pinigai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šį ketvirtadienį perves savivaldybėms 77 mln. eurų, skirtų vienkartinėms išmokoms vaikams. Kaip rašo portalas 15min.lt, didesnė dalis šių pinigų pasieks didžiausias savivaldybes, nes ten gyvena daugiausia žmonių. Vilnius gaus 16 mln. eurų, Kaunas – 7,8 mln. eurų, Klaipėda – 4,32 mln. eurų. Gavusios pinigus, savivaldybės žada mokėjimus šeimoms pradėti kaip įmanoma greičiau, dalis gyventojų išmokas gaus jau penktadienį.

ES vadovai padalino įspūdingą beveik 2 trilijonų eurų ES biudžetą. Tiesa, Lietuvai iš jo teks mažiau nei procentas, bet vis tiek įspūdinga suma – 15 milijardų eurų. Ekonomistų teigimu, Lietuvai tai yra milžiniški pinigai, ir milžiniškas išbandymas – mat didžiausiu iššūkiu taps jų neištaškyti. Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja, kad prioritetas būtų žaliajai ekonomikai ir skaitmenizacijai.

Naujame Europos Sąjungos biudžete siūloma sparčiau didinti tiesiogines išmokas Lietuvos žemdirbiams, rodo naujienų agentūros BNS gautas dokumentas, pirmadienį pateiktas bendrijos viršūnių susitikime. „Visose valstybėse narėse 2022 metais išmokų lygis bus mažiausiai 200 eurų už hektarą“, – rašoma projekte, kurį pristatė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Naujo buto pirkimas gali atnešti ne tik džiaugsmus, bet ir rūpesčius. Vilniečiai nusprendę įsigyti butus Pilaitės mikrorajone įtaria, kad pateko į sukčių pinkles. Butus pastačiusi ir pardavinėjusi įmonė vengia pasirašyti notarines sutartis. Negana to įmonė pakeitė pavadinimą ir bando kratytis atsakomybės. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Andrius. Vyras pasakoja, kad su įmone pernai pasirašė sutartį dėl buto pirkimo, sumokėjo pusę sumos, tačiau įmonė vis dar nepasirašo notarinės sutarties.

Prezidentas Gitanas Nausėda reikalauja kitąmet didinti pensijas mažiausiai 8 procentais. Tai reikštų, kad vidutinė pensija padidėtų apie 30 eurų. Tačiau vyriausybė tokius skaičius vertina labai atsargiai ir tokio didėjimo dar nežada. Finansų ministras baiminasi, kad kitąmet biudžetas bus skurdus, o didinti išmokas teks nebent iš skolintų pinigų.

Prezidentas Gitanas Nausėda po ilgos koronaviruso pertraukos vėl lankosi Briuselyje. Ten jis derasi dėl milijardinės europinės paramos Lietuvai. Ekspertai pažymi, kad dėl koronaviruso pandemijos Lietuva sulauks įspūdingo dydžio paramos. Tačiau labai svarbu, kad europiniai milijardai nebūtų iššvaistyti ir išvogti, bet kurtų gerovės valstybę ir mažintų lietuvių skurdą. Briuselio gatvėje prezidentas Nausėda – be kaukės, tačiau tarp kitų Europos sąjungos šalių vadovų jau tenka saugotis.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų šešis mėnesius buvo 4,98 mlrd. eurų – 722,4 mln. eurų (12,7 proc.) mažiau nei planuota ir 364,3 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-birželį. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,994 mlrd. eurų – 718,1 mln. eurų (15,2 proc.) mažiau nei planuota ir 372 mln. eurų (8,5 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų šešis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Rinkimų kampanija įsibėgėja – iki Seimo rinkimų liko trys mėnesiai, o į partijų ir savarankiškų kandidatų rinkimines sąskaitas gausiai pildo įvairiausi aukotojai nuo verslininkų ir politikų iki žinomų visuomenės veikėjų. Tiesa, ne visų sąskaitos pilnėja vienodai sparčiai, kai kurios partijos ir kandidatai vis dar negali pasigirti pritraukę aukų. Iki liepos vidurio spalio 11 dieną vykstančiose Seimo rinkimuose registravosi aštuoniolika partijų ir keturiolika savarankiškų dalyvių.

