plos one

Amerikiečiai išmeta beveik 150 tūkst. tonų maisto per dieną, t. y. vidutinis gyventojas kasdien išmeta vidutiniškai vieną svarą (422 gramus) maisto, o didžiausią šių atliekų dalį sudaro vaisiai ir daržovės, parodė naujausias tyrimas. Žemės plotas, kuris kasmet naudojamas auginti maistą, kuris atsiduria JAV gyventojų šiukšlių dėžėse, sudaro 30 mln. akrų (apie 12,1 mln. hektarų), arba 7 proc. visos pasėlių žemės Jungtinėse Valstijose. Taip pat iššvaistoma apie 4,2 trln. galonų (apie 15,9 trln.

Papua Naujojoje Gvinėjoje (PNG) rasta 6 tūkst. metų senumo kaukolė iš tikriausiai yra seniausia žinoma cunamio auka pasaulyje, po naujos rajono, kuriame ji buvo aptikta, analizės ketvirtadienį paskelbė ekspertai. Vadinamosios Aitapės kaukolės fragmentus už 12 km nuo šiaurinės pakrantės esančioje vietovėje 1929 metais surado australų geologas Paulas Hossfeldas (Polas Hosfeldas). Ilgą laiką manyta, kad tai kaukolė priklauso stačiajam žmogui (Homo erectus). Ši prieš maždaug 140 tūkst.

Mokslininkai ilgą laiką manė, kad žmonės nuo žmogbeždžionių atsiskyrė prieš maždaug 5 mln. metų Afrikoje, bet naujas tyrimas rodo, kad tai tikriausiai įvyko Europoje ir daug anksčiau. Klausimas, kur gyveno paskutinis bendras šimpanzių – mūsų artimiausių giminaičių – ir žmonių protėvis, kelia dideles diskusijas mokslo bendruomenėje. Naujoji hipotezė dėl žmonių kilmės buvo iškelta remiantis 7,2 mln.

  NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad bandymai iš išorės manipuliuoti nacionaliniais rinkimais negali būti toleruojami, kilus skandalui po pranešimų, jog Rusijos įsikišimas padėjo Donaldui Trumpui laimėti JAV prezidento postą.

Australopitekė Lucy, priskiriama prie senovinių hominidų, laikomų vienais ankstyviausių šiuolaikinių žmonių protėvių, bent trečdalį laiko praleisdavo laipiodama medžiais, sakoma trečiadienį paskelbtoje naujoje studijoje.

 Viliodami pateles povų patinai išskleidžia savo uodegos plunksnas ir jas krato, bet kažkaip išlaiko vaivorykštės spalvomis mirgančias plunksnų „akis“ beveik nejudančias, tarsi įdėmų, hipnotizuojantį žvilgsnį. Toks triukas veikia poves, trečiadienį paskelbė mokslininkai.

Masiniai žudymai Jungtinėse Valstijose gali suteikti įkvėpimo kitiems mėgdžiotojams, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje studijoje, kurios išvados rodo, jog kiekviena kruvina tragedija padidina tikimybę, kad artimiausiu laiku įvyks kitas panašus incidentas. Mokslininkai išanalizavo 1998–2013 metų duomenis apie šaudynes mokyklose ir kitus Jungtinėse Valstijose įvykusius masinius žudymus, sakoma mokslo žurnale „PLOS ONE“ paskelbtame straipsnyje.

Silpstanti vyresnių žmonių uoslė yra svarbus mirties vos per penkerius artimiausius metus požymis, rodo trečiadienį paskelbtos tyrimo išvados. 39 proc. tyrimo subjektų, neatlikusių paprasto uoslės teksto, per penkerius metus mirė. Tuo tarpu žmonių, kurių uoslė susilpnėjo nesmarkiai, grupėje per tokį patį periodą mirė 19 proc. tyrimo dalyvių, o žmonių, kurių uoslė visai nenukentėjo, grupėje – tik 10 proc.

