pinigai

Karantino metu įmonės ir įstaigos laikosi visų saugumo reikalavimų. Dalis jų klientus vis dar aptarnauja nuotoliniu būdu. Tačiau švelnėjant karantinui kyla nesusipratimų. Palangiškė gavusi elektroniniu paštu kvietimą apsilankyti Užimtumo tarnyboje taip ir padarė. Tačiau rado užrakintas duris. O Užimtumo tarnyba tvirtina, kad į gautą laišką reikėjo nereaguoti ir konsultuotis nuotoliniu būdu.

Karantinui vis labiau švelnėjant, ekonomistai jau stebi pirmuosius kilimo iš ekonominės duobės ženklus. Du mėnesius susilaikę nuo nebūtinų pirkinių, gyventojai vis plačiau atveria pinigines ir drąsiau išlaidauja. Tad juodžiausio koronaviruso mėnesio titulo Lietuvoje gali nusipelnyti jau praėjęs balandis. Visgi visos šalies ekonomikos atsigavimo dar teks palaukti, mat dar nežinia, kada sulauks buvusių užsakymų užsienyje eksportui dirbanti pramonė. Kristina prekiauja vaikų drabužiais ir batais.

Svarbi magistralės „Via Baltica“ 40 kilometrų ilgio atkarpa nuo Marijampolės iki Suvalkų vis dar nerekonstruojama, o jai numatytos sumos pučiasi ir jau gerina rekordus. Šios atkarpos rekonstrukcijai numatytas lėšų poreikis smarkiai pranoksta investicijas, už kurias buvo atnaujintas gerokai ilgesnis šio kelio ruožas nuo Kauno iki Marijampolės: 2015-aisiais pradėta ir 2018-ųjų lapkritį baigta 57 kilometrų trasa iš viso kainavo 156,4 mln. eurų.

Krizė jau smogė vyresniems nei 60 metų amžiaus darbuotojams. O darbdaviams juos masiškai pradėjus  atleidinėti, pagalbos ranką senjorams ir juos įdarbinusiam verslui žada tiesti valdžia. Kad nedidėtų vyresnio amžiaus bedarbių gretos, ministerija siūlo didinti subsidijas už jų prastovas. 75-erių senjoras Antanas jau dešimtmetį dirba viename sostinės prekybos centre.

Seimas šią savaitę ėmėsi prezidento Gitano Nausėdos mokesčių mažinimo plano. Nors projekto pateikimui pritarė dauguma Seimo narių, visų partijų nuomonės skiriasi. Kol vieni politikai palaiko tik dalį priemonių, kiti siūlo visų mokesčių lengvatų atsisakyti. Kurie prezidento pasiūlymai atlyginimus gyventojams padidintų labiausiai? Klaipėdoje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ karantino metu nuostolius skaičiuoja tūkstančiais eurų.

Londone gyvenanti dainininkė bei atlkėjo Manto Vyganto antroji pusė Jolanta Naruševičiūtė antradienio vakarą socialiniuose tinkluose išliejo širdį ir prabilo apie piktus komentatorius internete. Žinoma moteris buvo atvira – prie neigiamų reakcijų į savo pusę ji jau yra pripratusi, o taip pat – pasimokiusi iš praeities klaidų. Vis dėlto kai kas ją vis dar stipriai liūdina. Pasidalijusi savo rašytu tekstu „Facebook“, Jolanta įspėjo – tekstas ilgas, todėl prireiks laiko skaitytymui.

Vyriausybė tvirtina matanti karantino atpalaidavimo efektus darbo rinkai, tačiau statistika byloja, kad situacija joje tebėra labai sudėtinga. Kas savaitę vis dar fiksuojamas kylantis nedarbo lygis, o darbuotojų paieškų portaluose skelbimų yra trečdaliu mažiau nei prieš metus. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas antradienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas. Jo teigimu, jau pradedami matyti karantino atpalaidavimo efektai.

Karantino akivaizdoje Prezidentūroje verslininkai raštiškai pasižadėjo Lietuvos gyventojams nemažinti darbuotojų atlyginimų. Tiesa, su viena sąlyga. Verslininkai žada laikytis šio pažado tik tada, jei Seimas pritars Gitano Nausėdos mokesčių mažinimo planui. Tiesa, kai kurios profsąjungos tokį memorandumą vadina beprasmiu dokumentu, o valdantieji jau dabar yra įsitikinę, kad dalis Prezidento pasiūlymų bus atmesti.

