Niujorko Gamtos istorijos muziejuje vakar buvo pristatyta Ida – trūkstama pirmųjų primatų ir dabartinių žmonių evoliucijos grandis. Ją kai kurie paleontologai laiko vienu didžiausių šiuolaikinio mokslo atradimų.
Oslo (Norvegija) universiteto profesorius Jornas H. Hurumas ir tarptautinės jam talkinusių mokslininkų grupės nariai Niujorke surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad 47 mln. metų senumo fosilija yra svarbi trūkstamoji grandis žmonijos evoliucijos istorijoje ir padės atskleisti „lemiamo“ evoliucijos raidos etapo paslaptis.
Stebėtinai puikiai išsilaikiusios į lemūrą panašaus gyvūno liekanos jas tyrusių paleontologų vadinamos aštuntuoju pasaulio stebuklu. „Ši fosilija yra stebėtinai gerai išsilaikiusi... Tai negirdėtas dalykas primatų istorijoje“, - profesorių J. Hurumą cituoja JAV dienraštis „Los Angeles Times“.
"Scanpix" nuotr.
Šį atradimą jis su savo kolegomis pristatė internetiniame mokslo leidinyje „PloS One“. Iki šiol mokslui nežinomą gyvūną jis pavadino savo dukros Idos vardu. Mokslininkas tvirtina, kad prieš 47 mln. metų gyvenusi Ida patvirtina Ch. Darwino prielaidą apie evoliucijos eigoje egzistavusias tranzitines žinduolių rūšis, siejančias žmones ir gyvūnų pasaulį. Pagerbiant evoliucijos teorijos kūrėją ši rūšis buvo pavadinta Darwinius masillae vardu.
„Mokslininkai seniai tikėjosi, kad Žemėje galėjo išlikti kur kas daugiau suakmenėjusių gyvūnų liekanų, kurios sieja pirmuosius mūsų planetos žinduolius su beždžionėmis, žmonėmis ir visais kitais primatais. Dabar Ida perrašo seniausių mūsų protėvių istoriją. Tai geriausiai iš visų iki šiol atrastų išsilaikiusi primato fosilija su pirminiais antropoidiniais bruožais, liudijančiais ją esant pačioje antropoidų evoliucijos šakos, vedančios prie beždžionių, žmogbeždžionių ir žmonių, pradžioje. Dabar, praėjus 150 metų po „Rūšių kilmės“ paskelbimo, mes pagaliau aptikome jungtį, tiesiogiai siejančią mus su likusia gyvūnijos pasaulio dalimi“, - teigiama šiam atradimui skirtoje paleontologų parengtoje interneto svetainėje.
"Scanpix" nuotr.
Maždaug nedidelės katės dydžio gyvūno su keturiomis galūnėmis, ant kurių gerai matyti neįprastai atsišakojusių pirštų kaulai, ir ilga uodega suakmenėjusios liekanos buvo aptiktos 1983 m. Jas plačiai žinomame priešistorinių gyvūnų fosilijų „karjere“ Messel Shale Pit, esančiame už 40 kilometrų nuo Frankfurto (Vokietija), aptiko vienas fosilijas kasinėjantis mėgėjas. Tuo metu kasinėti šiame maždaug prieš 47 mln. metų po ugnikalnio išsiveržimo susiformavusiame fosilijų „ežere“ dar nebuvo draudžiama.
Beveik 20 metų šio gyvūno liekanos, padalintos į dvi dalis, buvo laikomos privačioje kolekcijoje. Prieš 2 metus jas už vieną milijoną JAV dolerių įsigijo Oslo universiteto Gamtos istorijos muziejus. Norvegų paleontologai, talkinami savo kolegų iš kitų šalių, atliko kruopščius fosilijos tyrimus ir jos rezultatus vakar pristatė plačiajai visuomenei.
