SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovės Sonatos Gutauskaitės-Bubnelienės teigimu, šiuo metu pagal galiojančius reikalavimus, suteikiant būsto paskolą, gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės.
„Kai asmuo skolinasi pirmajam ir pagrindiniam šeimos būstui, dažniausiai nuosavų lėšų dalis ir būna 15 proc. sandorio vertės. Tačiau tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis negu 15 proc.
Planuojant įsigyti pagrindinį būstą su paskola, rekomenduojame nepamiršti, kad lėšų reikės ir remontui ar buto įsirengimui“, – pastebi specialistė.
Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad gyventojai, atitinkantys sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais būsto kreditais ir valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, skirtais jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose. Šių kreditų atveju valstybės subsidija gali būti panaudota padengti dalį pradinio įnašo.
Subsidijos jaunoms šeimoms
Portalas tv3.lt primena, kad jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 36 metų, gali pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.
Neauginančioms vaikų šeimoms skiriama 15 procentų, auginančioms 1, 2 ar 3 vaikus – atitinkamai 20 proc., 25 proc., ir 30 proc. subsidija. Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos.
Parama skiriama įsigyjant pirmą būstą tik regione: kompensacijos nėra taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto.
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Ji išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.
„Kiekvienas būsto finansavimo atvejis yra individualus, todėl konkrečios kredito suteikimo sąlygos yra nustatomos atsižvelgiant į kredito sumą, terminą, kliento finansinių galimybių įvertinimą, individualią kredito riziką ir įvertinus kiekvieną sandorį.
Įprastai imant būsto paskolą yra įkeičiamas perkamas turtas. Kiti atvejai yra reti ir specifiniai, pavyzdžiui, paveldėjimo, skyrybų, arba kai klientui reikia papildomų lėšų įsigyjamo turto rekonstrukcijai ir todėl jis skolinasi papildomai įkeisdamas turimą turtą“, – aiškina S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Savo lėšų įdeda daugiau negu reikalaujama
Kito banko „Luminor“ privačių klientų finansavimo grupės vadovės Lietuvoje Reginos Ungulaitienės teigimu, žmonės skolinasi įvairiai. Ir nors reikalaujama savo lėšų įnešti mažiausiai 15 proc. žmonės pirmiausia įvertina savo galimybes, savo turimas lėšas ir pagal tai sprendžia, kokio svajonių būsto norėtų, už kokią kainą svarstytų jį pirkti ir kokį pradinį įnašą tam galėtų skirti.
„Tendencijos rodo, kad perkant būstą nuosavų lėšų įdedama dažniausiai apie 20 proc. Tačiau reikia nepamiršti, kad finansų įstaiga laikosi tam tikrų reikalavimų ir vertindama planuojamą įsigyti būstą turi atsižvelgti į daug svarbių kriterijų, pavyzdžiui, turto būklę, vietovę, – o tai irgi turi įtakos finansuojamai sumai ir nuosavų lėšų daliai.
Kai kada galimas ir toks variantas, kai jau turimas, nesuvaržytas ir asmenine nuosavybe priklausantis turtas yra įkeičiamas, norint finansuoti kitą nekilnojamą turtą. Tokią paskolą mūsų banke vadiname „Paskola idėjoms“. Tokiai paskolai taikomos mažesnės negu vartojimo paskolos palūkanos, ją išmokėti galima per 20 metų ir yra galimybė 1 metams atidėti paskolos grąžinimą“, – teigia specialistė.
Pasak „Swedbank“ atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, remiantis pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis, vidutinis pradinis įnašas nuosavomis lėšomis banke siekė 21 proc.
„Pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi sudaryti ne mažiau 15 proc. perkamo būsto vertės, o bendra visų finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. visų asmens ar šeimos mėnesio pajamų.
Būsto įsigijimas su būsto paskola tampa aktualus tada, kai būsto pirkimo sandoriui visos reikalingos sumos gyventojas ar šeima neturi. Jei šeimos pajamos yra tvarios ir pakankamos, būsto paskola gali padėti šį poreikį įgyvendinti.
Tačiau čia reikia pabrėžti, kad galutinius sprendimus dėl įsigyjamo būsto vertės, dydžio, vietos, paskolos laikotarpio ir panašių detalių turi priimti gyventojas – banko specialistai tik pataria ir konsultuoja apie galimybes būstą įsigyti su paskola“, – pastebi S. Abraškevičius.
Kiek reikia nuosavų lėšų?
Portalas tv3.lt patikrino, už kiek Vilniuje, miegamajame rajone galima įsigyti naują butą ir kokią tos sumos dalį jau reikėtų turėti sąskaitoje prieš sudarant sutartį su banku.
Nekilnojamo turto skelbimų portale „Aruodas“ pigiausias 2 kambarių, 45 kvadratinių metrų butas, esantis Pašilaičiuose, nevisiškai įrengtas kainuoja 59 000 eurų. 20 proc. nuo šios sumos sudaro 11800 eurų. Tiek reikėtų vidutiniškai turėti lėšų norint įsigyti šį butą. Taip pat reikėtų papildomai lėšų buto įrengimui, skelbime nurodyta, kad standartinis įrengimas kainuoja 10 000 eurų.
Brangiausias 2 kambarių, nevisiškai įrengtas,48 kvadratinių metrų butas irgi esantis Pašilaičiuose kainuoja 80 500 eurų. 20 proc. nuo šios sumos sudaro 16 000 eurų. Tiek reikia vidutiniškai turėti lėšų, norint įsigyti šį butą. Taip pat vidutiniškai 10 000 eurų reikėtų skirti įrengimui.
