pinigai

Dėl pandemijos sparčiausiai krenta viešbučių, restoranų darbuotojų atlyginimai. Tokią išvadą šiandien skelbia statistikos departamentas, kuris nuolat stebi kaip COVID-19 sukeltas karantinas paveikė skirtingų verslo šakų algas. Tačiau yra ir didelė žmonių grupė, kam algos didėja. Kaip keičiasi Lietuvos gyventojų atlyginimai, ar artimiausiu metu galima tikėtis algos padidėjimo? „Karantinas pajamas pakeitė, ypatingai tas karantino periodas, nes žmonės išsigando.

Beveik penkių kilometrų ilgio Neries krantinės nuo „Verslo trikampio“ Goštauto gatvėje iki Šilo tilto tvarkymo konkursas, kurio laimėtoja išrinkta bendrovė „Žilinskis ir co“, bus skelbiamas iš naujo. Be to, planuojama keisti ir patį projektą.

Nuo to, koks prieš rinkimus bus partijos biudžetas, priklauso itin daug – politinės reklamos gausumas, plakatų ir skrajučių margumas bei partijos ar politiko komandos dydis. Todėl nenuostabu, kad partijos skuba sukaupti kuo didesnį iždą. Tačiau, kol vieni gali planuoti didžiules išlaidas, sukaupę šimtus tūkstančių eurų, kitų kišenėse švilpauja vėjai. Artėjantiems Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija užregistravo 21 politinės kampanijos dalyvį daugiamandatėje apygardoje.

Lietuvos gyventojai vėžį vertina kaip itin sudėtingą ir retai išgydomą ligą, o gydymą įsivaizduoja esantį brangų ir dažnai nekokybišką. Tokius duomenis atskleidžia vienos draudimo bendrovės Lietuvoje užsakymu atlikta apklausa.

Dar vienas propagandinis Kremliaus akibrokštas. Vladimiras Putinas beveik 900-ų eurų vienkartinėmis išmokomis apdovanos visus gyvus likusius represinių sovietinių struktūrų atstovus, taip pat ir stribus, kurie kovojo slopinant partizaninį judėjimą Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Istorikai ir politologai tai vadina akibrokštu, o iškiliausio partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago dukra sako, kad toks Kremliaus mėginimas perrašyti istoriją ją ir žeidžia, ir skaudina.

Vienas didžiausių galvos skausmų dirbantiems tėvams – auklės arba darželio paieškos vaikams. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė tėvams siūlo pagalbą: 100 eurų per mėnesį vilniečiams, kurie patys prižiūri vaiką namuose arba samdo legaliai dirbančias aukles. Taip pat sostinės gyventojams, kurių vaikai lanko privačius darželius ar daugiau nei metus laiko negauna vietos savivaldybės darželyje.

Pasiruošimas vestuvių šventei galvos skausmą sukelia ne tik jauniesiems, bet ir svečiams. Juos dažnai kamuoja klausimas: kiek pinigų įdėti į dovanų vokelį? Vestuvių planuotoja sako, kad vieno atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau atskleidė, kokią sumą solidu padovanoti naujai sukurtai šeimai. Vestuvių planuotoja, įmonės „Noriu ženytis“ įkūrėja, Živilė teigia, kad sumos vokeliuose kiekvienais metais skiriasi ir tai neturėtų stebinti.

Nors dauguma lietuvių sutinka, kad taupyti yra svarbu, reguliariai tai daro kur kas mažiau žmonių – kiek daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų. Laikomasi nuomonės, kad taupyti trukdo mažos pajamos, tačiau ekspertai įvardija kitas priežastis. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad reguliariai taupo šiek tiek daugiau nei 40 proc. gyventojų. Tuo metu investuojantys nurodo tik 2 proc. šalies gyventojų.