Daugybė keliautojų netolimoms kelionėms ieško pigesnių galimybių, pavyzdžiui vyksta autobusu ir perka bilietus akcijų metu. Tačiau dėl kilusios koronaviruso pandemijos ir uždarytų sienų buvo sustoję ne tik skrydžiai, bet ir kelionės autobusais.

Jau ilgą laiką netyla ginčai dėl pesticidų ir trąšų naudojimo žemės ūkyje. Juos spręsti ėmėsi Europos Komisija (EK), kuri siūlo sumažinti 50 proc. pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą. Tačiau Lietuvos ūkininkus toks siūlymas pykdo. Esą jie ir taip mažai tręšia laukus, palyginti su kitais Europos ūkininkais. Tačiau, kad šie EK siūlymai įsigaliotų reikia, kad juos patvirtintų Europos Parlamentas ir Taryba. Bet ekologinių sprendimų siūloma ir daugiau.

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo politinės kampanijos pradžios, partijų ir atskirų kandidatų rinkimų sąskaitos yra tuščios arba papildytos tik nuosavomis lėšomis. Remiantis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateiktais duomenimis, daugiausia lėšų politinei kampanijai skyrė opozicinės partijos – Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Socialdemokratai į savo rinkimų sąskaitą pervedė 200 tūkst. eurų.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje karantino metu gyventojai ėmė daugiau lošti internetu. Ir nors tokie rezultatai kelia nerimą, baimintis dar nereikėtų – esą lietuvių dar negalime vadinti lošėjų tauta. Kaip tik atvirkščiai, štai per karantiną kreditų bendrovės ir bankai pastebėjo, kad tautiečiai ėmė skolintis atsakingiau ir labiau skaičiuoti, kam leidžia pinigus. Visi lošimų namai užvėrė duris. Tačiau lošti internetu Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, neuždrausta.

Šeši milijardai skolintų eurų ekonomikai gaivinti – išsigelbėjimas ar pinigų paleidimas vėjais? Ekspertai sako – ir viena, ir kita. Daliai ekonomistų užkliuvo valdančiųjų užmojis milijonus vėl investuoti į sienas, o ne žmonių ateitį. Dar kiti abejoja, ar milijardiniai užmojai išvis bus įgyvendinti. Tuo metu Europos Komisija Lietuvą perspėja, kad socialinė atskirtis gali dar labiau padidėti. Finansų ministras ramina, kad planas geras ir Lietuvai atneš didelės naudos.

Premjeras Saulius Skvernelis penktadienį socialiniame tinkle išreiškė savo nuomonę apie sulauktą kritiką iš kultūros žmonių. Premjeras socialiniame tinkle rašė: „Šiomis dienomis daug kalbama apie tariamą investavimą tik į sienas, o ne kultūrą. Noriu pakomentuoti Vyriausybės sprendimus. Visada pabrėžėme kultūros srities svarbą.

Į pensijų kaupimą šiemet įtrauktiems dalyviams liko tik vos daugiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. 33 tūkst. iki šiol neapsisprendusių gyventojų „Sodra“ į asmenines paskyras, o beveik 8 tūkst. iš jų ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus su jiems asmeniškai svarbia informacija, rašoma pranešime spaudai. „Įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra veiksminga priemonė paskatinti gyventojus domėtis ir priimti sprendimą dėl savo ateities.

Apie karantino pabaigą prakalbusi vyriausybė jau skelbia ir naują ekonomikos skatinimo planą. Per 6 milijardus eurų vyriausybė žada išdalinti įmonėms, kad paskatintų modernią gamybą Lietuvoje. Per pandemiją sutrikus prekių tiekimui iš Kinijos, valdininkai tikisi gamybos bumo Lietuvoje. Finansų ministras Vilius Šapoka jau žada, kad kiekvienas investuotas euras atneš 2 eurų grąžą. Tačiau ekspertai ragina labai atidžiai stebėti, kas gi iš tiesų pasidalins biudžeto ir ES paramos 6 milijardus eurų.

