pinigai

Amerikiečių sutuoktinių pora prisipažino organizavusi milijardo JAV dolerių vertės sukčiavimo schemą, siekdami išvilioti pinigų iš investuotojų į saulės energiją ir tokiu būdu finansuoti savo prabangų gyvenimo būdą, penktadienį paskelbė JAV pareigūnai.

Kada lietuviai gyvens taip oriai kaip Vakarų Europos šalių gyventojai? Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalis pavyzdingai stiebiasi link Europos Sąjungos vidurkio, tačiau pragyvenimo lygiu Vakarų Europos šalis pasiekti galėtume tik po gerų 20 metų. Ir tai tik tuo atveju, jei Lietuvos ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistai atsargesni, jų teigimu, dešimtmečiai dar negarantuoja, kad pasivysime geriau gyvenančius europiečius.

Ateinantys septyneri metai Lietuvai gresia gerokai apkarpytu Europos Sąjungos finansavimu. Jau anksčiau prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“, jei gerokai susitrauks europinių pinigų maišas. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, dėl to gali sulėtėti ekonomikos augimas, taip pat daugelis reikšmingų projektų gali netekti finansavimo. O Valstybės kontrolė valdžiai turi priekaištų ir dėl neefektyviai panaudojamų europinių lėšų.

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas. Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.

Pastaruoju metu Lietuvoje ne kartą plačiai nuskambėjo istorijos, kai gyventojai nusvyla susivilioję itin patraukliais pasiūlymais uždirbti pinigų beveik nieko neveikiant, o tik pelningai juos investuojant. Pinigai išviliojami ne tik iš pagyvenusių žmonių, kurie kalbėdami telefonu su sukčiais, patiki pačiomis keisčiausiomis istorijomis.

Nuo visiško bado iki kolūkių milijonierių, kelias į „kolūkietišką rojų“ Lietuvoje nebuvo lengvas, nebuvo jis ir trumpas. Kolūkių nebėra jau tris dešimtmečius, bet keršto šauksmas tiems, kurie juos neva sugriovė – netyla. Tiesa, statėsi kolūkiai sunkiai, žmonės būti jų dalimi nenorėjo ir neretai juose jautėsi kaip baudžiauninkai, kurių ponas – kolūkio pirmininkas ne tik nurodinėjo, bet ir kišosi į asmeninį gyvenimą.

Pinigų upės iš emigrantų pamažu senka. Nors pernai piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą, negalutiniais duomenimis, vėl viršijo milijardą eurų, rekordinių sumų, kaip buvo anksčiau, ekonomistai nebefiksuoja. Ekspertai mano, kad tai lemia gerėjantis gyvenimas, esą Lietuvoje likusiems žmonėms nebereikia tiek pagalbos, kiek reikėjo per krizę.

Vos kelioms minutėms neužrakinusi buto durų vilniečių šeima mažamečio vaiko akivaizdoje buvo apvogta. Policija pripažįsta, kad tokių vagysčių būna daug ir pataria, kaip geriausia nuo jų apsisaugoti. Į portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus Fabijoniškių mikrorajono gyventoja Karolina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri teigė, kad šeštadienį į namus įsmukęs nepažįstamas vyras pavogė koridoriuje buvusią jos rankinę. „Viskas įvyko apie 18 val.

Kaune ketvirtadienį daiktu, panašiu į pistoletą, grasinęs vyras iš gėlių kiosko pagrobė šešis eurus. Policijos departamento teigimu, plėšikas į Raudondvario plente esantį gėlių kioską įėjo šiek tiek po vidurdienio. Jis grasino daiktu, panašiu į pistoletą, bei pagrobė krepšelį su pinigais ir pabėgo. Nuostolis – šeši eurai.

Dalis antstolių per mėnesį susižeria nuo dvidešimties iki trisdešimties tūkstančių eurų į rankas. Tokie įspūdingi uždarbiai piktina ir kai kuriuos Seimo narius. Valstietė Agnė Širinskienė siekia įpareigoti tūkstančius eurų uždirbančius antstolius viešai deklaruoti savo turtą. Antstolių rūmai tokiam siūlymui priešinasi – esą jie ir taip sulaukia gausybės grasinimų, o pradėjus viešinti turtą išpuolių gali tik padaugėti.