Mokslininkai nustatė, kad daug vorų rūšių gaudo ir ėda žuvis, praneša britų transliuotojas BBC. Vorai paprastai laikomi vabzdžių grobuonimis, bet nauja studija atskleidžia, kad žuvų ėdimas yra plačiai paplitęs tarp vorų rūšių, kurios gyvena netoli vandens. Kai kuriais atvejais voragyviai naudoja stiprius nuodus nužudyti žuvims, kurios yra daug didesnės už juos pačius.

Havajų universiteto (JAV) mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad mažesnio ūgio žmonės paprastai gyvena ilgiau už aukštesnius savo bendraamžius. Tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „PLoS One“. Tyrimas rėmėsi kelių tūkstančių japonų kilmės amerikiečių sveikatos duomenimis. Mokslininkai tyrimo dalyvius buvo suskirstę į dvi grupes: į vieną pateko iki 158 cm ūgio žmonės, o į kitą - tie, kurie ūgis viršijo 163 cm.

Norintiems sulieknėti galbūt tereikia atsikelti anksčiau ir pasimėgauti rytine saulute, teigia amerikiečių mokslininkai. Nedidelis tyrimas, atliktas su 54 savanoriais, rodo, kad liekniausieji nebūtinai sveikiau maitinasi arba daugiau mankštinasi negu visi kiti – jie tiesiog ilgiau būna ryškioje ryto šviesoje.

Žmogui nepakankamai suvartojant vitamino C ir geležies, padidėja tikimybė patirti insultą, parodė Europoje atlikti tarpusavyje nesusiję tyrimai. Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad geležies trūkumas gali lemti kraujo išsiliejimą smegenyse, kuris vadinamas hemoraginiu insultu. Toks insultas sudaro tik apie 15 procentų visų insultų, tačiau nuo jo mirštama dažniau nei nuo išeminio insulto, kai užsikemša smegenų kraujagyslė. Tyrimo vadovas dr.

JAV mokslininkai nustatė, kad žmonės paprastai renkasi draugus pagal tai, ar tų žmonių balsas yra panašus į jų pačių. Tyrimo autorių straipsnis  Tokią išvadą tyrėjai priėjo analizuodami kelių dešimčių vyrų ir moterų bei jų draugų ir draugių balso tembro ypatumus.

Mokslininkai paskelbė Anglijoje radę žmonių pėdsakų, paliktų bent prieš 800 tūkst. metų. Šie pėdsakai yra seniausios ne Afrikoje rastos žmogaus liekanos ir ankstyviausias jų gyvenimo Šiaurės Europoje įrodymas. Britų muziejaus, Gamtos istorijos muziejaus ir Londono universiteto tyrėjų grupė rado maždaug penkių žmonių paliktus pėdsakus, įsispaudusius senovinės estuarijos dumble prie Heizbros kaimo šiaurės rytų Anglijoje.

Edinburgo universiteto ir Londono universitetinio koledžo (D. Britanija) mokslininkams pavyko nustatyti koreliaciją tarp žmogaus reakcijos greičio, centrinės nervų sistemos veiklos ir žmogaus gyvenimo trukmės. Pasak tyrimo autorių, sulėtėjusi žmogaus reakcija, nesvarbu, kokio jis amžiaus, gali signalizuoti apie iki 25 proc. išaugusį priešlaikinės mirties pavojų.

Didieji baltieji rykliai gali sulaukti daugiau nei 70 metų, tad jų tikėtina gyvenimo trukmė yra daugiau nei tris kartus didesnė negu manyta anksčiau, rodo šių jūrų grobuonių stuburo slankstelių analizė, kurios rezultatai buvo paskelbti trečiadienį. Naudodami radioaktyviosios anglies datavimo metodą, mokslininkai ištyrė Atlanto vandenyno šiaurės vakaruose sugautų didžiųjų baltųjų ryklių keturių patinų ir keturių patelių kremzlinio stuburo slankstelius.

