Singapūro nacionalinio universiteto Psichologijos fakulteto tyrėjai pirmą sykį įrodė, kad žmogaus kūno temperatūrą galima reguliuoti protu ir valios pastangomis. Eksperimentų metu tyrėjai pastebėjo, kad pakelti kūno temperatūrą galima praktikuojant tam tikrus meditacijos pratimus („g-tummo“ technika), o toks temperatūros reguliavimas gali suaktyvinti imuninę sistemą kovai su infekciniais susirgimais ar net imuniteto nepakankamumu. Temperatūrą pavyko reguliuoti ir įgudusiems meditavimo guru, ir meditacijos naujokams.
Profesorės Marijos Koževnikov vadovaujamos tyrėjų grupės straipsnis publikuotas žurnalo „Plos One“ 2013 m. kovo mėn. numeryje. Eksperimentų metu užfiksuotas statistiškai patikimas kūno temperatūros pokytis – šitaip savo kūno temperatūrą kaitaliojo „g-tummo“ meditacijos pratimą atlikę Tibeto vienuoliai.
Ankstesniuose tyrimuose yra pavykę užfiksuoti tik periferinių kūno dalių (pirštų, pėdų) temperatūros pokyčių. Singapūro nacionalinio universiteto mokslininkams pavyko užfiksuoti viso kūno pokyčius.
„G-tummo“ meditacija įgalina asmenį kontroliuoti „vidinę energiją“ – šį pratimą Tibeto maldininkai vadina vienomis iš švenčiausių dvasinių apeigų. „G-tummo“ meditacijoje besispecializuojančių vienuolynų yra labai reta, o jie pastatyti atokiausiuose Tibeto rytinės dalies rajonuose.
Kūno temperatūros pokyčius tyrėjai fiksavo unikalios tibetietiškos ceremonijos metu – tada vienuoliai savo temperatūrą sukeldavo ir taip išdžiovindavo ant jų kūnų padėtus šlapio popieriaus lapus. Visa tai buvo atliekama -25°C ir medituojant. Elektroencefalogramos ir temperatūros matavimo duomenys bylojo, kad stebėtos medituojančios vienuolių grupės nariai savo kūno temperatūras pakėlė iki +38°C.
Analogiškas eksperimentas buvo atliktas ir su Vakarų kultūros žmonėmis, pirmą sykį išmėginusiais „g-tummo“ techniką. Jiems su tam tikromis išlygomis taip pat pavyko sukelti savo kūno temperatūrą.
Tyrimo rezultatai byloja, kad tam tikri specifiniai meditavimo technikos aspektai gali duoti rezultatų net ir meditacijos nepraktikuojantiems žmonėms – jie kvėpavimu ir mentalinėmis pastangomis irgi gali reguliuoti kūno temperatūrą. Tokia meditacijos technika įgalina ją praktikuojančiuosius prisitaikyti prie šaltos oro temperatūros, didinti atsparumą infekcijoms ir sužadinti organizmo imuninę sistemą kognityviniais veiksmais.
„G-tummo“ meditacijos esmė – „vazos kvėpavimas“ ir valinga vizualizacija. „Vazos kvėpavimas“ yra ypatingas kvėpavimo pratimas, sužadinantis termogenezę – šilumos išskyrimą. Valinga vizualizacija – sąmonės, dėmesio sutelkimas į tam tikrą objektą (pvz., įsivaizdavimas, kad stuburo viduje žioruoja ugnis – tai padeda apsisaugoti nuo šilumos netekimo). Derinant kvėpavimą ir įsivaizdavimą, kūno temperatūrą galima sukelti iki karščiavimo.
„Vien vazos kvėpavimo praktikavimas yra saugi technika reguliuoti savo kūno temperatūrą normos ribose, – aiškina tyrimui vadovavusi M. Koževnikov. – Eksperimento dalyviai, kuriuos šios technikos išmokiau aš pati, išmoko pakelti savo kūno temperatūrą (tam tikrose ribose, žinoma) ir teigė po šio pratimo pasijutę energingesni, dėmesingesni.“