Suglumę britų detektyvai tikrindavo pirštų atspaudus, apklausdavo vietos pašto ir banko skyriaus darbuotojus, bet vis tiek negalėdavo suprasti, iš kur vieno sunkiai gyvenančio buvusio kalnakasių miestelio gatvėse atsiranda „niekieno“ pinigai. 20 svarų banknotų pluoštai – po 2 tūkst. svarų (2 350 eurų) – nuo 2014-ųjų metai iš metų vis atsirasdavo Blakhol Koljeryje Anglijos šiaurės rytuose.

Privatūs pensijų fondai pasidalino praėjusių metų darbo rezultatais. Pasirodo, 2019-ieji buvo rekordiškai dosnūs tiek fondų valdytojams, tiek patiems kaupiantiesiems. 2-joje pakopoje sukauptas gyventojų turtas išaugo ketvirtadaliu, o 3-joje ketvirtadaliu. Tiesa, pensijų fondų klientų atstovai ragina nesidžiaugti šia sėkme. Esą ji gali greitai išsekti.

Sausio 9 d. apie 12 val. Kelmės rajone, Šeimylaukio kaime užfiksuota neeilinė vagystė. Vagių laimikis – šimtai tūkstančių eurų. Ketvirtadienį Šeimylaukio kaime pastebėta, kad iš sodyboje esančios daržinės pavogta dėžė. Nukentėjusiųjų teigimu dėžėje buvo 295 000 eurų. Dėl vagystės pradėtas tyrimas.

Seimo narys Kęstutis Masiulis siūlo, kad Lietuvos merų ir jų pavaduotojų atlyginimus lemtų ne tik savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra dabar, bet ir savivaldybės gyventojų vidutinės pajamos. Parlamentaras ketvirtadienį registravo tai numatančias Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame krovinių transportavimu ir logistika užsiimančios įmonės vadovas įtariamas klastojęs komandiruočių įsakymus, taip siekdamas išvengti mokesčių nuo darbo užmokesčio, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo sausio 1-osios – naujovės dujų balionų vartotojams. Energetikos ministerija nebeleidžia pildyti dujomis tų balionų, kurių vožtuvai neatitinka naujų saugumo reikalavimų. O tai reiškia, kad dujų balionai turės būti su specialiais vožtuvais. Tikimasi, kad tokia naujovė padės apsisaugoti nuo katastrofomis ir žūtimis besibaigiančių sprogimų. Prekybininkai tikina – daugelis dujų balionų vartotojų priklauso skurdžiausiai visuomenės grupei ir greičiausiai bus nepajėgus už juos susimokėti.

Pirmojoje šių metų „Mano pinigai“ laidoje apžvelgta grynųjų pinigų tema – ar jie vis dar mums reikalingi? Pripažinkime, kad norint apsipirkti dabar pakanka turėti banko kortelę ar mobilųjį telefoną. Tačiau daugelis tikriausiai sutiks, kad Lietuvoje tikrai dar yra vietų, kuriose galima atsiskaityti tik grynaisiais. „Dėl manęs grynųjų pinigų gali ir nebūti, tik bėda, kad jų reikia“, – laidoje pasakojo Marijonas Mikutavičius.

Ar lietuvius galime vadinti turtingais? Štai šalies komerciniuose bankuose gyventojų laikomi indėliai siekia rekordines sumas. O per pastaruosius metus lietuviai vis dažniau įsigyja ir naujus keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančius automobilius. Ekonomistai tikina, kad indėliai bankuose ir į skolą perkami automobiliai neatspindi tikrosios gyventojų finansinės situacijos. Arti 30 tūkst.

