Visi lošimų namai užvėrė duris. Tačiau lošti internetu Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, neuždrausta. Štai ir „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad karantino metu lietuviai ėmė ieškoti Fortūnos internete – esą šalyje lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu net trečdaliu išaugo gyventojų išlaidos lošimams.
„Mes atradome, sakyčiau, kitokį paaiškinimą. Uždarius lošimų namus buvo nebegalima atsiskaityti grynaisiais pinigais ir viskas būtent nusikreipė į virtualią erdvę ir visi mokėjimai buvo vykdomi kortelėmis“, – sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Tačiau lietuvius vadinti lošėjų tauta – dar per anksti. Nors lošimai internetu tikrai išaugo, tai dar nereiškia, kad žmonės pradėjo lošti daugiau nei anksčiau. Pasak Lietuvos lošėjų verslo asociacijos vadovo, tyrimas parodo tik mokėjimus banko kortelėmis. Esą pirmojo ketvirčio duomenimis, visų lošimų kompanijų pajamos smuko 50-čia procentų.
„Ta tendencija, nors ji grafike yra pavaizduota kaip augimas, iš tikrųjų kelia labai daug klausimų. Tuo labiau, kai oficialūs visų bendrovių duomenys rodo smukimą, o ne augimą. Internetas šiek tiek paaugo, tas yra tiesa, bet jis paaugo dėl visiškai natūralių priežasčių kaip ir kituose sektoriuose interneto pardavimai paaugo, kai tu negali nueiti į fizines aptarnavimo paslaugų ar pramogų vietas“, – pasakoja Lietuvos lošėjų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarka.
Tačiau nepaisant sumažėjusių lošimo kompanijų pajamų, probleminių lošėjų situacija Lietuvoje nedingo. Nors prašymų neleisti lošti karantino metu sulaukiama kone perpus mažiau, konsultacijų dėl šios priklausomybės nemažėja. O lošimai ir taip blogos žmonių finansinės padėties tikrai negerina – patologiniai lošėjai yra linkę skolintis iš artimųjų, vėliau iš bankų, o galiausiai ir iš greitųjų kreditų įmonių.
„Pačioje pradžioje tas lošimas yra pramoginis, vėliau atsiranda iliuzija, kad aš galiu kažkokiu tai būdu uždirbti arba atsiranda potraukis, bet aš jo dar iki galo neįsisąmoninu ir vis dar atrodo, kad čia man visai tokia smagi pramoga. Bet jai jau reikia naudoti daugiau pinigų. Kuo daugiau aš jų naudoju, natūraliai atsiranda ir pralošimas, neišvengiamai atsiranda“, – teigia LPT vyr. specialistas, psichologas Oleg Mackevič.
O pinigai ant žemės nesimėto, todėl dažniausiai žmonės ima skolintis, ypač iš bankų ar kredito įmonių. Bet štai vartojimo kreditų paslaugas teikiančios įmonės stebi, kad karantino metu sumažėjo gyventojų norai prašyti pinigų ne pirmos būtinybės prekėms – pavyzdžiui, laisvalaikiui, pramogoms ar kelionėms. Nors prieš karantiną žmonės labai aktyviai prašė paskolų įvairiems smulkiems pirkiniams, dabar gyventojai labiau rūpinasi savo buitimi, remontais, o kai kurie net verslu. Esą klientai tapo atsargesni ir labiau kreipia dėmesį, kam leidžia savo pinigus.
„Žmonių poreikiai sumažėjo. Jie yra arčiau namų ir jie tiesiog pasiskaičiuoja labiau. Kadangi investuoja į savo buitį šiuo metu, tai ir ta išduodama kredito suma iš esmės tikrai sumažėjo“, – kalbėjo „Vivus.lt“ vadovė Giedrė Štuopė.
Panaši situacija ir bankuose. Karantino metu prašymų vartojimo paskoloms sumažėjo trečdaliu, tačiau balandžio mėnesio pabaigoje žmonės ir vėl ėmė aktyviau skolintis pinigus. Tačiau tikrai ne lošimams ar laisvalaikiui.
„Klientai šiandien skolinasi remonto darbams, skolinasi automobilių pirkimui, pirkdami jau kelerių metų senumo automobilį, skolinasi technikos atnaujinimui. Aš labiau sakyčiau, kad tai susiję su tuo kasmetiniu pavasarišku atsinaujinimu“, – sako SEB atstovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Įdomu ir tai, kad karantino metu žmonės nesiėmė tuštinti savo sąskaitų bankuose. Netgi atvirkščiai – gyventojai ėmė daugiau taupyti ir kaupti pinigus.
„Daugelis žmonių pradėjo vis tiktai net ir taupyti. Ir jie kadangi turi galimybę tiek daug neišleisti, jie atsideda arba laiko savo pinigus sąskaitose. Tai ką mes matome, kad iš tikrųjų indėlių likučiai banko sąskaitose jie nemažėja, net ir priešingai – jie yra šiek tiek padidėję“, – pasakoja S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Tiesa, pastebima, kad visgi gyventojų, kurie skolinasi būtiniausioms reikmėms – maistui, vaistams, būsto išlaikymui – skaičius karantino metu šiek tiek padidėjo. Pasak vienos kreditų bendrovės atstovės, tokių prašymų – kas dešimtas.
„Tai siejama gali būti su tuo, kad šiuo laikotarpiu sumažėjo pajamos gyventojų ir taip pat tiesiog sudėtingesnis laikotarpis“, – teigia „Vivus.lt“ vadovė Giedrė Štuopė.
Šiuo metu Lietuvoje nedarbas siekia šiek tiek daugiau nei 11 procentų, bedarbių – daugiau nei 190 tūkstančių. Tačiau tiek bankai, tiek vartojimo kredito įmonės teigia nesulaukiančios daug daugiau prašymų atidėti paskolų grąžinimą. O esą tikrąją gyventojų finansinę padėtį bus įmanoma aiškiau įvertinti karantinui pasibaigus.
