Panašu, jog svajones apie tikrą Juros periodo parką galime ilgam pamiršti. Mančesterio universiteto mokslininkai pareiškė, jog gintare įstrigusių senovinių vabzdžių organizmuose dinozaurų DNR neturi galimybės išgyventi. Būtent šis dinozaurų DNR atkūrimo metodas buvo realiausias.
Mokslininkų komanda, vedama biologo Davido Penney, pasitelkė naujos kartos technologijas, siekdami atkurti dviejų 60 tūkst. – 10 tūkst. metų senumo begeluonių bičių DNR. Šios Kolumbijoje rastos bitės buvo „įamžintos“ kopale – medžių sakuose, kurie dar nebuvo visiškai sukietėję į gintarą. Tačiau rugsėjo 11 dieną žurnale „PLOS One“ paskelbta, kad mokslininkams nepavyko atkurti jokio naudingo DNR.
„Jei neįmanoma atkurti DNR iš 10 tūkst. metų senumo kopale įstrigusių vabzdžių, nėra jokių galimybių, kad tai pavyktų padaryti iš gintaro, siekiančio milijonus metų, – teigė D. Penney. – Tai panašu į tokių tyrimų pabaigą.“
Iš jauniausio tirto mėginio mokslininkams pavyko atkurti vos 500 nukleotidų – pagrindinės DNR sudedamosios dalies. Tokio ilgio grandinės vos užtektų vienam genui, jau nekalbant apie visą rūšies genomą.
Panašu, jog naujasis tyrimas palaidoja spekuliacijas, kilusias iš ankstesnių tyrimų, teigiančių, jog iš gintare įstrigusių vabzdžių įmanoma atkurti senovinį DNR. Taip pat laidojamos ir viltys į gyvenimą sugražinti dinozaurus.
Tačiau mokslinės fantastikos fanai gali guostis bent tuo, jog 2015 metų vasarą kino teatruose turėtų pasirodyti „Juros periodo parko“ tęsinys – „Jurassic World“.