Nauji metai – nauji mokesčiai ir išmokos gyventojams. TV3 žiniose – pagrindinė informacija, kokie gi pokyčiai laukia šiais metais – kiek piniginės pilnės, o gal atvirkščiai – didės išlaidos? Ekspertai sako, kad geresnio gyvenimo proveržio šie metai neatneš, o įsisenėjusios nelygybės problemos taip ir lieka neišspręstos. Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiasi ir įstatymai, o jie turės įtakos ir daugelio tautiečių piniginėms.

Ekonomistai sako, kad 2019 m. lietuviams išties buvo dosnūs. O jei kas skundėsi nepritekliumi, ar tiesiog per plona pinigine, viltis, kad kitąmet bus geriau, gali retas. Mat ekonomistai prognozuoja, kad kitąmet atlyginimai augs lėčiau nei šiemet. Kurie verslo sektoriai darbuotojams galės atriekti daugiausia ir kam gali tekti susidurti su iššūkiais? Štai, ką pasakoja gyventojai: „Neblogi, geri metai buvo.“ „Sakyčiau, gal stabiliai taip, vienodai. Nei geriau, nei blogiau.

2020 metai mums atneša nemažai pakeitimų. Bene labiausiai prie to prisidėjo Seimas ir Vyriausybė nusprendę pakeisti mokesčius – praplėsti esamus ar įvesti naujus. Be to, keičiasi ir įmokos, tad turėtume gauti daugiau vaiko pinigų, didesnes pensijas. Tačiau bene svarbiausia, kas darysis pasaulyje, mat nuo didžiųjų valstybių ekonomikos būklės priklauso, kaip seksis Lietuvos finansams ir mūsų darbdaviams. O tai tiesiogiai atsiliepia darbo pasiūlai, atlyginimams.

Nors beveik visos Lietuvos savivaldybės pernai, lyginant su 2017 metais, sugebėjo sumažinti savo skolą, dviem – Radviliškio ir Akmenės rajonų savivaldybėms – skola tik didėjo. Pastaroji teigia, kad sudėtingą situaciją iššaukė įstatymais sugriežtinta savivaldybių skolinimosi tvarka ir socialinių būstų renovacija.  Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Panevėžyje registruotai viešajai įstaigai „Siaurojo geležinkelio klubas“ anksčiau vadovavęs Vismantas Užalinskas kaltinamas pasisavinęs 208 tūkst. eurų ir nesumokėjęs beveik 13 tūkst. eurų mokesčių. Panevėžio apygardos prokuratūra pirmadienį pranešė baigusi ikiteisminį tyrimą dėl buvusio įstaigos vadovo ir bylą perdavusi teismui.

Vilniaus apskrities policija gavo pranešimą, kad bute sostinėje neaiškiomis aplinkybėmis dingo apie 15 tūkst. eurų. Pinigai galimai dingo bute Žygio gatvėje, pirmadienį nurodė Policijos departamentas.

Gali būti, kad greitu metu mūsų piniginėse sumažės euro monetų. Mat Lietuvos bankas siūlo sekti dalies Europos Sąjungos narių pavyzdžiu ir atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų. Tiesa, kainas tektų apvalinti. Lietuvos banko specialistai pateikė pavyzdžių ir kaip. Vieni gyventojai sako tokia naujove tik apsidžiaugtų – neliktų kam plėšyti nei kišenių, nei piniginių, antri baiminasi, kad kainas prekybininkai suapvalins tik į vieną pusę.

Vagys tarpušventį apkartino ne vienai šeimai, o nuostoliai, kaip praneša policija, siekia kelis dešimtis tūkstančių. Penktadienio vakarą ilgapirščiai siautėjo Butkiškės kaime (Raseinių r. sav.). Sugadinus vyro, gim. 1962 m., gyvenamojo namo plastikinio lango rėmą, pagobta 10 150 eurų ir auksiniai papuošalai. Taip pat sugadinti trijų plastikinių langų rėmai.  Namas buvo draustas draudimo bendrovėje „Gjensidige“. Namuose signalizacija neįrengta. Turtinė žala tikslinama.