Europos valstybėms kovojant su koronavirusu atrodė, kad tokia svarbi ir daug gyvenimo sričių reguliavusi Europos Sąjunga nustojo egzistuoti – pirmąsias savaites jos institucijos nerodė jokių gyvybės ženklų ir tik praėjus pirmam šokui Briuselio biurokratija pradėjo lėtai suktis. Eurokritikai sako, kad ši krizė gali būti pabaigos pradžia, tuo metu eurooptimistai kartoja, kad Europos Sąjunga iš pandemijos gniaužtų išlips stipresnė nei anksčiau.

Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo pažaboti per kelias darbovietes dirbančius ir esą taip koronavirusą gydymo įstaigose neatsakingai platinančius medikus. Ministras Aurelijus Veryga siūlo gydytojams dirbti pagal darbo ciklus ir tą pačią dieną nelakstyti pas pacientus iš vienos gydymo įstaigos į kitą. Pasipiktinę medikai atšauna, kad tokia tvarka sukels tikrą chaosą gydymo įstaigose – esą regioninės ligoninės liks be specialistų, o pacientai pas gydytojus eilės lauks mėnesius.

Dalis įmonių po patirto koronaviruso šoko jau tiek atsigauna, kad net priiminėja naujus darbuotojus. Apie tai, kad giliausia koronaviruso krizės duobė – jau praeityje, kalba ir dalis ekonomistų. Esą žmonės vis drąsiau išlaidauja, neketina atsisakyti brangių pirkinių ir į ateitį žiūri optimistiškai. Tačiau, žinoma, visai kitokia ta ateitis rodosi netekusiems darbo arba tiems, kurių verslas sustojo neapibrėžtam laikotarpiui. Vienas iš bankų jau pablogino ir šių metų Lietuvos ūkio prognozę.

Karantinas – puikus metas sukčiams, siūlantiems internete įsigyti apsaugos priemonių ir taip išvilioti iš pirkėjų pinigus. O policija skelbia, kad nuo metų pradžios šalyje fiksuotas ir kitokių sukčiavimo būdų gausėjimas. Ir pareigūnai, ir kibernetinio saugumo ekspertai perspėja: pastaruoju metu sukčiai įsisuko ir į socialinius tinklus: siūlo stebuklingas paskolas suaugusiems ar net taikosi į vaikus, prašydami jų atsiųsti tėvų banko kortelių nuotraukas.

Šildytuvai kai kuriuose namuose dirba nuolatos tam, kad žmonės nejaustų diskomforto ir neprarastų šiltų, jaukių vakarų, sėdint namie. Milijonai gyventojų nė nežino apie elementarius energijos vartojimo būdus, kurie padėtų sutaupyti daugybę pinigų ir sumažintų išmetamo CO2 kiekius, rašoma portale independent.co.uk. Visai neseniai pasaulyje buvo minima energijos taupymo savaitė.

Gydytojai ir slaugytojai nekantriai laukia jau balandį pažadėtų didesnių algų. Tačiau kol kas išvydę algalapius medikai nedžiūgauja, mat valdžios pažadėti dosnesni pinigai pasiekė ne visus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga aiškina, kad už algų padidėjimą atsakingi ligoninių vadovai. Vieni jų tikina dar negavę pinigų iš Valstybinės ligonių kasos, kiti jau susiderėjo su profsąjungomis dėl atlyginimų didinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda ne tik laimina valdančiųjų planą pensininkams išdalyti 200 milojonų eurų, bet ir pats siūlo pinigų atseikėti kitiems.  Papildomų lėšų jis siūlo skirti vaikus auginančioms šeimoms. Taip pat prašys Seimo laikinai sumažinti darbo mokesčius ir didinti NPD. Tokiam paketui iš viso prireiktų pusės milijardo eurų.

Pareigūnui už gerą darbą – ne priedas ar didesnė alga, o padėkos raštas, vardinė dovanėlė ar daugiau laisvų dienų. Tokias Vidaus tarnybos statuto pataisas Seimui pateikė Vidaus reikalų ministerija. Pareigūnų profsąjungos niršta, kad užuot realiai planuodama pareigūnams didinti algas, ministerija siūlo įteisinti tai, ką ir taip geri darbuotojai iš savų vadovų gauna. Vidaus reikalų ministrė ginasi, kad planai didinti pareigūnams algas – pakeliui.