Darbo netekę vyrai greičiau sensta, nustatė D. Britanijos ir Suomijos mokslininkai. Tyrimo autorių straipsnis paskelbtas žurnale „PLoS ONE“. Tokią išvadą jie padarė nagrinėdami DNR mėginius, paimtus iš 5 tūkstančių Suomijoje gyvenančių vyrų ir moterų, gimusių 1966 metais. Pabrėžiama, kad jų DNR mėginiai buvo imami kas 6 metus, pradedant nuo 1993-ųjų.

Tuberkuliozė pasiekė Europą prieš maždaug 7 000 metų, pranešė Škotijos mokslininkai, kurių tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „PLoS One“. Tokią išvadą mokslininkai padarė tirdami akmens amžiaus laikotarpio žmogaus palaikų liekanas, atrastas Vengrijoje. Buvo nustatyta, kad palaikuose esama hipertrofinės plaučių osteopatijos požymių. Šį susirgimą, labiau žinomą Mari-Bambergerio sindromo pavadinimu, gali sukelti tik tuberkuliozė, tvirtina mokslininkai.

Pasirodo, norint pagrįsti teoriją, kad žmonės po kitus žemynus prieš dešimtis tūkstančių metų pasklido iš Afrikos, tereikia pasekti pūslelinės virusu. Tiksliau, sekti mutacijos modeliais, užkoduotais viruso, sukeliančio pūslelinę, genome. Taip pasielgė Viskonsino universiteto mokslininkai. Moksliniame žurnale „PLOS ONE“ jie aprašė, kaip nustatė herpes simplex pirmo tipo viruso genomų iš 31 mėginių eiliškumą tam, kad išsiaiškintų, kaip šie, nešiojami žmonių, pasklido po pasaulį.

Daugiau nei 95 Šiaurės Amerikoje gyvenančių vėžlių rūšys atsidūrė ties išnykimo riba, nustatė JAV mokslininkai. Jų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „PLoS One“. Tyrėjai nagrinėjo klimato pokyčių šiame žemyne per paskutiniuosius 320 tūkstančių metų poveikį vėžlių populiacijai. Pasak mokslininkų, jei anksčiau vėžliai galėjo keisti savo gyvenamąsias vietoves prisitaikydami prie besikeičiančio klimato, tai dabar tai padaryti neįmanoma.

Panašu, jog svajones apie tikrą Juros periodo parką galime ilgam pamiršti. Mančesterio universiteto mokslininkai pareiškė, jog gintare įstrigusių senovinių vabzdžių organizmuose dinozaurų DNR neturi galimybės išgyventi. Būtent šis dinozaurų DNR atkūrimo metodas buvo realiausias. Mokslininkų komanda, vedama biologo Davido Penney, pasitelkė naujos kartos technologijas, siekdami atkurti dviejų 60 tūkst. – 10 tūkst. metų senumo begeluonių bičių DNR.

Singapūro nacionalinio universiteto Psichologijos fakulteto tyrėjai pirmą sykį įrodė, kad žmogaus kūno temperatūrą galima reguliuoti protu ir valios pastangomis. Eksperimentų metu tyrėjai pastebėjo, kad pakelti kūno temperatūrą galima praktikuojant tam tikrus meditacijos pratimus („g-tummo“ technika), o toks temperatūros reguliavimas gali suaktyvinti imuninę sistemą kovai su infekciniais susirgimais ar net imuniteto nepakankamumu.

Paleolito žmonės, gyvenę prieš daugiau kaip 10 tūkst. metų, buvo geresni piešėjai nei šiuolaikiniai dailininkai ir skulptoriai – bent jau fiksuojant arklių ir kitų keturkojų gyvūnų judesius. 1 tūkst. priešistorinių ir šiuolaikinių meno kūrinių analizė parodė, kad urviniai žmonės, gyvenę paleolito laikotarpiu prieš 10–50 tūkst. metų, tiksliau vaizdavo keturkojų gyvūnų eiseną nei šiuolaikiniai dailininkai. Šių dienų menininkai šių gyvūnų judesius teisingai perteikia 59,7 proc.