Kalėdinės premijos, įkritusios į sąskaitą, sušildys dalies dirbančiųjų širdis. Kas Lietuvoje šventiniu laikotarpiu džiaugiasi premijomis ir kokio jos dydžio? Pasirodo, pastaraisiais metais kalėdiniai priedai didėja, o dosniausiai pinigus skiria nekilnojamojo turto, finansų draudimo, informacinių technologijų įmonės. Taip pat neatsilieka ir biudžetinės įstaigos, kurios metų pabaigoje už gerus darbus pamalonina savo darbuotojus.

Savivaldybių merai bando grįžti į laikus, kai savivaldybėse klestėjo jų valdomos įmonės, iš kurių valstybiniai pinigai tekėdavo į neskaidrias kišenes. Kauno, Palangos ir Vilniaus pastangomis Seimo valstiečiai skubiai skina kelią įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiuliais mastais be viešųjų pirkimų sudarinėti sandorius su savivaldai priklausančiomis įmonėmis.

Grožio salonus ir stomatologus užplūdo šventėms į Lietuvą sugrįžę emigrantai. Specialistai sako, kad iš svetur parvykę tautiečiai šias procedūras tėvynėje renkasi dėl mažesnių kainų ir bendro mentaliteto. O štai pas odontologus emigrantai ateina taisyti užsienyje atlikto broko – ne tų išrautų dantų ar kreivai uždėtų plombų. Iš Norvegijos į Lietuvą parvykusiai klaipėdietei Irmai visažistė atlieka antakių korekciją. Irma pasakoja, kad grožio paslaugos Lietuvoje dvigubai pigesnės.

Pastaruoju metu daug kalbame apie besibaigiančius metus ir apie tai, kaip gyvensime ateinančiais. O ar prisimenate, kiek uždirbdavote ar kokiomis nuotaikomis gyvenote prieš dešimtmetį? Ar galite patikėti, kad dabar uždirbate gal net dvigubai daugiau nei anuomet? Kviečiame pasmalsauti, kokie mums visiems buvo ne tik šie metai, bet ir visas praėjęs dešimtmetis. Pasirodo, ne tik daugiau uždirbame ar keliaujame, bet ir gyvename sveikiau ir geriame mažiau svaigalų.

3900 eurų – daug ar mažai? Maždaug tiek „į rankas“ gauna Vilniaus universiteto rektorius. O kokius atlyginimus gauna kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai?  Lietuvoje veikia 24 valstybinės aukštosios mokyklos (iš jų – 12 kolegijų). Naujienų portalui tv3.lt gruodžio 6 d. išsiuntus užklausą dėl vadovų atlyginimų, atsakymų sulaukėme iš 16 aukštųjų mokyklų.

Kauno statybų įmonės direktorius įtariamas legaliems ir nelegaliems statybininkams iš Lietuvos bei Ukrainos išmokėjęs 36 tūkst. eurų vokeliuose, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). FNTT tyrėjai atskleidė, kad statybų bendrovė buvo registruota viename iš Partizanų gatvės daugiabučių, o jai vadovavo 35-erių metų plungiškis.

Seimas ketvirtadienį pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, kuriais viso nėštumo metu nedirbusioms mamoms sugrąžinama galimybė gauti motinystės išmoką, jeigu moteris turi 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius dvejus metus. Teisė į išmoką per nėštumą nedirbus, bet sukaupus reikiamą stažą, grąžinama neribotam laikui, nors anksčiau svarstyta nuostatą atidėti.

Panevėžyje nuteista grupė panevėžiečių, kurie apgaulės būdu vežė tautiečius į užsienį dirbti telefoninių sukčių „kojomis“. Vyrai apgaudinėti ruošėsi rusakalbius vokiečius, kur, klonavę lietuviams iki skausmo žinomą kalinių telefoninio sukčiavimo schemą, iš patiklių užsieniečių išviliojo dešimtūkstantines sumas pinigų ir net aukso dirbinių. Į teisiamųjų suolą Panevėžyje sėdasi 3 vyrai, kurie yra kaltinami prekybos žmonėmis byloje.