Finansų ministras Vilius Šapoka tikina, kad, jei Lietuvą užklups antroji koronaviruso banga, šalis neketina vėl uždaryti savo ekonomikos ir imtis itin griežto verslo apribojimo. Vis dėlto ministras akcentuoja, kad kitų metų valstybės biudžetas bus formuojamas itin atsakingai, todėl neskubama žadėti nei mažesnių mokesčių, nei didesnių išmokų.

Po koronaviruso krizės Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau kas šalies gyventojų laukia rudenį? Tikėtina, kad tikrieji koronaviruso pandemijos padariniai šalies ekonomikai pavys jau pasibaigus vasarai. Todėl valdžia turėtų neužmigti ant laurų ir jau dabar pradėti ruoštis rudeniui. Apie tai, kad įmonės neišvengs bankrotų, didės ir nedarbas – pusę lūpų kalba ir Finansų ministerija.

Už įvažiavimą į Neringą mokamo ekologinio mokesčio per pirmąjį šių metų pusmetį surinkta 145 tūkst. eurų mažiau nei planuota, informavo savivaldybė. Kaip teigė BNS teigė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys, per šešis šių metų mėnesius surinkta 587 tūkst. eurų, o planuota surinkti 732 tūkst. eurų.

Šiemet, nors skrydžiai jau įsibėgėja, dauguma tautiečių keliauja automobiliais. Dėl šios priežasties populiarėja kelionės kemperiais, nameliais ant ratų, kuriuose galima ne tik keliauti, bet ir gyventi. Specialistai pastebi, kad pirkti jų žmonės neskuba, ne šie yra brangūs, todėl juos nuomojasi. Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis pastebi, kad kaip ir motociklų, kemperių prekyba labai priklauso nuo sezono, vasarą jais susidomėjimas didesnis.

Dar vasaros pradžioje ūkininkai baiminosi sausros, tačiau vietoje jos sulaukė liūčių. Šios išguldė javus. Dabar grūdų augintojai tikina, kad dėl to javapjūtė užsitęs, nes kūlimo darbai vyks lėčiau. Taip pat ūkininkai neapsieis be nuostolių, šiemet prognozuojamas 20 proc. mažesnis pelningumas. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas tikina, kad suguldyti javai ūkininkams atneš nuostolių, tačiau kiekviename grūdų ūkyje jie bus skirtingi.

Istorinis įvykis numizmatams ir ne tik – Lietuvos bankas pristatė unikalią, pirmąją pasaulyje, skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN. Naujiena skirta pagerbti 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarus. Esą tokie projektai padės ateityje apsispręsti ar galima pereiti prie virtualių pinigų. Tiesa, atsiskaityti parduotuvėje su skaitmenine moneta už prekes bent jau kol kas nepavyks.

Ne veltui sakoma, kad krizė gali tapti ir puikia galimybe sustiprėti. Tik reikia laiku ir protingai tuo pasinaudoti. Ši pandemija, kurią su visais jos padariniais, vis dar išgyvena pasaulis, neišvengiamai įeis į istoriją kaip vienas didžiausių iššūkių verslui. Tačiau šiame kontekste verta prisiminti vieno turtingiausio pasaulyje žmogaus, Warreno Buffetto, frazę apie krizes ir investicijas jų metu – „Kai visi bijo, reikia būti labai drąsiam.

Verslininkė, koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė negaili karčių žodžių Lietuvos valdžiai. Pasak jos, ši pinigus investuoja į paviršutiniškus dalykus, o tikrųjų problemų nesprendžia. Todėl dažnu atveju ne tik nepadeda Lietuvos žmonėms, bet dar ir trukdo jiems dirbti ir užsidirbti.

Karantino metu sumažinti savo išlaidas teko kone visiems žmonėms. Ne visi susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nežinomybė ir vis dar neaiški situacija dėl koronaviruso skatina taupyti pinigus. Šiandien specialistai sako, kad karantinas taupymui buvo ypač palankus, tačiau ekonomikos atsigavimui jis turės neigiamos įtakos. Finansų įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad šiuo metu euro zonos vartotojų polinkis taupyti – didžiausias per visą istoriją.