Negimę kūdikiai gimdoje gali žagsėti, ryti ir rąžytis. Naujas stebėjimais pagrįstas tyrimas atskleidė, kad mažieji įsčiose gali ir žiovauti. Durhamo ir Lankasterio universitetų atstovų darytos 15 sveikų embrionų skenografijos atskleidžia, kad žiovulys – svarbus embriono vystymosi procesas, iš kurio gydytojai gali spręsti apie vaisiaus sveikatą, rašo sciencedaily.

Pasirodo, bambos – tikros džiunglės. Jose egzistuoja bakterijų ekosistemos, įvairove nenusileidžiančios džiunglių ekosistemoms, skelbia mokslininkai. Tiesiogine prasme porą metų po bambas naršę JAV tyrėjai „pilvo mygtukuose“ aptiko 2 368 bakterijų rūšis, iš kurių 1 458 gali būti dar nežinomos mokslui. Vienoje bamboje gyvena vidutiniškai 67 rūšys. Jų sudėtis skirtingose bambose smarkiai įvairuoja. Įdomu tai, kad daugiau kaip 70 proc. bambų buvo aptiktos vos 8 besikartojančios rūšys.

2011 metais įvykusios mirtinos E. Coli epidemijos Vokietijoje paslaptis buvo išaiškinta Mičigano Valstijos universitete (angl. Michigan State University), per vykdytą tyrimą. Daugiausiai mirčių sukėlęs E. Coli proveržis, nusinešęs 54 gyvybes ir susirgdinęs daugiau kaip 3800 žmonių, buvo susietas su ypatingai pavojinga E. Coli gentimi, kurios ligų atvejų tyrėjai iki šiol nebuvo matę.

D. Britanijos mokslininkai išsiaiškino, kad besikeičianti vyrų psichoemocinė būsena keičia ir jų požiūrį į geidžiamus moterų figūrų ypatumus. Niukaslio universiteto mokslininkai  žurnale „PLOS One“ paskelbė savo tyrimo, kuriame buvo nagrinėjamas vyrų fiziologinio streso poveikis jų sprendimams apie moterų kūno formas, rezultatus. Paaiškėjo, kad stresuojantys vyrai pirmenybę teikia putlesnėms moterims, tačiau tokių figūrų savininkės neturėtų skubėti pernelyg džiaugtis.

Mokslininkai neseniai atskleidė, kad vyrai, lyginant su moterimis, yra „nešvaresnė“ lytis. Remiantis tyrimais įrodyta, kad ofisuose, kur didžioji dalis darbuotojų yra vyrai, buvo aptikta daugiau bakterijų, nei darbo vietose, kur pagrinde dirba moterys. Pasak mokslininkų taip yra todėl, kad vyrai rečiau plauna rankas, ne taip dažnai valosi dantis ir iš prigimties yra šiek tiek apsileidę. Mokslininkai ištyrė 450 DNR tepinėlių, 90-yje JAV miestų įstaigų, kur dirba vyrai arba moterys.

Tyrimas parodė, kad pakanka vien stebėti gyvą šokių pasirodymą, kad žiūrovo smegenys ir raumenys pasijustų, lyg patys atliekantys stebimus judesius. Naujo tyrimo, aprašyto „PLos ONE“ žurnale, autoriai atskleidė, kad gyvų šokių pasirodymų stebėjimas žiūrovams sukelia specifinį jų raumenų atsaką, net kai šie žiūrovai nėra išmokę stebimų judesių.

Olose Kinijoje aptikti akmens amžiaus urvinių žmonių palaikai priklauso visiškai naujai žmonių genties rūšiai, skelbia archeologai. Pasak jų, šis atradimas atvertė naują žmonių evoliucijos istorijos puslapį. Suakmenėję trijų urvinių žmonių palaikai, aptikti dviejose Maludongo olose Junano provincijoje Kinijoje, priklauso iki šiol nematytai akmens amžiaus žmonių rūšiai, pasižyminčiai  „itin neįprastu“ senovės ir šiuolaikinių žmonių (Homo sapiens) savybiu mišiniu, skelbia dailymail.co.uk.