Praėjus 8 metams po Lietuvą sukrėtusios „Snoro“ banko griūties – trečiadienį teismui perduota „Snoro“ banko baudžiamoji byla, kurios apimtis beveik prilygsta Sausio 13-osios bylai. Prokurorai ir finansinių nusikaltimų tyrėjai atskleidžia apriboję bankrutavusio banko turto už daugiau nei 200 mln. eurų ir tikisi, kad tai padės kompensuoti paprastų lietuvių ir verslo patirtą žalą. Žvarbi 2011-ųjų lapkričio pabaiga.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pranešė, kad jo šalies ginklų pardavimas į užsienį per pastaruosius metus toliau augo. Per susitikimą su aukščiausio rango pareigūnais V. Putinas sakė, kad ginklų eksporto apimtis šiemet turi viršyti 13 mlrd. dolerių (11,7 mlrd. eurų), ir pridūrė, kad tai 2 mlrd. dolerių daugiau nei praėjusiais metais. Pasak Rusijos lyderio, Maskvos pozicijos pasaulinėje ginklų rinkoje toliau stiprėja nepaisant Vakarų sankcijų.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ generalinis direktorius Jensas Henrikssonas pranešė, jog dėl pinigų plovimo atliekami „valymai“ visoje grupės valdymo struktūroje. J. Henrikssonas interviu Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR pripažino, jog „Swedbank“ grupė turėjo valdymo problemų. „Valymai vyksta aukščiausiame „Swedbank“ vadovybės lygyje. Tai – naujas etapas visam „Swedbank“, – pabrėžė jis.

Į policiją kreipėsi moteris, pasigedusi mirusio tėvo sąskaitoje buvusių 18 tūkst. eurų. Kaip pranešė Panevėžio apskrities policija, 1971 metais gimusi moteris nurodė, kad po tėvo mirties kovą, iki lapkričio iš jo banko sąskaitų pasisavinti jam priklausę pinigai. Įtariama, kad tai galėjo padaryti 1954 metais gimusi mirusiojo žmona.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Spalio pabaigoje tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka sujaudino daugybę būsimų mamų. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia išmušė pagrindą iš po kojų mamoms, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo ir pakliuvo į įstatymo, kuris joms taikomas atbuline tvarka, spąstus.  Tiesa, Seimas ėmėsi taisyti situaciją ir sumažinti moterims, likusioms be nieko, žalą.

Seimas ketvirtadienį pritarė valdančiųjų siūlymui didžiausią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo kitų metų kelti iki 32 proc., o neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 2020–2021 metais didinti po 50 eurų. 80 Seimo nariai balsavo už, 2 – prieš, 6 susilaikė. Kaip keisis mokesčiai Seimas ketvirtadienį palaimino, kad nuo kitų metų iki 32 proc. kiltų GPM tarifas didžiausias pajamas gaunantiems dirbantiesiems.  32 proc.

Vilnius ir toliau sparčiai lenkia kitus miestus. Tai rodo atnaujintas savivaldybių gerovės indeksas. Tačiau ekspertai sako, kad dviejų Lietuvų tik su sostine priešakyje nebėra. Vilnių sparčiai vejasi ir antroje vietoje likusi Klaipėda bei Kaunas. Keičiasi ir rajonas-antilyderis. Pernai sąrašo gale buvęs Alytus šią poziciją perleido kitam regionui.  „Nieku gyvu negrįžčiau į Klaipėdą. Nes gerokai per mažas miestas ir trūksta ten gero universiteto, jaunimo trūksta labai.

Šiemet Lietuvoje didėjo tiek pajamos, tiek vartojimas, tačiau taupančių žmonių skaičius dėl to nepakito. Gerėjant ekonominei šalies padėčiai jokių santaupų neturintys gyventojai ar turintys tik minimalias santaupas – daugiau nesutaupė, rodo tyrimas. SEB bankas atliko gyventojų finansinio saugumo tyrimą, kurio rezultatai rodo, kad be santaupų gyvena 18 proc. apklaustų gyventojų, o dar tokiai pačiai daliai gyventojų santaupų užtektų vos mėnesiui.  Tai, kad per artimiausius 12 mėn.