Pensijų kaupimo reforma baigta. „Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus. Gyventojams, kurie dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, sukauptus pinigus nuo šiol išmokės ne tik privatūs pensijų fondai, bet ir „Sodra". Kaip ir kokio dydžio pensijas gausite, priklausys nuo sukauptos sumos dydžio ir anuiteto rūšies.  Konsultantė kaunietė Viltė dirba bendrovėje, kuri gilinasi į finansinius gyventojų ir verslo klausimus.

Trisdešimt trejų metų sutuoktiniai Margarita ir Valdas prieš metus iš Vilniaus persikraustė į vienkiemį Lyduokių kaime, Ukmergės rajone. Tačiau aplinkinius jie stebina ne tik šiuo sprendimu. Tualete pas juos vietoje vandens – durpės, namo vėdinimas – iš žemės ir jokių naminių gyvulių, tik du šunys.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Tarptautinio valiutos fondo atstovais tariasi, koks Lietuvoje bus valstybinis bankas. Siekdami valdžios valstiečiai žadėjo sukurti banką gyventojams, kenčiantiems nuo didžiulių bankų įkainių. Tačiau aiškėja, kad prezidentas ir valdantieji banką kurpia pirmiausia verslininkams, o ne gyventojams. Lietuviškos bankininkystės realybė. Nors prieš kurį laiką buvo vieno komercinių bankų aptarnavimo padalinys, dabar jis uždarytas.

Kuršėnuose dviejų paauglių gaunamą valstybės finansinę paramą savo reikmėms leido jų globėja.    Kaip pranešė Šiaulių policija, tai truko nuo šių metų vasario 13-osios iki gegužės 19-osios.  Nustatyta, kad Kuršėnuose moteris, gimusi 1967 metais, disponavo paauglių, merginos, gimusios 2005 metais, ir vaikino, gimusio 2003 metais, gaunamais „vaiko“ pinigais.   Taip ji padarė materialinę žalą merginai –  240,30 eurų ir vaikinui –  240,78 eurų.

Dalis ekonomistų tvirtina, kad valdantieji praleido progą pastiprinti viduriniąją klasę. Tiesa, Lietuvoje auga neapmokestinamasis pajamų dydis, visgi, jo nauda kiekvienam dirbančiajam bus dešimteriopai mažesnė nei prezidento Gitano Nausėdos teiktas siūlymas pusmečiui sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Pirkėja su prekeiviais Šiaulių turgelyje svarsto, ką galės nusipirkti už papildomus keletą eurų prie algos.

Pandemijos sunkmetis jau grasina ir pensijoms. Nors Lietuvoje pensijos vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje, gali būti, kad kitąmet, kaip žadėta, jos nebedidės. Įstatymas draudžia jas kelti šalį užklupus sunkmečiui. Prezidentas Gitanas Nausėda su ministru Linu Kukuraičiu jau svarsto, kaip bėdą spręsti – pensijas įšaldyti ar taisyti įstatymą ir visgi jas didinti. Tačiau iš kokio katilo paimtų pinigų joms kelti, neaišku. Dėl koronaviruso Lietuvą užklupęs sunkmetis jau grasina ir pensijoms.

Jungtinėje Karalystėje – didžiausia istorijoje teisėsaugos operacija prieš organizuotą nusikalstamumą: pareigūnai areštavo per 700 asmenų, milžiniškas sumas pinigų, prabangius automobilius ir ginklus. Visa tai įvyko po kelerius metus trukusių ir pagaliau pavykusių bandymų nulaužti nusikaltėlių naudojamą slapto susirašinėjimo programėlę.

Europos Komisija pasiūlė naują ekonomikos gaivinimo priemonę, kuri siektų 750 mlrd. eurų. Didžioji šių lėšų dalis atiteks valstybėms narėms, o Lietuva papildomai galėtų gauti apie 6,3 mlrd. eurų. Koronaviruso pandemija padarė didelę įtaką viso pasaulio ekonomikai. Gegužės pabaigoje Europos Komisija pasiūlė sukurti naują ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kuri apima daugiametį ES biudžetą ir skolintomis lėšomis sukurtą Atsigavimo Fondą.