Šiemet studentams paskirta daugiau valstybės finansuojamų vietų negu iki šiol. Tačiau tiems, kuriems nepavyko gauti finansavimo, Valstybinis studijų fondas praneša apie galimybę gauti valstybės remiamą paskolą. Studentai jau gali pildyti prašymus-anketas paskolai rudens semestrą gauti.  Studentams teikiamos trijų rūšių paskolos: valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms padengti ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Lietuvos bankas įspėja būti atsargiais ir nesusigundyti pasiūlymais atsidaryti sąskaitą ir leisti ja naudotis kitiems asmenims. Susigundžius galima tapti vadinamuoju pinigų mulu – trečiuoju asmeniu, kuriuo pasinaudoja nusikaltėliai, siekdami nuslėpti neteisėtu būdu gautas lėšas. „Pasiūlymas leisti pasinaudoti savo sąskaita ir už tai gauti kažkiek pinigų gali baigtis baudžiamąja atsakomybe ir prarastomis lėšomis.

Tris mėnesius trukęs karantinas apkarpė gyventojų pajamas. „Sodros" skaičiavimais, lėčiausiai atsigauna didžiausią koronaviruso smūgį patyrę viešbučių, turizmo ir maitinimo sektoriai, čia ir atlyginimai apkarpyti daugiausiai. Ekonomistų teigimu, Lietuva su koronaviruso pandemija susitvarkė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje ir tai vadinama kone stebuklu. Tačiau verslininkai stebuklu netiki ir jau baiminasi artėjančios antrosios koronaviruso bangos.

Dažnai girdime pasakymą, kad „ne piniguose laimė“. Dažniau, tiesa, tai sako neturtingi žmonės, o mokslininkai dažniausiai tik gūžčioja pečiais – empirinio būdo patikrinti tai nėra. Tačiau yra ir kiek sėkmingesnių bandymų, kurie rodo: ypač patenkinti savo gyvenimu yra milijonieriai. Ryšį tarp pinigų ir laimės apčiuopti, o tuo labiau – pamatuoti, sudėtinga, nes laimę veikia daugelis faktorių, „Die Zeit“ rašo vokiečių ekonomistas ir Berlyno universiteto profesorius Marcelis Fratzscheris.

Dėl koronaviruso pandemijos šiais metai daugybė žmonių pakeitė savo atostogų planus ir nusprendė jas praleisti Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad savaitgalio išvykai žmogus vidutiniškai skiria apie 130 eurų. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu birželio mėnesį atliktas vietinio turizmo tyrimas parodė, kad susidarius nepalankioms aplinkybėms atostogauti užsienyje, didelė dalis Lietuvos gyventojų nusprendė rinktis poilsį Lietuvoje – tai nurodė 65 proc. apklaustųjų.

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas per metus smuko labiausiai daugiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas sumažino vidutiniškai 10,1 proc., Latvijos – 2,6 proc., Estijos – 3,4 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) pramonės produkcijos gamintojų kainos Lietuvoje pakilo 1,9 proc., Latvijoje – 0,1 proc.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) specialistai mokestinio patikrinimo metu vienam iš sostinės grožio salonų apskaičiavo į biudžetą sumokėti beveik 108 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių, delspinigių ir baudų. Tai pirmas toks atvejis, kai grožio salonui mokesčiai apskaičiuoti už praėjusius penkerius metus.

Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.

Maždaug tūkstantis po karantino atsigaunančių smulkių ir vidutinių įmonių jau tris savaites nesulaukia pinigų, skirtų subsidijuoti iš prastovų grįžusių darbuotojų atlyginimus. Kaip portalui 15min.lt teigė paramos pinigus dalinanti Užimtumo tarnyba, lėšų nespėjama padalinti ir dėl per didelio darbo krūvio, ir dėl neteisingai užpildytų dokumentų.

Pandemijos metu bankų padaliniuose teikiamos tik būtiniausios paslaugos, kurių negalima suteikti nuotolinių būdu. Nors vykstant konsultacijoms telefonu ar vaizdo skambučiais, klientų srautas turėtų būti sumažėjęs, žmonės piktinasi, kad registracija apsilankymui banke tampa tikru iššūkiu.  Į tv3.lt portalą kreipėsi verslininkė, kuri apsilankymo banke jau laukia beveik mėnesį.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija liepą siekė 0,9 proc., Latvijoje – 0,1 proc., o Estijoje buvo 1,3 proc. defliacija, rodo trečiadienį paskelbti Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 0,9 proc., o vien euro zonoje – 0,4 procento.

