Pasirodo, bambos – tikros džiunglės. Jose egzistuoja bakterijų ekosistemos, įvairove nenusileidžiančios džiunglių ekosistemoms, skelbia mokslininkai.
Tiesiogine prasme porą metų po bambas naršę JAV tyrėjai „pilvo mygtukuose“ aptiko 2 368 bakterijų rūšis, iš kurių 1 458 gali būti dar nežinomos mokslui. Vienoje bamboje gyvena vidutiniškai 67 rūšys. Jų sudėtis skirtingose bambose smarkiai įvairuoja.
Įdomu tai, kad daugiau kaip 70 proc. bambų buvo aptiktos vos 8 besikartojančios rūšys. Tiesa, koks faktorius apsprendžia, kokios bakterijų rūšys apsigyvens bambose, kol kas neaišku.
„Dažniausios bambos bakterijų rūšys priklauso gana siaurai evoliucijos šakai, o tai byloja, jog tos bakterijos išsiugdė gebėjimą ant žmogaus odos jaustis kaip namie, - tvirtina Šiaurės Karolinos valstijos universiteto mokslininkas Robas Danas (Rob Dunn) – Vis dėlto mes mėginame išsiaiškinti, kokios priežastys nulemia, kad bamboje apsigyvena ta, o ne kita bakterijų rūšis. Ieškojome sąsajų su lytimi, amžiumi, tautybe ir daugeliu kitų veiksnių – deja, nė vienas iš jų nėra statistiškai reikšmingas.“
R. Dano vadovaujama tyrėjų grupė per pastaruosius dvejus metus ištyrė daugiau kaip 500 bambų, tačiau galiausiai susitelkė tik į 60 tiriamųjų bambas. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „PLoS One".
„Žinome, kad be bambose gyvenančių mikrobų mūsų imunitetas funkcionuotų prasčiau, - pridūrė R. Danas. – Įdomu ir tai, kad mikroorganizmai bamboje privalo tam tikromis proporcijomis susimaišyti į tam tikrą „kokteilį“ – į konkrečią mikrobų ekosistemą. Tik tada imunitetas funkcionuos nepriekaištingai. Šis tyrimas yra neabejotinai svarbus žingsnis mėginant išsiaiškinti, kurios mikroorganizmų rūšys yra svarbiausios.“
Iš pirmo žvilgsnio beprotiška idėja pasidairyti po žmogaus bamboje vešinčių mikrobų įvairovę kilo prieš porą metų, kai vienas baigiamojo kurso studentas. Idėja sudomino Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkų bendruomenę – apie tai rašė ir „National geographic“.
„Pilotinio tyrimo metu netrukome pastebėti, kad bambose mikroorganizmų terpės smarkiai įvairuoja, - pastebi tyrimo vadovas. – Įvairuoja labiau nei tikėjomės. Mus tai suintrigavo, tad nusprendėme imtis rimtesnio, išsamesnio tyrimo.“
Savanorių tiriamųjų buvo paprašyta ilgais vatos krapštukais pasukioti po bambas maždaug tris kartus. Toliau mėginiai su bambų mikrobais buvo auginami specialioje taroje. Mikrokultūroms suvešėjus, jos būdavo fotografuojamos ir identifikuojamos specialiais tyrimų metodais.
Tyrimo metu buvo rasta iš viso 2 368 skirtingų filotipais pavadintų bakterijų rūšių. Tik aštuonios iš jų (jas tyrėjai pavadino „oligarchėmis“) buvo aptiktos daugelyje bambų (70 proc.). Šis aštuonetas, kurio gretose (Corynebacteria, Actinobacteria, Clostridiales, Bacilli ir kt.) yra ir tokia mikrobų pasaulio garsenybė kaip stafilokokas (Staphylococci), buvo ne tik dažniausiai sutinkamas, bet ir gausiausias – jis sudaro apie 50 proc. visos bambos ekosistemos. O vienoje bamboje vidutiniškai gyvena apie 67 bakterijų filotipai.
„Būtent todėl bamba niekuo nenusileidžia drėgniems atogrąžų miškams, - juokauja R. Danas. – Mintis, jog kai kurios mūsų kūno vietos primena džiungles man atrodo nuostabi. Man tokia idėja yra prasminga ir kaip ekologui. Aš suprantu, kaip veikia tokia sistema ir kaip su ja elgtis toliau.“
Kitas tyrėjų žingsnis – išsiaiškinti, kodėl tam tikros bakterijų rūšys įsikuria ne visose, o tam tikrose bambose.