Nors karantinas smogė daugeliui verslų, o karantinas švelnėti pradėjo tik gegužę, atlyginimai kai kuriose Lietuvos įmonėse ir organizacijose buvo iš tiesų įspūdingi. Didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos, neatskaičius mokesčių, didesnės nei 10 tūkst. Darbuotojams tokias algas mokėjo tiek užsienio, tiek Lietuvos bendrovės, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.

Stebuklai sostinės muziejuje: MO trečiajame aukšte pradėjo smarkiai lyti, atsirado ir baseinas. Tai tik dalis specialiųjų efektų, skirtų naujai parodai. Jos kūrėjai tikisi, kad šviesų, vaizdų ir garsų apsuptis padės pamiršti rutiną ir primins meilės svarbą bei reikšmę.   MO muziejuje atsirado baseinas, pradėjo lyti ir lietus.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai apsimetėliai bando paskatinti bankų klientus pasinaudoti jų turima programėle „Smart-ID“ ir, prisijungus prie savo banko paskyros, atlikti pavedimus sukčiams, rašoma pranešime spaudai. „Pirmiausia reikia prisiminti jau ne kartą skelbtą informaciją, kad nei bankai, nei „Smart-ID“ niekada nesiunčia el.

Ši informacija itin svarbi tiems, kas ir per karantiną dažnai atsiskaito grynaisiais pinigais. Lietuvos bankas perspėja atidžiai apžiūrėti eurų kupiūras, nes pastebi, kad smarkiai išaugo butaforinių pinigų cirkuliacija apyvartoje. Dažniausiai tai iš Kinijos parsiųsti į tikrus pinigus labai panašūs popierėliai, skirti tik kinams filmuoti ar žaidimams. Už atsiskaitymą tokiais pinigais gresia net baudžiamoji atsakomybė.

Apie nuosavą būstą svajoja daugelis. Neturintys daug pinigų paprastai jį įsigyja pasiėmę banko paskolą. Tačiau pirmiausia reikia susitaupyti pradiniam įnašui. Anot bankų atstovų, jis vidutiniškai siekia 20 proc., kurių veikiausiai neužteks, nes dar pinigų reikės ir būsto remontui arba įrengimui.

Klausia žmonės manęs kaip apsaugoti turimus pinigus nuo jų nuvertėjimo, kur investuoti – į vertybinius popierius, pensijų fondus ar nekilnojamąjį turtą? Liaudyje juokaujama, kad yra trys būdai kaip galima greitai prarasti visus pinigus: pirma – pralošti kazino, antra – išleisti malonumams su moterimi ar vyru, o trečia – klausytis investicijų konsultantų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Šiaulių apygardos prokuratūrai, ikiteisminiame tyrime dėl vaisiais ir kitokiais produktais prekiaujančios bendrovės galimo apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie gautas pajamas pateikimo atliko 16 kratų Šiauliuose, Šiaulių, Radviliškio, Pakruojo rajonuose ir kitose Lietuvos vietovėse. Iš viso rasta apie 394 tūkst. eurų grynųjų pinigų.

Karantino metu dalis rizikos grupėje esančių lietuvių neteko darbo. Priešpensinio amžiaus žmonėms sunkiausia įsidarbinti, todėl jie svarstyto apie išankstinę pensiją. Lietuvoje ji galima likus 5 metams iki pensinio amžiaus. Tačiau Europoje yra šalių, kur tokių metų lietuviai seniai būtų pensininkais. Daugelyje šalių pensinis amžius ir tas, kurio sulaukę žmonės išeina užtarnauto poilsio, yra panašus. Tačiau būna ir išimčių.