Garsaus JAV verslo žurnalo „Forbes“ sudarytame daugiausiai 2019 m. uždirbusių pasaulio sportininkių dešimtuke dominuoja tenisininkės.  Kaip rašo BBC, pirmoji vieta atiteko japonei Naomi Osakai, kuri, skaičiuojant nuo 2019 metų birželio iki 2020-ųjų metų birželio, uždirbo 37,4 mln. JAV dolerių. Į šią sumą įeina ne tik turnyruose uždirbti pinigai, bet ir iš įvairiausių rėmimo sutarčių gaunamos pajamos. Būtent ne iš teniso sportininkė uždirbo net 34 mln. dolerių.

Lietuvos kelionių organizatoriai nepajėgtų grąžinti pinigų žmonėms už neįvykusias keliones per 14 dienų, jei Seimas priimtų Civilinio kodekso pataisą ir atšauktų dabar jame numatytą 90 dienų terminą, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė.  Pasak Žydrės Gavelienė, įmonės negalėtų grąžinti pinigų per dvi savaites, nes jų neturi – partneriai užsienyje jų negrąžina, o pasinaudoti Vyriausybės pagalba pernelyg sudėtinga.

„Sodra“ rugpjūčio mėnesį pradeda mokėti pensijų anuitetų išmokas pirmiesiems 26 pensijų anuitetų gavėjams. Pensijų anuitetas yra paslauga, kai sumokėjus vienkartinę įmoką iš pensijų fonde sukauptų pinigų, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas. „Sodra“ garantuoja, kad mėnesio išmokos nemažės visą mokėjimo laikotarpį. Šią paslaugą „Sodroje“ gali įsigyti gyventojai dalyvavę II pakopos pensijų kaupime.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame penkerių su puse metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 1982 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta 25 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,008 procento. Ši VVP emisija pradėta platinti liepos 20 dieną – tuomet obligacijų išplatinta už 50 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,006 procento. Po pirmadienio aukciono bendras emisijos nominalus dydis pasiekė 75 mln. eurų.

Penktadienį į Palangą vėl pradėjo plūsti poilsiautojai iš visos Lietuvos. Žolinių savaitgalis prognozuojamas rekordiškai geras, nes laisvų apgyvendinimo vietų jau praktiškai nebeliko. Vos viena kita vietelė už milžinišką kainą, kuri atima amą. Karštų orų ištroškę poilsiautojai vasarai persiritus į antrą pusę plačiai atvėrė pinigines ir už atostogas pakloja dideles sumas. Užimtumas Palangoje penktadienio popietę siekia 98 proc.

Dirbantis studentas nebėra retas reiškinys. Didelė dalis net nuolatinių studijų formą pasirinkusių asmenų geba derinti ir darbą, ir studijas. Iki šio pavasario dirbęs ir darbo netekęs, ar iš jo savanoriškai išėjęs studentas neturėjo jokių garantijų, nors darbo metu atsakingai mokėjo mokesčius. Dabar situacija kitokia. Nuo 2020 m. gegužės 8 d. įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams – darbo neturintiems ir nuolatinėse studijose studijuojantiems asmenims yra suteikiamas bedarbio statusas.

Seimo nariai per praėjusį pusmetį parlamentinių lėšų netaupė – taškė jas į kairę ir į dešinę. Per praėjusį pusmetį parlamentarai išleido daugiau nei pusę milijono eurų. Nors per tą pusmetį buvo trys mėnesiai karantino, bet atsirado politikų, kurie sugebėjo panaudoti didžiąją dalį pinigų. Lietuvoje paskelbus karantiną daugelis gyventojų dirbo namuose ir sutaupė pinigų, bet politikų kanceliarinės išlaidos tuo metu nemažėjo, nors susitikimai su rinkėjais buvo apriboti.

