Vyrų žvilgsnius be vargo galima suskirstyti į tris aiškias kategorijas. Pirmosios – pernelyg įžūlūs. Jų akys nesnaudžia ir šauna tiesiai į taikinio centrą – moters tarpukojį. Trečiosios, kurių kažkodėl vis daugėja, šaltas ir taktiškas žvilgsnis skverbiasi į akis, nors, tiesą sakant, pati dama vyro nedomina.
Aukso vidurys akiplėšų ir abejingųjų tarpe – subtiliai įbestas žvilgsnis į iškirptę. Jis paprastai slysta giliau ir giliau – priklausomai nuo to, kokio gylio iškirptė ir kiek laiko skiriama žvilgsniui. Jei dekoltė pernelyg kukli, įsijungia fantazija. Štai taip gimsta romantiškiausios pasaulyje eilės ir garsūs meno šedevrai.
Jei galvojate, kad vyrams rūpi moters šukuosena, blakstienų ar priaugintų nagų ilgis, meskite tai iš galvos, kadangi šios detalės neaudrina vyrų vaizduotės. Ruoškit dekoltė! Įdomu, kurgi ji šiais laikais dingo? Taip, toji iškirptė, po kuria slepiasi du apvalūs ir gundantys iškilimai, priverčiantys net ir padorų vyrą išrausti nuo nekuklių minčių. Ar tik ne todėl vyrams staiga parūpo filmai apie damas ir muškietininkus? Tik nereikia manyti, kad dideliu biustu galėjo pasigirti damos iš XVII amžiaus.
Iš tiesų grožis slypi ne dovanoje, kurią mums nusprendė įteikti gamta, bet subtiliame ir išradingame jos pateikime. Žinoma, ne bet kur. Be iškirptės verdant barščius ar tvarkant namus galima apsieiti. Tiek to, vyrai supranta, jog tai nepatogu. Jie pasiruošę ilgai (nors ne per ilgai) laukti, jei tik pažadėsite juos pradžiuginti. Ne šypsena, o iškirpte!
Vyrai juk mano, kad moteris, neslepianti savo biusto grožio, yra patraukli įvairiais požiūriais: ji neturi didelių rūpesčių ir psichologinių problemų, visam pasauliui yra atvira ir be gailesčio trokšta jį užkariauti. Šio paslėpto ginklo naudojimas, ne paslaptis, yra tiesiausias moters kelias į sėkmę ir vyrų širdis.
Tuo tarpu maskuojančios savo privalumus, vyrų akimis, paprasčiausiai yra kvailos. Jos greičiausiai serga depresija ir nekenčia visų jas supančių žmonių. Tokioms šansų susirasti nors kiek save gerbiantį vyriškį ir pavadinti tai meile vilčių praktiškai nėra. Na, nebent pasitaikys koks nesusipratėlis per klaidą, kaip aklai vištai grūdas.
Kad būtų sąžiningiau, akmenėlį metame ir į vyrų daržą – jie moters privalumus mėgsta laikyti savo teisėta nuosavybe. Todėl kai kurie einšteinai slepia savo išrinktųjų grožį nuo aplinkinių akių antibiustinėse, kitaip ir nepavadinsi, parandžose. Tuo tarpu patys akis gano svetimų moterų ir žmonų iškirptėse. Laimė, toks elgesys būdingas tik protiškai ir fiziškai (ties impotencijos riba) degraduojantiems vyriškiams.
Tikri šiuolaikiniai vyrai neslepia, kad didžiuojasi savo išrinktosiomis ir atlaidžiai šypsosi tuomet, kai jų moterų iškirptėse (ir ne tik) pasiklysta svetimų džentelmenų žvilgsniai. "Tai priklauso man!", – šaukia nesuvaldomas vyro egoizmas. Jausmas puikus! Puikesnis net už pavydų žvilgsnį, skrodžiantį naujutėlaitį sportinį automobilį.
