminės šventėse), daug sudėtingiau išgyvenamos santuokinės krizės ir švilpauja susvetimėjimo vėjai.

Ar kada nors susimąstėte, kas įvyktų, jeigu kiekvienas imtų brukti savo nuomonę kaip vienintelę tiesą pasaulyje. Arba viršininkas dėl per didelio svorio jus atleistų iš darbo? Kaip reaguotumėte dėl tokio netoleravimo? Nereikia toli dairytis – netolerancijos apraiškų vis dar apstu mūsų kasdienybėje.

Vaikelio atėjimas į šeimą – didelis iššūkis. Jis pakeičia visų porų santykius. Deja, daugiau nei pusė sutuoktinių teigia, jog jų santykiai pablogėjo. Kaip pasikeičia poros santykiai, kai atkeliauja mažylis į namus? Kaip išlaikyti meilę ir bendrumo jausmą? Ką daryti, kad šeima gimus vaikeliui dvasiškai praturtėtų? Nereklaminė istorija Papasakosiu jums vienos poros istoriją. Nors ji nėra linksma, bet labai tikra. Jei apsižvalgytume aplinkui, pamatytume ne vieną tokios istorijos variantą.

Beržinė košė tampa vis labiau neteiktina vaikų auklėjimo priemone. Ir nors daugybė atsakingų tėvų jau suvokia, kad tai – tikrai vienas blogiausių pasirinkimų siekiant vaikui sutramdyti, kartkartėmis net ir jiems pasitaiko pliaukštelėti įsismarkavusiam išdykėliui per sėdynę. Labiau ne auklėjimo sumetimais, o tiesiog išliejant apmaudą, kad toks pyplys drįsta neklausyti, nepaiso draudimo, tyčia krečia šunybes.

Tik 7 proc. mūsų komunikacijos sudaro verbalinė komunikacija, likę 38 proc. priklauso nuo intonacijos ar mūsų balso skambesys. Tarkime, drebantis, netolygus žmogaus balsas gali išduoti, kad žmogus nedrąsus, įsibauginęs arba nenuoširdus. Aiškus, skambus balsas paprastai sufleruoja, kad žmogus pasitiki savimi. Didžioji dalis mūsų komunikacijos išreiškiama kūno kalba – ji užima likusius 55 proc.

Neužtenka vaikus tiesiog mylėti. Mes turime juos mylėti besąlygiškai. Turime juos mylėti tokius, kokie jie yra, o ne už tai, ką jie daro. Tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Tai kartais tampa iššūkiu, nes šiandien iš įvairių tribūnų dažnai raginama elgtis kaip tik visiškai priešingai – mes skatinami auklėti vaikus sąlygiškai: rodyti švelnumą, kai jie geri, nustoti jį rodžius, kai jie tokie nėra.

Jaučiate, kad šeimoje artėja krizė, o galbūt galvojate, kad jūsų šeimoje viskas gerai? Bet kuriuo atveju, gali būti geriau, o jūs galite apie savo sutuoktinį suprasti dar daugiau. Bent jau taip sako lektorius Tomas Girdzijauskas, dėstantis seminare „Kaip išvengti santykių krizės? 100 laimingos šeimos paslapčių“. Seminaro medžiagą psichologas išgrynino per 15 metų, nagrinėdamas senųjų civilizacijų (Egipto, Izraelio, Indijos, Graikijos, Kinijos, Tibeto ir kt.) šaltinius.

Konsultacijos kreipėsi moteris, turinti 6 metų dukrą. Mama skundėsi, kad dukra pastaruoju metu atsikalbinėja, skriaudžia  mažesnį broliuką, atsisako vykdyti nurodymus, o į pastabas reaguoja audringai – verkimu ar priekaištais, kad jos niekas nemyli, nesupranta... Mama sutrikusi ir nežino, kaip su dukra elgtis: bausti ar toleruoti tokį jos elgesį, gal nekreipti į tai dėmesio. Ji baiminasi, kad tai neduos norimo rezultato – susikalbėjimo, o tik paskatins mergaitę ir toliau taip elgtis.

Vyrų žvilgsnius be vargo galima suskirstyti į tris aiškias kategorijas. Pirmosios – pernelyg įžūlūs. Jų akys nesnaudžia ir šauna tiesiai į taikinio centrą – moters tarpukojį. Trečiosios, kurių kažkodėl vis daugėja, šaltas ir taktiškas žvilgsnis skverbiasi į akis, nors, tiesą sakant, pati dama vyro nedomina. Aukso vidurys akiplėšų ir abejingųjų tarpe – subtiliai įbestas žvilgsnis į iškirptę.

Tokios išvados priėjo britų tyrinėtojai, tuo pačiu įrodę visiems seniai žinomą tiesą. Eksperimento metu 176 vyrai, kuriems nuo 18 iki 28- erių metų, buvo padalinti į dvi grupes. Vienai grupei buvo parodyti gražių moterų su apatiniu trikotažu nuotraukos, kitai – peizažai ir natiurmortai. Po to visi vyrai žaidė psichologinio pobūdžio žaidimą, kurio metu reikėjo priimti atitinkamą sprendimą.

