Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas tikina, kad suguldyti javai ūkininkams atneš nuostolių, tačiau kiekviename grūdų ūkyje jie bus skirtingi.
„Nors vasaros pradžioje viešojoje erdvėje buvo pasirodę pranešimai, kad ūkininkų laukia puikūs metai, neskubėjau tuo džiaugtis, realią situaciją kiekvienais metais matome rudenį. Kol derlius nenuimtas, kažką prognozuoti sunku.
Šiuo metu dėl lietaus vieni ūkininkai nukentėjo mažiau, o kiti daugiau. Jau dabar matosi, kad vienuose laukuose javai palinkę vos 30 cm, o kituose – beveik sulyginti su žeme. Jeigu ir toliau lis, ką ir prognozuoja sinoptikai, tikėtina, kad tokie javai tiesiog supus.
Labiausiai nuo lietaus nukentėjo vidurio Lietuvos rajonai, Panevėžio, Pasvalio, Joniškio ir Biržų rajonai. Žemaitijos ir Suvalkijos ūkininkų lietus beveik nepasiekė“, – pastebi ūkininkų atstovas.
Anot jo dėl lietaus šiemet javapjūtė vėluos.
„Pernai jau liepos 10–12 dienomis pradėjome kulti rapsų laukus. Šiemet tikėtina, kad vėluosime 2 savaitėmis. Pats kūlimo procesas dėl drėgmės bus ilgesnis ir sudėtingesnis, ūkininkai išnaudos daugiau kuro, todėl grūdų savikaina išaugs“, – prognozuoja J. Talmantas.
Derlius bus mažesnis
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas pastebi, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, išskirtinai daug išguldytų laukų, tačiau jų nurašyti ūkininkai neskuba.
„Toje vietoje, kur yra nugulę javai yra lūžę ar augalo stiebai kitaip pažeisti, tokių javų maitinimas po truputį ima stoti, grūdas nebedidėja. Šiuo metu vyksta grūdų formavimasis, augimas, tad nugulusių javų grūdai jau nebedidės, tačiau tai nereiškia, kad ūkininkai jų nekuls.
Tačiau nuimti derlių ūkininkai privalės greitai, nes kitu atveju gali susidurti su keliomis problemomis.
Šiuo metu vakarais gana vėsu ir drėgna, o dieną šilta, šios sąlygos palankios dygti žolėms. Todėl jos gali peraugti sugulusius javus. Tikėtina, kad javus gerai prižiūrėję ūkininkai su šia problema nesusidurs.
Tačiau gali kilti kitokių bėdų, jei lietus nesitrauks, jis javus dar labiau guldys prie žemės ir jeigu jie bus vėlai nukulti atsiranda tikimybė, kad grūdai pradės dygti pačioje varpoje. Šis scenarijus jau būtų pats blogiausias“, – komentuoja grūdų augintojų atstovas.
Pasak grūdų augintojų atstovo, sunku išskirti regioną, kuris nukentėjo labiausiai.
„Ten kur didžiausi javų laukai, ten ir nuostolių daugiau. Tačiau pastebime, kad labiausiai javai išguldyti vidurio ir šiaurės Lietuvoje. Jeigu pernai ar užpernai būdavo išguldoma apie 10 proc. viso lauko, tai šiemet kai kur ir iki 50 proc.
Labiausiai nukentės smulkieji ūkininkai, nes jie neturi didelių laukų“, – pastebi I. Jankauskas.
Tačiau, pasak grūdų augintojų asociacijos atstovo, šiuo metu svarbiausia nuimti derlių.
„Kombainai turi funkciją, kurios pagalba galima šiek tiek pakelti javus, juos kuliant. Jeigu sulauksime geresnių orų ir javai bus nukulti, derliaus ūkininkai nepraras.
Tačiau labiausiai nuogąstaujame dėl kokybinių grūdų parametrų. Daugiausiai Lietuvoje ūkininkai augina maistinius javus, bet dabar nugulę javai jau nebesiformuoja, todėl didelė tikimybė, kad jie taps pašariniais. O šių 1 tona kainuoja iki 20 eurų pigiau. Tai sudaro apie 20 proc. visos kainos. Tad tokių laukų pelningumas kris“, – prognozuoja I. Jankauskas.
Derliui nukulti reikės daugiau technikos
„Agrokoncerno“ direktorius Edgaras Šakys taip pat pastebi, kad, permainingi orai pakenkė laukuose bręstantiems javams ir žemdirbiai jau galvoja, kaip bus nuimamas derlius.
„Grūdams subrendus, modifikavus pjaunamąsias javų kombainuose, nors ir lėčiau, tačiau derlius bus nuimtas. Šiam procesui reikės daugiau technikos, o ir nuėmus derlių, tikėtina, grūdus reikės papildomai džiovinti, kadangi suguldytų javų grūdai natūraliai džiūsta lėčiau“, – komentuoja R. Šakys.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skaičiuoja, kad iš viso Lietuvoje yra per 114 tūkst. ūkininkų ūkių. Vidutinis ūkio dydis yra kiek daugiau nei 12 ha.
Pagal pasėlių plotą pernai Lietuvoje daugiausia deklaruota žieminių kviečių ir rapsų, taip pat vasarinių kviečių.