Nusprendus išsinuomoti butą tenka sumokėti ne tik nuomos mokestį ir užstatą, bet ir tarpininkavimo mokestį nekilnojamo turto (NT) brokeriui. NT specialistai teigia, kad toks mokestis įžūlus ir jo brokeriai neturėtų prašyti. Tačiau NT nuomos skelbimuose pastebima kitokia situacija, dalyje jų nurodomas tarpininkavimo mokestis. Vilnietė Agnė portalui tv3.lt pasakojo, kad nuomai buto ieško jau keletą mėnesių. Iš pradžių mergina bandė išvengti tarpininkavimo mokesčio.

Vasara – atostogų metas, tačiau finansiškai ne visada apsimoka ilsėtis šiltuoju metų laikotarpiu. Nes kiekvieną mėnesį atostoginių suma yra skirtinga. Tai lemia keletas priežasčių, kurias įvardija buhalterinės apskaitos specialistė. Taip pat ji pataria, kurį šių metų mėnesį palankiausia išnaudoti sukauptas atostogas.

„Sodra” ligos išmokoms šiemet jau išmokėjo 325 mln. eurų – 129 mln. eurų daugiau nei planuota. Pirmąjį pusmetį išduota 1,49 mln. nedarbingumo pažymėjimų, pranešė „Sodra“. Jos duomenimis, šiuo metu dar yra apie 600 žmonių, sergančių koronavirusu, privalančių izoliuotis arba slaugančių senjorus namuose ir dėl to turinčių nedarbingumo pažymėjimus.  Iš viso nuo karantino pradžios išduota per 342 tūkst. pažymėjimų dėl epideminės situacijos, iš jų vaiko priežiūrai – beveik 289 tūkst.

„Sodra“ ketvirtadienį pradeda mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems. Pinigai iki mėnesio pabaigos pasieks apie 900 tūkst. žmonių, kuriems bus išmokėta 182 mln. eurų.  Kaip BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič, lėšos bus mokamos kartu su įprastomis pensijomis, tačiau nebūtinai tą pačią dieną, kaip iki šiol.    „Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis.

Lietuvos futbolo padangėje pastaruoju metu ne tik diskutuojama apie prabėgusius federacijos prezidento rinkimus, bet aptarinėjamas ir naujas funkcionierių užmojis. Lietuvos futbolo federacija (LFF) išreiškė planus apmokestinti jaunųjų žaidėjų perėjimą iš vienos futbolo akademijos į kitą. Nors planuota naują reglamentą priimti dar savaitgalį vykusiame vykdomojo komiteto posėdyje, bet kilus ginčams nutarta sprendimą atidėti vėlesniam laikui. Vis istorijos esmė gana paprasta.

Valstybinis plėtros bankas ateityje kur kas geriau skirstytų paramą nei per koronaviruso krizę tai darė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“), sako prezidento patarėjas.  Anot Simono Krėpštos, „Invega“ krizės pradžioje nebuvo pasiruošusi tokioms užduotims.  „Prezidentas ne kartą minėjo, seržantas negali per naktį pradėti vadovauti kariuomenei, taip pat ir „Invega“ yra kita institucija ir turėjusi kitus tikslus, per naktį turėjo būti vos ne epicentras pagalbos teikimo verslui.

Valstybės biudžeto pajamos per šių metų septynis mėnesius buvo 829,8 mln. eurų, arba apie 15 proc. mažesnės nei planuota. Palyginti su 2019-ųjų sausio-liepos mėnesiais, valstybės biudžeto pajamos buvo 392,4 mln. eurų (7,7 proc.) mažesnės. Vien liepos mėnesį valstybės biudžetas pajamų gavo 111,8 mln. eurų (13,4 proc.) mažiau nei planuota ir 20,4 mln. eurų (2,8 proc.) mažiau nei pernai liepą, išankstinius duomenimis paskelbė Finansų ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pirmadienį pranešė paskirsčiusi daugiau nei 200 tūkst. eurų šalies sporto federacijoms aukšto meistriškumo sporto varžybų rengimui. Lėšos skirtos ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu. Asociacija „Hockey Lietuva“ sulaukė 25 tūkst. eurų šių metų Pasaulio jaunimo iki 20 metų IIA grupės ledo ritulio čempionatui rengti, tiek pat gavo ir Lietuvos bokso federacija tradiciniam Dano Pozniako jaunimo bokso turnyrui. 25 tūkst.

