Visi tėvai stengiasi vaikus aprūpinti tinkama mityba, pilnaverčiu vystymusi, poilsiu ir gerais žaislais, tačiau kartais vaikų elgesys tampa nenuspėjamas. Netgi patys ramiausi ir paklusniausi vaikai ima rodyti kaprizus, pavirsdami mažaisiais diktatoriais. O ką jau kalbėti apie šeimoje augantį pernelyg kaprizingą bamblį.
Nustatyto amžiaus, kurį būtų galima vaidinti kaprizų amžiumi, vaikai neturi. Tai gali pasireikšti bet kada. Vaikų kaprizai: priežastys Vaikų kaprizai – tai audringi pykčio pasireiškimai, kai vaikas pradeda verkti, rėkti, voliotis ant grindų, trypti kojomis, spardytis, kandžiotis, svaidyti daiktus, draskytis. Žinoma, tai mėgsta daryti maži vaikai, o ne paaugliai. Tokios scenos gali kartotis periodiškai arba gana dažnai, ypač tai būdinga išlepintiems vaikams.
Kuo skausmingiau vaikas priima tėvų neigiamus atsakymus, tuo labiau jis linksta į kaprizus. Kai tik jis supras, kad rodydamas kaprizus jis gali išsireikalauti tam tikrų dalykų, tai tokius metodus jis vartos dažnai.
Tėvų pataikavimas – pagrindinė vaikų kaprizo priežastis. Dažnai kaprizai kyla dėl netaisyklingo dienos rėžimo, ypač mažiems vaikams. Vaikas gali pasidaryti irzlus ir pradėti verkti, jei Jūs pažeidėte nustatytą maitinimo rėžimą bei miegą. Vaikai dažnai verkia ir tampa irzliais, jei jiems sakoma „negalima“, trukdoma žaisti bei apžiūrinėti įdomius daiktus. Kaip perauklėti kaprizingą vaiką? Kai tik vaikas pradeda rodyti kaprizus, imkite demonstruoti vaikui meilę: apkabinkite, pasistenkite nukreipti dėmesį, tačiau neduokite jokių dovanėlių. Jei kaprizų nepavyko išvengti, nekreipkite į jį dėmesio, palikite jį ramybėje, tegu išsirėkia. Būkite rami ir nereaguokite į jo elgesį.
Nekreipkite dėmesio į aplinkinius, nesinervinkite net ir tada, jei tai vyksta viešoje vietoje. Jei Jūs užėjote į vaikiškų prekių parduotuvę ir vaikas ėmė reikalauti visko iš eilės, rėkti ir trypti kojytėmis, tiesiog išveskite jį iš parduotuvės.
Dažniausiai kaprizai prasideda namuose. Jei Jūs susitvarkysite su „namų“ kaprizais, tai viešoje vietoje nuraminti mažąjį kapriziuką bus lengviau. Nuo pat pradžios elkitės protingai, kad vėliau nereikėtų nerimauti. Kai kaprizų banga nurims, švelniai pasikalbėkite su vaiku ir įtikinkite jį, kad taip elgtis negražu. Geri vaikučiai šitaip nesielgia.
Kalbėtis su vaikų kaprizų tema – būtina, kad jis vėliau neimtų justi kaltės jausmo, kurį jaučia po audringų pykčių. Auklėti vaikus reikia tik teigiamomis emocijomis, o ne rėkimais, įžeidinėjimais ir bausmėmis. Nesigėdykite parodyti meilę ir dėmesį, nes juk ir pats kaprizingiausias bamblys savo tėvams yra geriausias, talentingiausias ir gabiausias.