Visi norime būti protingi, turėti gerą atmintį. Bet ką daryti, kad galva dirbtų geriau? Vieni teigia, kad smegenys yra tarsi raumuo, kurį galima treniruoti. Kitų manymu, galimybės lavinti smegenis yra ribotos. O kaip yra iš tiesų? Daugeliui žmonių kelia siaubą mintis, kad metams bėgant protas silps, juos baugina galimybė susirgti senatvine silpnaprotyste.

Daugelis sutinka, kad muziką galima vadinti universalia meilės kalba. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad vyrai ir moterys labai skirtingai reaguoja į įvairius muzikos žanrus. „Sony Ericsson“ kartu su žymiu britų psichologu David Moxon atliko biologinį tyrimą, kuris atskleidė, kad stiprioji lytis jautriau reaguoja į muziką ir daug geriau per ją išreiškia savo emocijas.Taip pat vyrai gerokai tikslesni numatydami, kaip skirtingo stiliaus muzika paveiks juos fiziškai ir emociškai.

Atsakykite į klausimus ir sužinosite, ar lengvai galite „pamesti galvą“ ir pamiršę protą, paklusti emocijoms bei jausmams.   1. Meilė iš pirmo žvilgsnio, jūsų nuomone... a) karštligė, sukelta hormonų audros, b) dangaus dovana, c) kaip vaiduoklis: vis apie ją kalba, bet mažai kas matė.   2. Kokius sapnus dažniausiai sapnuojate? a) romantiškus, b) kasdieniškus, c) erotinius.

Šią metodiką asmenybės tipui nustatyti pasiūlė šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas Karlas Jungas (Carl Gustav Jung). Šis mokslininkas sukūrė asmenybės tipologiją ir išskyrė du svarbius elementus: asmenybės orientacijos kryptis – intraversiją ir ekstraversiją - bei keturias pagrindines psichikos funkcijas: pojūčius, mąstymą, jausmus ir intuiciją.

Mičigano universiteto psichologai pirmą kartą įrodė, kad žmogaus populiarumas priklauso nuo jo genetinio kodo. Remiantis daugybės tyrimų duomenimis, anksčiau buvo skelbiama, jog žmogaus elgesį labiausiai lemia jo genai. Taip pat tvirtinta, jog „taisyklių laužytojai“ (žmonės, kurie elgiasi neordinariai) dažniausiai būna populiarūs tarp aplinkinių. Nūnai dvi šios mozaikos dalys sudėtos į vieną ir patvirtintos moksliškai.

Savo šūksniais ir pagrūmojimais įskaudinę artimiausius ir brangiausius žmones viliamės, kad taip atkreipsime jų dėmesį į save, priversime išpildyti mūsų svajones ir norus, apie kuriuos pastarieji dažnai nė nenumano. Sustabdyti – įmanoma Slegiantys kaltės ir gėdos jausmai, nepasitikėjimas savimi, vidinė sumaištis ir galiausiai žala aplinkiniams bei pačiam sau – tai vis tų pačių pykčio proveržių padariniai.

Taigi kas jos – kliūtys, trukdančios susikalbėti su vaiku? 1. Įsakymai „Kad daugiau to negirdėčiau!“, „Tuojau pat susitvarkyk kambarį!“, „Išnešk šiukšles. Dabar!“ Viena vertus, dažnai tokie įsakymai, paliepimai, komandos būna išties teisėti, o juos duodantys tėvai linki paties geriausio. Tik... rezultato, deja, dažnai taip ir nesulaukiame. Prašymai-įsakymai ir toliau sėkmingai ignoruojami.

„Svarbiausias dalykas gyvenime – būti laimingu dabar, šioje magiškoje ir stebuklingoje akimirkoje“ – Džo Vitali (Joe Vitale) Praeitoje dalyje išsiaiškinome nepaprastą vizualizacijos galią bei jos praktinę naudą mūsų gyvenime. Paaiškinome, kodėl svarbu iš anksto pajusti emocijas, dar prieš įgyvendinant tikslus. Šioje, deja, jau paskutinėje straipsnių ciklo dalyje aprašysime svarbiausią traukos dėsnį – vadžių atleidimą.

Vaikų psichologų arsenale apstu piešinėlių-testų. Pažvelgę į tai, ką nupiešė vaikas, kvalifikuoti specialistai gali gana išsamiai pakomentuoti vaiko emocinę būklę, jo gebėjimą bendrauti, intelekto brandumą ir dar daugybę dalykų. Kodėl gi bent vieno tokio testo neišmėginus savarankiškai? Paprašykite savo vaiko nupiešti medį. Šis piešinėlis-testas sudarytas 4-6 metų vaikams. Tegul mažylis piešia ramiai, neskubėdamas, kokį tik nori medį.

„Svarbiausias dalykas gyvenime - būti laimingu dabar, šioje magiškoje ir stebuklingoje akimirkoje“ - Džo Vitali (Joe Vitale) Praeitoje dalyje aptarėme nuostatas bei jų įtaką (dažniausiai neigiamą) mūsų gyvenimuose. Aprašėme tai, kaip neigiamus įsitikinimus paversti teigiamais, kad šie padėtų mums siekti savų tikslų. Šioje dalyje aptarsime nepaprastą vizualizacijos galią, cituosime vokiečių mąstytoją Getę bei paaiškinsime, kodėl svarbu iš anksto pajusti emocijas, dar prieš įgyvendinant tikslus.