Benzinas ir dyzelinas degalinėse Vilniuje per paskutinę liepos mėnesio savaitę pabrango, tuo tarpu Rygoje ir Taline – atpigo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litras „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę brango vidutiniškai 0,9 proc. iki 1,136 euro, Rygoje ir Taline – pigo 0,9 proc. iki 1,154 euro. Vidutinė dyzelino litro kaina Vilniuje augo 4,1 proc. iki 1,026 euro, Rygoje ir Taline – smuktelėjo 0,9 proc. iki 1,064 euro.

Apsukrus vagis Rusijoje nustebino net ir visko mačiusius. Keturkojis manė, kad liks nepastebėtas ir galės lengvai išsinešti baro uždirbtą turtą. Kuriozinė situacija bare privertė juoktis iki ašarų. Internautai negalėjo atsižavėti augintinio sumanumu, kuris sugalvojo nepastebėtas išsinešti visą pluoštą pinigų.  Šis nenaudėlis nusikaltimo vietoje prigautas jau net antrą kartą. Abu bandymai buvo nufilmuoti vaizdo kameromis.

Briuselyje suderėjęs rekordinę ES paramą Lietuvai, prezidentas Gitanas Nausėda jau grūmoja Vyriausybei ir tikina, kad akylai stebėsiąs, kam bus dalinami europiniai milijardai. Prezidentas vyriausybės reikalauja remti tuos verslus, kurie skaitmenizuos Lietuvą ir išsaugos žalią aplinką. Prezidentas užsimojo apriboti paramą stambiems ūkininkams. Žemės ūkio ministras tokiu pasiūlymu nesižavi, o Ramūnas Karbauskis sako, kad sprendimai dar rengiami. Vilniuje pastatyta atliekų rūšiavimo gamykla.

Gavusi 680 tūkst. eurų papildomų lėšų, Neringos savivaldybė inicijuoja antrąjį Urbo kalno tvarkymo darbų etapą. Kaip BNS teigė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys, papildomi pinigai savivaldybei skirti iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano. „Gavę papildomą finansavimą, inicijuojame viešojo pirkimo konkurso procedūras Urbo kalno sutvarkymo antrojo etapo rangos darbams.

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-birželį buvo 1,457 mlrd. eurų. Šešių mėnesių centrinės valdžios balansas buvo 1,876 mlrd. eurų mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Finansų ministerija.  Centrinės valdžios pajamos šiemet buvo beveik 6,614 mlrd. eurų, išlaidos – 7,898 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas 172,7 mln. eurų. Mokesčiai sudarė 55,2 proc. sausio-birželio mėnesių centrinės valdžios pajamų, 35,4 proc. – socialinės įmokos.

Laiku ir teisingai pajamų deklaraciją užpildžiusiems gyventojams jau pervesta beveik 150 mln. eurų pajamų mokesčio (GPM) permokų.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) penktadienį pranešė, kad pinigai pasiekė daugiau kaip 717 tūkst. gyventojų. Jau gražinta daugiau kaip 97 proc. permokų, o dėl likusios dalies būtina įsitikinti popierinių dokumentų teisingumu. „Šiais metais gyventojams grąžintina permoka yra beveik 30 proc.

Atostogos daugeliui asocijuojasi su geromis emocijomis, smagiu laiku ir atsipalaidavimu. Tačiau jas apkartinti gali vagystės, kurios tikrai sugadins nuotaiką ir dar sukels nemalonių papildomų rūpesčių. Vis tik yra keletas gudrybių, kurios gali padėti paslėpti pinigus ir išvengti nemalonių patirčių. Alexa Vest dažnai keliauja atostogauti viena, todėl yra išbandžiusi daugybę triukų, padedančių kelionės metu apsaugoti pinigus.

