Negimę kūdikiai gimdoje gali žagsėti, ryti ir rąžytis. Naujas stebėjimais pagrįstas tyrimas atskleidė, kad mažieji įsčiose gali ir žiovauti.
Durhamo ir Lankasterio universitetų atstovų darytos 15 sveikų embrionų skenografijos atskleidžia, kad žiovulys – svarbus embriono vystymosi procesas, iš kurio gydytojai gali spręsti apie vaisiaus sveikatą, rašo sciencedaily.com
Tyrimo eiga ir rezultatai pristatyti lapkričio 21 dienos žurnale „PLOS ONE“.
Iki šiol dalis mokslininkų buvo įsitikinę, kad embrionai įsčiose žiovauja, vis dėlto likusieji tokiai minčiai prieštaravo. Anot jų, tai tik paprasčiausi mažylio burnos judesiai.
Naujojo tyrimo autoriai, remdamiesi vaisiaus burnos pravėrimo trukme, aiškiai atskyrė žiovulį ir tiesiog išsižiojimą. Mokslininkai tai padarė analizuodami užfiksuota 4D vaizdo medžiaga.
Naudodamiesi trukmės kriterijumi mokslininkai konstatavo, kad maždaug pusė atvejų, kai embrionai praverdavo burną, buvo žiovulys.
Tyrime dalyvavo 24–36 nėštumo savaičių aštuoni moteriškos ir septyni vyriškos lyties embrionai. Tyrėjai pastebėjo, kad 28 savaičių ir vyresni embrionai žiovauja rečiau, o reikšmingos įtakos embriono lytis žiovulio dažnumui neturi – berniukai ir mergaitės žiovauja panašiu dažniu.
Nors embriono žiovulio paskirtis išlieka neaiški, manoma, kad jis gali būti susijęs su vaisiaus vystymusi. Tai galėtų būti svarbus rodiklis, galintis suteikti naudingos informacijos apie embriono sveikatą.
„Šio tyrimo rezultatai demonstruoja, kad žiovulys – sveikų embrionų vystymosi dalis. Embrionui bręstant, šis reiškinys retėja. Skirtingai nuo mūsų, embriono žiovulys nėra nei užkrečiamas, nei rodantis mieguistumą. Žiovulys gimdoje gali būti siejamas su embriono smegenų branda nėštumo pradžioje“, – aiškino tyrimo vadovė daktarė Nadja Reissland iš Durhamo universiteto psichologijos departamento.
Mokslininkė spėjo, kad embrionų žiovulys susijęs su centrinės nervų sistemos vystymusi, tačiau šiai teorinei prielaidai pagrįsti būtini detalesni motinos ir embriono tyrimai.