Australijos paleontologai sako atradę tris naujas dinozaurų rūšis po to, kai ištyrė fosilijas, iškastas Kvinslande, skelbia BBC. Žurnale „PLOS One“ vieną iš šių padarų jie apibūdina kaip bauginantį grobuonį su trimis didelėmis naikinančiomis letenomis ant kiekvienos rankos. Kvinslando muziejaus paleontologas Scottas Hucknellis sako, jog mėsėdis Australovenator wintonensis yra didesnis ir labiau bauginantys nei velociraptoriai, išgarsėję „Juros periodo parko“ filmuose.

Mokslinių duomenų klastojimas ir interesų konfliktų susidūrus su komerciniais tyrimų taikymais slėpimas yra kur kas labiau paplitęs, nei manyta, atskleidė D. Britanijoje atliktas tyrimas. Pasak jo vadovo daktaro Daniele‘o Fanelli, dirbančio Edinburgo universitete, tokie plačiai nuskambėję mokslinių falsifikacijų atvejai, kaip Pietų Korėjos mokslininko Hwango Woo-Suko klastoti žmogaus kamieninių ląstelių tyrimų rezultatai, nėra jau tokie neįprasti, kaip atrodo.

Niujorko Gamtos istorijos muziejuje vakar buvo pristatyta Ida – trūkstama pirmųjų primatų ir dabartinių žmonių evoliucijos grandis. Ją kai kurie paleontologai laiko vienu didžiausių šiuolaikinio mokslo atradimų. Oslo (Norvegija) universiteto profesorius Jornas H. Hurumas ir tarptautinės jam talkinusių mokslininkų grupės nariai Niujorke surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad 47 mln.

Entomologai perspėja apie Europoje sparčiai plintančią skruzdėlių rūšį, keliančią rimtą pavojų augalams. Šiaurinė jos arealo riba artėja prie Lietuvos – „superskruzdėlės“ jau apsigyveno Lenkijoje. Pasak dienraščio „The Guardian“, naujoji skruzdėlių rūšis, formuojanti milžiniško dydžio kolonijas, kurios užtvindo sodus ir parkus, sparčiai plinta po Europą ir netrukus pasieks Britų salas.

Kiekvieno asmens kvapas lygiai toks pat unikalus, kaip ir pirštų atspaudai, jo „suklastoti“ neįmanoma, atskleidė JAV atliktas tyrimas. Monellio Cheminių pojūčių tyrimų centro Filadelfijoje specialistai nustatė, kad individualus kvapas, kuriuo išsiskiria visi žinduoliai, išlieka nepakitęs net ir tada, kai maistui vartojami kvapnūs prieskoniai ir daržovės, pavyzdžiui, česnakas. Tyrimo metu buvo atliekami kvapų identifikacijos bandymai su laboratorinėmis pelėmis.

Žinduolių akies tinklainėje yra dviejų tipų šviesą fiksuojantys detektoriai, kurie yra būtini vaizdui sudaryti: lazdelės ir kolbelės. Neseniai Salko biologinių tyrimų instituto mokslininkai parodė, kad egzistuoja dar vienas detektorius – ląstelės, gaminančios fotopigmentą melanopsiną, matuojantį patenkančios šviesos intensyvumą ir reguliuojantį biologinio laikrodžio darbą, nekenkiant regėjimui.

Tyrimai atskleidė, kad vyne esanti medžiaga saugo širdį nuo senėjimo. Ši medžiaga vadinama resveratrolu, ir nors šio antioksidanto pavadinimą sunku ištarti, dėl savo gebėjimo sulėtinti senėjimą jis dabar labai dažnai minimas, rašo Ispanijos dienraštis „El Mundo“. Neseniai jauninančiu šios medžiagos poveikiu įsitikino JAV Viskonsino - Medisono universiteto mokslininkai. Atlikę bandymus su žiurkėmis jie nustatė, kad nedidelės resveratrolo dozės apsaugo širdį nuo su amžiumi susijusių pakitimų.