Susisiekimo ministras Jeroslavas Narkevičius ir vėl dėmesio centre. Šįkart politikas sulaukė viešų kaltinimų neva prieš tuziną metų padėjo vienai bendrovei laimėti savivaldybės konkursų ir už tai reikalavęs remontuoti jo šeimos namą Trakuose už kone 150 tūkst. eurų. Esą vadinamojo „atkato“ dydis siekė 10 proc. laimėtų konkursų sumos. Ministras visus metamus kaltinimus vadina šmeižtu, opozicija ir prezidentas beda pirštu į ministrą, o STT pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Koronavirusas Lietuvoje sukėlė ekonominę krizę, todėl ieškoma įvairių būdų, kaip iš jos išbristi. Viena iš siūlomų priemonių mažinti – gyventojų pajamų mokestį. Tačiau specialistai dėl šio siūlymo nesutaria. Ekonomistai abejoja priemonės efektyvumu, o verslo atstovai tikina, kad mokesčio mažinimas išspręstų ir algų kėlimo klausimą. Šiuo metu įprastinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas yra 20 proc.

Lietuvos bankas atkreipia gyventojų dėmesį: pastarąjį pusmetį padaugėjo akivaizdžiai padirbtų eurų banknotų, vadinamųjų „filmų pinigų“ (angl. Movie money). Gyventojai perspėjami neapsigauti ir tokių pinigų neimti. Šiuos padirbinius, atrodančius kaip prastos kokybės eurų banknotai, itin lengva atpažinti, atkreipiant dėmesį į dar keletą aspektų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Papildomai paramai nuo karantino nukentėjusioms ypač mažoms – iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms skirta iki 100 milijonų eurų, o priemonė startuos antradienį, pranešė premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, įmonės galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl vienkartinių subsidijų, kurios bus išmokamos per tris darbo dienas. Išmokų dydis priklausys nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių – jei sumokėta iki 1 tūkst. eurų GPM – subsidija sieks 500 eurų, nuo 1 iki 2 tūkst.

Bloga šeimos finansinė padėtis gerokai dažniau pereina vaikams, kai šie suauga, negu gera padėtis, teigia statistikai. 39 proc. žmonių, kurių šeimos finansinė padėtis jų paauglystėje buvo bloga ar labai bloga, 2019 metais nurodė, kad jų šeima verčiasi sunkiai ar labai sunkiai. Tuo metu tik kas septintas (14 proc.) gerai ar labai gerai paauglystėje gyvenęs žmogus suaugęs verčiasi lengvai.

Kiekvienam pensininkui ar kitas socialines išmokas gaunančiam Lietuvos gyventojui – po 200 eurų. Tokį sprendimą ketvirtadienį palaimino Seimas. Tiesa, pinigai gyventojų kišenes pasieks tik rugpjūtį, iki Seimo rinkimų likus vos porai mėnesių. Dalis politikų šias išmokas vadina rinkėjų papirkinėjimu, o ekonomistai aiškina, kad didesnių išmokų reikia labiau nuo karantino nukentėjusiems piliečiams. Ir reikia ne rugpjūčio mėnesį, o dabar.

Karantinas jau visu smarkumu smogia darbo rinkai. Per karantiną darbo neteko jau beveik 40 tūkst žmonių. Jei tik gali, be darbo likę gyventojai griebia valstybės išmokas. Kol vieni mėgina išgyventi iš prastovų minimumo, kiti griebia iki 800 eurų dydžio bedarbių išmokas. Dar kiti gi susiveikia ir ligos išmokas, kurios siekia iki 1,5 tūkst. eurų į rankas.

Vilniaus savivaldybė skundžiasi: Vyriausybė iš miesto atėmė 40 milijonų eurų. Todėl esą vėl gali stoti įsibėgėjantys Nacionalinio stadiono, Lazdynų baseino statybų projektai. Pasak savivaldybės, vilniečiai gali likti ir be naujų dviračių takų ar A juostų. Ministerijos aiškina, kad pinigų dabar labiau reikia dorotis su koronaviruso pasekmėmis ir kaltina pačią savivaldybę, esą ši paprasčiausiai nesugebėjo tinkamai susiplanuoti lėšų.