Karantinas dar nesibaigė, o paslaugų kainos šalyje jau kyla. Ekonomistai pastebi, kad gegužę, priešingai nei Estijoje ir Latvijoje, šoktelėjo kavinių ir restoranų maisto kainos. Ar tai reiškia, kad ir už kitas paslaugas – viešbučius, SPA malonumus mokėsime brangiau? Verslininkai tai neigia, o finansų ekspertai sako, kad įsisiūbuojant krizei, didinti kainas trumparegiška. Viename sostinės restorane – pietų metas. Čia virtuvės šefas iš Peru ruošia išskirtinius patiekalus.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos per šių metų penkis mėnesius buvo 3,938 mlrd. eurų – 581,3 mln. eurų (12,9 proc.) mažiau nei prognozuota ir 285,6 mln. eurų (6,8 proc.) mažiau nei pernai sausį-gegužę. Pajamų į valstybės biudžetą šiemet gauta 3,146 mlrd. eurų – 559,3 mln. eurų (15,1 proc.) mažiau nei prognozuota ir 273,7 mln. eurų (8 proc.) mažiau nei per 2019-ųjų penkis mėnesius, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Besibaigiantis karantinas daugelį tautiečių sugrąžino dirbti į biurus. Taip pat sugrįžo ir tradicija pietauti mieste. Vilniaus centre įsikūrusiose maitinimo įstaigos už pietus prašo nuo 4 iki 6 eurų. Tačiau tokią sumą ne visi pasiryžę mokėti. Dalis žmonių mieste pietauja ne kiekvieną dieną arba vietoje kavinės ar restorano renkasi prekybos centrą. Štai vilnietė Inga po karantino grįžusi dirbti į biurą kiekvieną diena pietauja mieste. „Mano įpročiai nepasikeitė.

 Vokietijos gyventojai nuo koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės nukentėjo kur kas mažiau negu pietinės Europos dalies gyventojai, parodė tarptautinės konsultacijų bendrovės PwC atlikta apklausa. Neigiamą pandemijos poveikį savo finansinei padėčiai pajuto maždaug trečdalis vokiečių. Tačiau Ispanijoje apie pajamų sumažėjimą pranešė 61 proc. respondentų, o Italijoje – 57 proc. apklaustųjų. Kiek daugiau nei trečdalis, arba 38 proc.

Seimo nariai įvertinę buvusios, 2009–2010 metų krizės padarinius, kurie apėmė ir viešojo sektoriaus skolas. Taip pat įvertinę mažas galimybes į Lietuvą pritraukti naujus bankus įpareigojo Vyriausybę steigti naują Valstybinį plėtros banką (VPB). Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

Valdantieji jau ruošiasi didesnių pandeminių vaiko pinigų išmokėjimui. Prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius, Seimas nusprendė liepą vaikams skirti trigubo dydžio išmokas. Tiesa, vyriausybė jau nuogąstauja, kas bus vėliau. Seimas dar pernai įstatymu pasižadėjo vaiko pinigus kitąmet toliau didinti bent 10 eurų. Tačiau, ar bus iš ko? Vaikai džiaugiasi vasariškais orais ir pramogomis, o tėvai jau skaičiuoja, kur išleis papildomus vaiko pinigus.

Šiauliuose buvo sulaikytas per dvejus metus daugiau nei 768 tūkst. eurų neteisėtai išsigryninęs kompiuterių technikos prekeivis, trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, sulaikytam šiauliečiui yra pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone bei neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Artėjant Seimo rinkimams partijos jau aktyviai registruojasi ir į jų sąskaitas pradėjo plaukti pirmosios lėšos. Kol kas daugiausiai pinigų spalį vyksiantiems rinkimams paskyrė opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), gerokai mažiau pinigų skyrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) bei Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, Lietuvos žaliųjų partiją (LŽP) aktyviai remia partijos nariai ir verslininka...

Gargždų „Banga“ Lietuvos futbolo A lygos išvykos rungtynėse minimaliu rezultatu 1:0 privertė kapituliuoti Vilniaus „Riterius“. Julius Kasparavičius 7-ąją minutę atliko smūgį iš tolimos distancijos, tačiau kamuolys atsidūrė vartininko rankose. Donato Kazlausko 19-ąją minutę atliktą reidą į baudos aikštelę sėkmingai sustabdė varžovų gynyba. Justinas Marazas 45-ąją minutę krito baudos aikštelėje. Visgi teisėjas nusprendė vienuolikos metrų baudinio neskirti.