Šventiškai papuošti miestai ir miesteliai džiugina akis, bet dešimtys tūkstančių eurų, išleistų kalėdinėms miestų eglutėms ir lempelėms, kelia klausimų. Lietuvos miestai rungiasi, kurio eglutė gražesnė, blizgesnė ar brangesnė. Žmonės, regis, džiaugiasi tokiomis rungtynėmis, bet specialistai tikina, kad tai – nebūtinai geriausias pinigų leidimo būdas.

Per biudžeto svarstymus itin dosnūs tampantys politikai siūlo visiems vienišiems senoliams prie pensijos mokėti papildomus 42 eurus. Esą dabartinė sistema yra diskriminuojanti, nes našlio pensiją valstybė moka tik santuokoje gyvenusiems senjorams, o visą gyvenimą praleidę vieni žmonės turi verstis vien iš savo kuklios pensijos. Naujovei – retas dalykas – pritaria ir Seimo valdantieji, ir opozicija, tačiau kritikuoja ministerija ir dalis ekonomistų.

Bendro biudžeto valdymas gali kelti iššūkių ir jaunoms šeimoms, ir jau ne vienus metus kartu gyvenantiems sutuoktiniams.  Dviejų sūnų tėvas, verslininkas ir laidų vedėjas Ali Gadžijevas neslepia, kad jo šeimoje taisyklės paprastos: būtiniausiems dalykams atidedama, o visa, kas lieka išleidžiama kelionėms, arba, kaip juokauja žinomas vyras, visas taupymas susijęs su šeimos atostogomis. Ali pasakoja, kad taupyti pinigus ir planuoti išlaidas jis ėmė tik sukūręs šeimą.

Vilniuje sukčiai trečiadienį iš dviejų asmenų iš viso išviliojo beveik 6,8 tūkst. eurų, pranešė sostinės policija. A. P. Kovoliuko gatvėje dvi nepažįstamos moterys iš 1940 metais gimusios senoles apgaule, neva už ligų išgydymą, išviliojo 5,7 tūkst. eurų. Tą pačią dieną P. Lukšio gatvėje policijos pareigūnų prisistatęs sukčius iš 1986 metais gimusio vyro apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš sąskaitos pavogė beveik 1,1 tūkst. eurų.

Paryžiaus aukcione – kolekcionierių kova dėl Polio Gogeno paveikslo. Tikėtasi jį parduoti daugiausia už septynis milijonus eurų, tačiau galutinė suma gerokai pranoko lūkesčius. Prancūzų postimpresionisto Paulio Gauguino prieš 122-ejus metus tapytas paveikslas „Te Bourao II“. Ši drobė sukurta Polinezijos saloje Taityje, kurioje P. Gauguinas gyveno. Aukcione tikėtasi paveikslą parduoti už 5 – 7 milijonus eurų, tačiau galiausiai kaina šoktelėjo iki 9,5 milijono.

Nepažįstamosios pažadu padovanoti beveik milijoną eurų patikėjusi moteris sukčiams pervedė 582 eurus, trečiadienį pranešė Utenos policija. Policija gavo Vaidlonių kaime gyvenančios 1972 metais gimusios moters pranešimą, kad nuo spalio pabaigos iki gruodžio 3 dienos ji Feisbuke bendravo su nepažįstama moterimi. Nepažįstamoji žadėjo padovanoti 935 tūkst. eurų, už kuriuos nukentėjusioji sumokėjo 582 eurų mokestį, tačiau pažadėtų pinigų negavo.

Į Lenkiją nuvežtas vyras pavėžėjui nesumokėjo 530 eurų, trečiadienį pranešė Panevėžio policija. Nukentėjęs vairuotojas į policiją kreipėsi pirmadienį. Panevėžio rajone gyvenantis 1986 metais gimęs vyras klientą vežė iki Poznanės miesto. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.