Vyriausybė ruošia ir šią savaitę ketina svarstyti papildomos paramos paketą nuo krizės ypač nukentėjusiam turizmo verslui, pirmadienį pranešė laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.   „Dėl paramos turizmo sektoriui toks veiksmų planas rengiamas, tikiuosi, kad tos priemonės bus aptartos jau šią savaitę Vyriausybėje tam, kad galėtume numatyti konkrečias priemones.

Nusipirkusiems bilietus į dėl karantino neįvykusį koncertą, rungtynes ar kitą pramogą ir dabar norintiems atgauti pinigus, panašu, reikės kantrybės – sumokėtų sumų pagal dabartinius siūlymus gali tekti laukti ir metus. Valdžia nori gelbėti kultūrą ir renginių organizatorius nuo bankrotų, o vartotojų gynėjai sako, kad tai reikėtų daryti ne žmonių, o valstybės pinigais. Lietuvoje patvirtinta tvarka, kaip ir kada žmogus gali atgauti pinigus į neįvykusį renginį.

Palengvinus karantino sąlygas, veiklą atnaujino daugelis prekybos įmonių ir turgaviečių. Jose daugiausia atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Gyventojai raminami, kad užsikrėsti liečiant banknotus daug sunkiau nei, pvz., durų rankeną, tačiau apie rizikas liečiant monetas daugiau informacijos nepateikiama.

Įžūlus vagis per karantiną įsilaužęs į muziejų, iš jo paspruko su itin dideliu laimikiu – olandų genijaus Vincento van Gogho paveikslu. Išdūžta stiklas ir į Lareno miesto muziejų Olandijoje įsiveržia vyras. Jis nuskuba prie antrų durų ir vėl paleidžia rankas į darbą, o po kelių akimirkų jas taip pat išdaužia.

Tūkstančiams žmonių likus namuose, didžiausią stresą ar net alkį išgyvena tie, kurie ir taip turėjo itin mažai. Šeimos su mažais vaikais, netikėtai be darbo likę jauni žmonės ar tie, kurie taip ir nepasimokė iš praeitos krizės, nesusitaupė juodai dienai. Ekspertai tikina, kad daugeliui žmonių ši krizė bus itin skaudi, nes santaupų, nors ir turėtų būti – nėra. O ir pamokos iš praeitos krizės yra neišmoktos.

Dviem bankams Lietuvoje pradėjus teikti tarpbankinių mokėjimų telefonu paslaugą, kai pavedimui užtenka žinoti vien gavėjo telefono numerį, technologijų ekspertai vertina sprendimą kaip žingsnį į priekį, tačiau vartotojus perspėja būti apdairius ir nepakliūti į sukčių pinkles.  „Bus vienu žingsniu arčiau geresnio, lengvesnio pavedimų darymo.

Vyriausybė prasidėjus karantinui patvirtino milijardų eurų vertės ekonomikos gelbėjimo planą koronaviruso pandemijos sukeltoms pasekmėms mažinti. Jau aišku, kad 150 mln. eurų iš šios sumos bus skiriama Lietuvos keliams taisyti ir tiesti. Susisiekimo ministerija tikisi, kad šios lėšos leis intensyviau vykdyti kelių remonto ir rekonstravimo darbus, sudarys sąlygas kelių sektoriaus bendrovėms tęsti veiklą, išlaikyti darbuotojus.

Karantino laikotarpis – daugeliui dirbančiųjų išbandymas: vieni džiaugiasi, kad tik išlaikė darbus, antri liūdi virtę bedarbiais, o dalies ministerijų tarnautojai už viršvalandžius gauna ir priedus. Tačiau premjeras ir prezidentas jau prabyla, kad metų viduryje gali tekti peržiūrėti valstybės biudžetą. O tai kažkam iš gyventojų reikštų suplonėjusią piniginę.

Siaučiant koronavirusui ir sustabdžius sporto pasaulį klubai priversti ieškoti būdų, kaip galima iš šios situacijos išeiti su kuo mažesniais nuostoliais. Tačiau akivaizdu, kad teks imtis neįprastų priemonių. Įvairių sporto šakų klubai jau dabar skaičiuoja galimus finansinius nuostolius ir veda derybas su žaidėjais bei jų agentais. Situacija yra netipinė, tad ir priemonės pritaikomos naujos. Faktas, kad situacijų pasitaikys įvairių ir klubams teks dėlioti įvairius planus.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe pareiškė, kad Tokijas padengs su Olimpinių žaidynių atidėjimu susijusias išlaidas, antradienį informavo vietos žiniasklaida. Remiantis jos pranešimais, tokią informaciją patvirtino Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK). Olimpiada turėjo vykti Tokijuje nuo liepos iki rugpjūčio mėnesio, tačiau dėl koronaviruso pandemijos renginiai buvo atidėti iki kitų metų.