Stambulo „Galatasaray“ komandos vadovas Omeras Canseveras atskleidė sumą, kurią gaus už persikėlimą į FIBA Čempionų lygą. Suma siekia 350 tūkst. eurų, o su turnyru sudaryta trejų metų trukmės sutartis su galimybe ją pratęsti dar dviem sezonams. „Galatasaray“ iki šiol žaidė Europos taurėje, anksčiau komanda kovojo ir Eurolygoje. FIBA Čempionų lygos turnyro dalyve anksčiau tapo ir Vilniaus „Ryto“ komanda.

Prezidentas Gitanas Nausėda padėkomis apdovanojo 18 pavyzdingų tėvų iš visos Lietuvos, daugiausia tų, kurie užaugino būrius savų ir svetimų vaikų. Prezidentas ceremonijos metu pasidalijo istorija, kaip daugiau nei prieš 40-imt metų tėtis jį slaugė po vos tragiškai nesibaigusios dviračio avarijos. Tiesa, medalių „Už nuopelnus Lietuvai“, kokius gauna moterys, vyrai negavo. Mat, pagal galiojančius įstatymus tokius medalius už puoselėjamą šeimos gali gauti tik mamos.

Kaip Lietuvos žmonės ir šalies ekonomika išgyveno koronaviruso pandemiją? Kada šalies ekonomika grįš į įprastas vėžes? Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina, kad Lietuvos ūkis ir finansai pirmąją pandemijos šoko bangą atlaikė. Tiesa, nepaisant atsigavimo ženklų, centrinis bankas prognozuoja, kad dar šiemet darbuotojams mažės atlyginimai. Spūstys ir pilnos gatvės automobilių signalizuoja, kad pamažu po koronaviruso bangos žmonės grįžta į darbus ir įprastą gyvenimą.

Artėjant rinkimams Seimas trykšta dosnumu. Vaikams jau ruošiamos išmokos po 120 ir 200 eurų. Priešpensinio amžiaus dirbantiesiems, atsidūrusiems prastovose algas žada apmokėti valstybė. Bet tuo gerumas nesibaigia – rudeniui ruošiama ir dar viena kalendorinė šventė – senelių diena, kuriai seimūnai trokšta tokios pačios svarbos kaip ir neseniai minėtai motinos dienai bei savaitgalį artėjančiai tėvo dienai. Sutuoktiniai Neringa ir Romas džiaugiasi šylančiais orais ir augančiomis dukromis.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis baigiamas ligos išmokų mokėjimas už nesergančius vaikus, kuriuos per karantiną tėvai prižiūrėjo namie. Už pradinių klasių mokinius išmokos nebebus mokamos nuo birželio 8 dienos, nes baigiasi jų mokslo metai, o už darželinukus, priešmokyklinukus ir specialiąsias mokyklas lankančius mokinius su negalia – nuo pataisos įsigaliojimo. Įstatymo pataisa įsigalios kitą dieną po prezidento pasirašymo.

Milžiniškos pacientų eilės poliklinikose ir ligoninėse, kur laisvos vietos pas specialistą gali tekti laukti net iki rudens vidurio. Tokią kasdienybę piešia Lietuvos gydytojai, kurie kritikuoja naują ligoninių, poliklinikų darbo tvarką. Esą rekomendacijos dirbti ciklais ne tik neleidžia pacientams laiku pradėti gydymo, bet ir mažina medikų algas.

Seime toliau skinasi kelią subsidijos priešpensinio amžiaus darbuotojams. 60-mečiams ir vyresniems valdantieji žada dešimtadaliu didesnes subsidijas nei kitiems darbuotojams. Vyriausiems darbuotojams per sunkmetį esą labiausiai gresia atleidimas, tad valdantieji pinigais viliasi suminkštinti darbdavių širdis. Opozicija tai vadina rinkėjų papirkinėjimu ir gresiančios atleidimų bangos vilkinimu iki rinkimų.