Į teisiamųjų suolą Panevėžyje sėdasi 3 vyrai, kurie yra kaltinami prekybos žmonėmis byloje. Tik ši byla yra neįprasta tuo, kad organizuota panevėžiečių grupė verbavo ir į Vokietiją daryti nusikaltimų gabeno vyrus.
Net 5 byloje pripažinti nukentėjėliai talkino telefoniniams sukčiams.
„Kaip liaudyje yra sakoma, tie žmonės, kurie buvo išvežti į Vokietiją, jie „dirbo kojomis“. Jie iš pradžių nieko nežinojo, jiems buvo konkrečiai pasakytas darbas, tiksliau, pasiūlomas atlygis ir nurodydavo vienam, kad jis paims siuntą, nes yra skolos ir panašiai. Ir žmonės susigundydavo pinigų suma“, – sakė prokuroras Aurelijus Navickas.
Telefoninių sukčių „kojos“ teisme nepasirodo, užtat ginti laisvėje sprendimo laukiančių teisiamųjų stojo jų draugai. Vienas jų dar prieš išgirstant nuosprendį teisme sukelia tikrą audrą.
„Nepadarė jis jokio nusikaltimo, aš sakau, dalyvavau tuose teismuose. Čia yra nesąmonė, čia taip viskas sudėliota.“
Tik vienas iš trijulės į teismą neatvyko, nes atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose. Tačiau net ir jam prisistatyti nepanoręs ir niekieno neprašomas draugas ima advokatauti.
„Kas ten atvažiuos? Niekas neatvažiuos, jis nevažiuoja, atsisakė, nes žino, kas bus, užprašė jam daug tų metų ir duos. Įkalinimo įstaigoj taigi negali būti jokių telefonų ar ne taip? Tai kaip galėjo skambinti? Tai gauna jie tuos telefonus? O iš ko jie gauna tuos telefonus? Iš ko? Iš pareigūnų tikriausiai, korumpuoti pareigūnai.“
Teisiamų vyrų sukčiavimo schema iki skausmo pažįstama lietuviams, kurią mūsų nusikaltėliai sėkmingai pritaikė Vokietijoje.
Susiradę rusakalbių vokiečių telefono numerius, sukčiai iš Lietuvos pasakodavo apie jų artimojo įvykdytą avariją ar kokį kitą nusikaltimą bei reikalaudavo pinigų. O iš užkibusios aukos išviliotus pinigus ir buvo siunčiami paimti į Vokietiją apgaule atvežti lietuvaičiai. Išviliotos sumos tokios pat įspūdingos, kaip ir Lietuvoje, anot pareigūnų, tarp laimikių pasitaikydavo ir aukso dirbinių.
„Ne taip čia viskas yra, kažkas kažką padarė, o kiti atsako. Taigi nekaltas nevažiuoja, galėjo į policiją nueiti ir pasisakyti. Iš jo telefonai neatimti, laisvė“, – pasakoja draugas.
„Vokiečiai, taip pat kaip lietuviai, naiviai patikėdavo. Vokietijoje buvo viliojami pinigai ne iš grynų vokiečių, bet iš rusakalbių, kurie atvažiavę į Vokietiją, emigravę iš Rusijos ir iš Lietuvos, kadangi jie šnekėdavo rusiškai, tai labai lengva būdavo jiems susikalbėti“, – teigia A. Navickas.
„Stebina sumos – nuo 1-27 tūkst. eurų, vienu atveju 12 tūkst. paimta“, – kalbėjo teisėjas Valdas Ciesiūnas.
Tačiau draugų palaikymas išsisukti nuo bausmės nepadėjo. Dviems nusikaltėliams teisėjas skyrė realias 5 metų laisvės atėmimo bausmes. O vienam daugiau kaip 4,5 metų.
„Tuo ir nėra tipinė ši byla, nes nukentėjusieji nelabai laikė save nukentėjusiais. Aukos nereiškė jokių reikalavimų turtinių, jie jokių ieškinių nepateikė, nebuvo suinteresuoti atvykti į bylos nagrinėjimą. Jų reikėjo ieškoti“, – sako V. Ciesiūnas.
Prokuroras paaiškino, kad vergais paverstiems vyrams buvo gėda prisipažinti, kad buvo apgauti ir išvežti į užsienį.