Nesėkmingas startas šio sezono Lietuvos futbolo A lygoje „Panevėžio“ klubo vadovams iškėlė ne vieną klausimą, tačiau jau visai netrukus jiems teko ieškoti atsakymų į kitokio pobūdžio rebusus. Koronaviruso pandemija skaudžiai palietė Panevėžio miestą ir jo apskritį, kurioje yra įsikūrusi ne viena stambi įmonė – daugeliui jų entuziazmas remti sportą yra visiškai išblėsęs.

Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai prognozuoja nekokį scenarijų dorojantis su krize, tačiau Lietuvos bankas skelbia dar prastesnius skaičius. Užsienio analitikai mano, kad Lietuvos ekonomika smuks aštuoniais procentais, o tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Žmonėms tai reikštų atleidimus ir nežinomybę dėl algų. Visgi prognozuojama, kad ši krizė neturės tokių blogų pasekmių kaip buvusioji prieš dešimtmetį.

Lietuvos ir Latvijos ekonomikos dėl koronaviruso ir karantino šiemet smuks bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dar prasčiau bus tik pietinėms valstybėms. Tokias naujausias prognozes Lietuvos ekonomistai vertina skirtingai. Šią savaitę Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė naujausias prognozes, kas laukia viso pasaulio, skirtingų regionų ir atskirų šalių ūkių dėl užsitęsusios pandemijos. Po jų paskelbimo daugelyje akcijų biržų fiksuotas kainų nuosmukis.

Naujienų agentūros AFP atlikta ekonomistų apklausa rodo, kad koronaviruso krizės sukrėsta Kinijos ekonomika šių metų pirmąjį ketvirtį pirmą kartą traukėsi pirmą kartą per maždaug tris dešimtmečius. Antroji pagal dydį pasaulio ekonomika per pirmuosius tris šių metų mėnesius sustojo, nes gamyklos užsidarė, o vartotojai buvo priversti likti namuose. Analitikai iš 14 institucijų skaičiuoja, kad Kinijos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,2 proc.

Internete plinta vaizdelis, kaip medicininę kaukę užsidėjęs sukčius apgaudinėja senutę jos namuose ir pavagia visas santaupas. Policija įspėja gyventojus: nei policijos pareigūnai, nei valstybinių institucijų darbuotojai nevaikšto ir pinigų niekada netikrina. Paklausę prašymų parodyti pinigus, juos garantuotai prarasite. Dabar pamatysite išskirtinius kadrus, kaip vyksta apgavystės. Užrašyta policija, bet išart aišku, kad jokia tai ne policija, o vagis. Jį iš karto išduoda akys.

Koronavirusas skausmingai siaučia visame pasaulyje ir nusineša vis daugiau gyvybių. Tačiau taip pat pandemija atskleidžia ir daugelio žmonių dosnumą bei altruizmą. Jeremy Linas taip pat netapo abejingu ir jau paaukojo 500 tūkst. JAV dolerių organizacijoms, kovojančioms su koronavirusu ir skiriančioms maistą nuo šios situacijos nukentėjusiems žmonėms. Taip pat krepšininkas yra pasiruošęs pakloti dar tokią pačią sumą pinigų, kai tik to reikės.

Galimas smarkus atlyginimų kritimas sporto pasaulyje dėl COVID-19 pandemijos padarinių ekonomikai yra viena dažniausių temų tarp klubų ir atletų. Austrailijos krepšinio lygos (NLB) vadovai vieni pirmųjų ėmėsi oficialių veiksmų. „Sportando“ skelbia, kad NBL krepšininkų paprašė kito sezonu atlyginimus susimažinti net 50 procentų. Tai dar ne viskas – žaidėjų prašoma atsisakyti rimtų traumų ir sveikatos draudimo. Minimalus žaidėjų atlyginimas Australijoje siekia 55 tūkst. JAV dolerių.