Lietuva kol kas atlaikė koronaviruso pandemijos smūgį – šalies ekonomika koronaviruso įkarštyje susitraukė mažiau nei buvo prognozuota. Lietuvos ūkis antrąjį ketvirtį palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu smuko beveik 4 procentais, nors buvo prognozuotas juodžiausias scenarijus – dviženklis ekonomikos kritimas. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas tikina, kad skaičiai kol kas maloniai stebina, tačiau atsipalaiduoti nėra dėl ko.

Žadėtasis biudžeto pinigų lietus jau pasiekė dalies žmonių sąskaitas. Į jas jau pradėjo kapsėti vienkartinės – 120 arba 200 eurų – išmokos už vaiką. Rugpjūtį po 200 eurų gaus ir kiekvienas šalies pensininkas. Valdžia aiškina, kad po koronaviruso krizės tai ženkliai prisidės prie žmonių finansinės gerovės, visgi, tuo tiki ne visi gyventojai. O ekonomistai tikina, kad šaukštai apskritai jau po pietų. Pagalbos verslui jeigu ir reikėjo, tai gerokai anksčiau nei dabar.

Lietuvos kultūros sostinę Trakus krečia viešųjų tualetų skandalas. Mat už beveik pusantro šimto tūkstančių eurų įrengtos tupyklos ėmė gesti vos tik atsivėrė duris vietiniams ir miesto svečiams. Į Trakus plūstantys turistai skundžiasi, kad prispirti gamtinių reikalų turi skubėti į krūmus už prabangaus tualeto, arba ieškoti artimiausių miškų. O kai kas tupia tiesiai po daugiabučių balkonais, mat tualetų problema kultūros sostinėje žmones kamuoja jau ne vienerius metus.

Valdžia giriasi, kad Lietuvoje jau mažėja skurstančiųjų. Po ketverius metus trukusios padėties blogėjimo, esą dabar jau mažiau skursta ne tik pensininkai, bet ir vaikai bei šeimos. Tačiau Prezidentūra sako, kad džiaugtis dar anksti ir iki gerovės valstybės dar labai labai toli. 79-erių metų Albinos senatvės pensija – 250 eurų. Dar 20 eurų „Sodra“ prideda našlės pensijos. Moteris neslepia: išgyventi iš tokių pinigų būtų labai sunku.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios, per karantiną parduotuvių duris užvėrusios įmonės atsidūrė biurokratų pinklėse. Smulkios ir vidutinės įmonės teikia paraiškas, nuomos kompensacijoms gauti, tačiau valdininkai vieniems parduotuvėms pinigus išmoka, o kitoms atšauna, kad parama formaliai nepriklauso. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija aiškina, kad pagal dabartinę tvarką nuomos kompensaciją gali gauti prekybininkai, o tie kas yra ir prekybininkas ir gamintojas jau nebe.

Kiek lietuviai turi sukaupę turto ir kokio daugiausia? Lietuvos banko atliktas tyrimas atskleidžia, kad tautiečiai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių, mat daugiausia turi sukaupę nekilnojamojo turto – įsigiję būstą, sodybą, garažą. Pasak ekonomistų, tokia didžiulė lietuvių meilė nekilnojamajam turtui rodo žemą gyventojų finansinį raštingumą, nemokėjimą taupyti ir investuoti.

„Sodra“ rugpjūtį išmokės likusias maždaug 10 mln. eurų kompensacijų už per 2009 metų krizę sumažintas įvairias pensijas, kompensacijas bei rentas.  Kaip  pranešė „Sodra“, gyventojai gaus 10 proc. netektos pensijos dalies dydžio sumas. Iš dalies kompensuotos bus tik valstybinės pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų ir karių, mokslininkų, nukentėjusių asmenų, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos.