pinigai

Vyriausybės žadėtų 100 eurų pedagogų poilsiui kitų metų biudžete kol kas nenumatyta, nes ši priemonė nėra suderinta su Europos Komisija (EK), sako finansų ministras Vilius Šapoka. Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, kad suderinti paramą Komisijos bus prašoma tik numačius lėšas. „Tai priemonei reikia atlikti eilę procedūrų ir suderinti su Europos Komisija, todėl kol tas nėra atlikta, asignavimai nėra numatyti“, – interviu BNS sakė ministras.

Artimo žmogaus netektis – sukrečiantis ir dažnu atveju daug sumaišties sukeliantis įvykis. Nemažai klausimų kyla ir tiems, kurie ruošiasi eiti į šermenis ir laidotuves: ar reikėtų nešti piniginę paramą, ką daryti su gėlėmis, galiausiai – kaip apsirengti, kad nebūtų prašauta pro šalį? Laidotuvių metu nesuklysti padeda etiketo specialistas Giedrius Drukteinis.

Jaunoji karta pasaulį mato visiškai kitokiu kampu – su išmaniaisiais įrenginiais suaugę ir tvarų vartojimą vertinantys jaunuoliai, kitaip žiūri į darbo santykius, šeimą.

Vyriausybei 2021 metų biudžeto projekte suplanavus 8 proc. didesnes savivaldos pajamas, tai neatspindi pastarosios lūkesčių, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Pasak Mindaugo Sinkevičiaus, labiausiai nuvilia tai, kad savivaldybėms ir toliau nesuteikiama galimybė skolintis investicijų projektams. „Kitų metų Vyriausybės planus savivaldai vertinime su giliu atodūsiu, tikrai jiems neplojame atsistoję.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektuoja, kad šiemet Lietuvoje pajamų nelygybės lygis sieks seniai neregėtas žemumas. Jei išsipildys ministerijos prognozė, šis rodiklis sieks 5,8 karto ir bus toks pat, kaip 2011-aisiais. Tai reiškia, kad daugiausiai uždirbantys pajamų gaus 5,8 karto daugiau nei vargingiausi. Tam, kaip teigia ministras Linas Kukuraitis, labiausiai padėjo darbinių pajamų augimas. Palyginimui, prognozuojama, kad 2019 m. pajamų nelygybė sieks 6,2 karto.

Seimas žengė pirmąjį žingsnį, kad nuo kitų metų nuo 4 iki 32 eurų didėtų politikų, valstybės tarnautojų ir pareigūnų, ir teisėjų atlyginimai. Vis dėlto dalis Seimo narių piktinasi, kad šių darbuotojų atlyginimai vis dar nepasiekė prieškrizinio dydžio. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis Seimui antradienį pateikė įstatymo projektą, kuriuo nuo kitų metų bazinis pareiginės algos dydis augtų euru – nuo 176 iki 177 eurų.

Rinkimuose dalyvaujančios partijos taip nori patekti į Seimą, kad tam negaili milžiniškų sumų. Suskaičiavus po pirmojo turo išleistus pinigus ir pasiektus rezultatus, paaiškėjo, kad viena parlamentaro vieta kainavo nuo keliolikos iki kelių šimtų tūkstančių eurų. Tiesa, didžiąją dalį pinigų partijos ir politikai gavo iš mūsų visų – mokesčių mokėtojų.

Trečiadienį buvo nutarta, kad kitais metais 35 eurais bus padidinta minimali mėnesinė alga (MMA). Darbdavių atstovai tikina, kad šis sprendimas skubotas, nes ne visi verslai turi iš ko kelti algas. Tačiau profesinių sąjungų atstovė teigia, kad sprendimas buvo būtinas, nes iš minimumo žmonės vos pragyvena. Verslo konfederacijos prezidentas, Trišalės tarybos narys Andrius Romanovskis teigė, kad šis MMA didinimas verslui kainuos apie 65 mln. eurų.

Kitąmet turėtų šiek tiek paaugti darbo užmokestis valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.  Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad bazinis pareiginės algos dydis nuo kitų metų didėtų nuo 176 iki 177 eurų. Įstatymų pakeitimus turės priimti Seimas.  „Projekto tikslas – patvirtinti 2021 metų bazinį dydį, nustatant 177 eurų bazinį dydį, atsižvelgiant į 2021 metų Nacionalinės kolektyvinės sutarties projekte numatytą dydį.

Vyriausybė siūlo nuo kito rugsėjo nevertinant šeimos pajamų įvesti nemokamą maitinimą mokyklose visiems antrokams nevertinant šeimos pajamų. Šiuo metu nemokamą maitinimą gali gauti visi šalies pirmokai ir ikimokyklinukai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtose Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisose nurodoma, kad priėmus pataisas, nemokamą maitinimą gautų apie 26 tūkst.

Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų. Tokie skaičiai numatyti finansų ministro Vilniaus Šapokos Vyriausybei trečiadienį pateiktame 2021 metų valstybės biudžeto projekte. Vaiko pinigai neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams turėtų didėti nuo 100 iki 110 eurų.

Vyriausybė trečiadienį pradeda svarstyti 2021 metų biudžeto projektą. Jam pritarus, dokumentas bus teikiamas svarstyti Seimui.  Vyriausybės posėdyje bus svarstomi valstybės ir savivaldybių, „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai, kartu su jais teikiami susijusių kitų teisės aktų projektai, įskaitant, tikėtina, ir dėl minimalios algos (MMA) didinimo.

Daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų turi vieną ar daugiau giminaičių, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo jų pajamų, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Trys iš keturių šalies gyventojų (76 proc.) su savo artimaisiais nėra aptarę situacijos, jei vienas iš partnerių negalėtų toliau prisidėti prie bendro šeimos biudžeto, rašoma pranešime žiniasklaidai.   „Pokalbiai apie galimas nelaimes šeimoje mūsų šalyje vis dar yra tabu.

Vyras iš Gambijos pagaliau atrado meilę, po eilės santykių su vyresnėmis moterimis. Stebinančiame dokumentiniame filme rodomos jo ir 68 metų amžiaus belgės vestuvės. Antradienį Didžiosios Britanijos „Channel 4“ kanalu buvo parodytas dokumentinis filmas „Sex on the Beach“, kuriame pasakojama apie sekso turizmo verslą Gambijoje, kur skrenda vyresnio amžiaus britės, ieškančios jaunų vietinių vyrų seksui.

Garsaus greito maisto restorano darbuotojos poelgis nepaliko abejingų. Vyras, kuris viską išgyveno – negalėjo to nenufilmuoti. Netikėtai nuvažiavęs užsisakyti maisto vyras visai pamiršo, kad su savimi nepasiėmė piniginės. Šis ėmė skambinti mamai ir prašyti, kad ji atvažiuotų ir jam pagelbėtų. Tai išgirdusi darbuotoja ėmėsi veiksmų – pasiūlė apmokėti ir kad vaikinas pinigus atvežtų kitą kartą.

Vyriausybė skirs finansavimą 100 baltarusių, kad jie galėtų nemokamai studijuoti Lietuvoje, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius antradienį pasirašė tai numatantį įsakymą.  „Parama studijoms Lietuvoje – tai ir konkreti, ir tuo pat metu simbolinė mūsų tautos pagalba Baltarusijos žmonėms šiuo ypatingai jiems sunkiu metu“, – sakė ministras.

Elektroninių pinigų įstaiga „Wallter“ netinkamai saugojo savo klientų lėšas ir tai žinodama teikė neteisingą informaciją Lietuvos bankui (LB) apie lėšų likučius. Už šiuos pažeidimus LB Priežiūros tarnyba skyrė bendrovei 90 tūkst. eurų baudą.   „Bendrovė ne tik netinkamai laikė klientų lėšas, bet ir slėpė šį faktą teikdama Lietuvos bankui tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai du sunkūs teisės aktų pažeidimai. Tokie atvejai nebuvo, nėra ir nebus toleruojami.

Mažiausios vertės euro centų monetų gali būti atsisakyta jau artimiausiu metu. Pirmadienį Europos Komisija paskelbė pradedanti tokio žingsnio poveikio vertinimą, taip pat oficialias konsultacijas su gyventojais ir socialiniais partneriais dėl tokio žingsnio. Iki spalio 26 d. visi suinteresuotieji kviečiami pateikti savo poziciją dėl taisyklių, kuriomis atsiskaitymas grynaisiais pinigais būtų apvalinamas iki 5 centų. Dėl to apyvartoje gali nebelikti mažiausio nominalo centų monetų.

Ne visi kandidatai į Seimą gali pasigirti glėbiais turto. Dalis jų valdžios siekia tuščiomis kišenėmis ir su didžiulėmis skolomis, kurios kartais viršija ir 100 tūkst. eurų. Portalas tv3.lt pateikia labiausiai įsiskolinusių kandidatų sąrašą, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir turto deklaracijas. Iš 1754 asmenų, kandidatuojančių į Seimą, 29-ių skolos perkopia 10 tūkst. eurų.

Jau beveik metus atlyginimų negaunantys vienos sostinės įmonės darbuotojai priversti minti įvairių institucijų slenksčius. Tačiau pinigų atgauti vis nepavyksta. Įmonei netgi buvo iškelta bankroto byla, tačiau ji nei atleidžia darbuotojus, nei atsiskaito su jais. Į portalą tv3.lt kreipėsi žinomos šarvo durų bendrovės „Plieninis skydas“ darbuotojai ir jų interesams atstovaujanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija.

Gyvenant nuolatinio skubėjimo laikais, tampa įprasta dovaną „vokelyje“ įteikti ir šešerių metų vaikui jo gimtadienio proga. Keliaujant į vaiko gimtadienį nebereikia sukti galvos, koks žaislas būtų tinkamas, ar kaip atspėti vaiko norus. Dovanos vokeliuose sparčiai populiarėja, o ir sumos juose pradžiugintų ir suaugusįjį.

Pasaulio ekonomikos perspektyvos gali būti ne tokios niūrios, kaip prognozuota birželį, ketvirtadienį pranešė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovas, užsimindamas, kad organizacija ketina paskelbti augimo prognozes spalio mėnesį.

Sukčiai iš moters ir bendrovės sąskaitų, neteisėtai gavę prisijungimo duomenis, persivedė 30 tūkst. eurų. Policijos departamentas informavo, kad trečiadienį, 8.32 val. į Vilniaus apskrities policijos pareigūnus kreipėsi 1974 metais gimusi moteris – ji pranešė,  jog nenustatyti asmenys, neteisėtai užvaldę banko prisijungimo duomenis, iš jos ir bendrovės sąskaitų nuskaitė 30 tūkst. eurų.

Per „Danske Bank“ Lietuvos padalinį pastarąjį dešimtmetį buvo pervedami dideli kiekiai abejotinos kilmės pinigų, ketvirtadienį pranešė tarptautinio žurnalistinio tyrimo autoriai. Tyrimas remiasi „BuzzFeed News“ gautais nutekėjusiais duomenimis.

Ieškantiems darbo padėti norėjusi Vyriausybė daliai jų „pakišo kiaulę“. Skyrusi išmokas dėl Covid-19 tuo pačiu nepakeitė galiojančių taisyklių, kurios numato, kad gavus tokių pinigų prarandamos kitos stipendijos ir išmokos. Socialinė ir darbo ministerija aiškina, kad tokiu atveju galioja bendros taisyklės, gavus papildomų pajamų, gyventojams socialinė parama nebepriklauso.  Į portalą tv3.lt kreipėsi studentė Miglė.

Patikliai „Smart-ID“ programėlę atnaujinusi šiaulietė neteko 1000 eurų, pranešė Šiaulių apskrities policija. Rugsėjo 21-osios vakare 27 metų šiaulietė mobiliuoju telefonu gavo žinutę su nurodymu mobiliajame telefone atnaujinti „Smart-ID“ paskyrą. Mergina paspaudė ant nuorodos ir telefono ekrane atsidarė „Swedbank“-o langas, kuriame buvo prašoma suvesti savo identifikacijos banke kodą bei asmens kodą. Atlikus šiuos nurodymus, šiaulietės buvo paprašyta suvesti PIN 1 ir PIN 2 kodus.

Su Europos Sąjungos parama Migūnų parke įrengti takai, skulptūros, pavėsinės ir suoliukai šiandien visuomenei nepasiekiami. Užklydėlius pasitinka užrašas „privati valda“ ir įspėjimai, kad pašaliniams į jį eiti griežtai draudžiama, rašo portalas delfi.lt.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bendradarbiaudami su Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnais Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai kartu su Mobilaus būrio pareigūnais šiandien su įkalčiais operatyviai sulaikė tris asmenis, kaip įtariama, iš senjoro sukčiavimo būdu išviliojusius 13 000 eurų.

Lietuvoje pernai suteikta 62,5 mln. eurų paramos. Vien šalies juridiniai asmenys suteikė 55,4 proc., užsienio šalių – 30,2 proc., anoniminiai teikėjai ir fiziniai asmenys – 14,4 proc. visos paramos. Didžiausia paramos dalis (66,7 proc.) buvo suteikta pinigais, remdamasis išankstiniais Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Muitinės departamento duomenimis, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.

Valstybės valdomo nekilnojamojo turto (NT) išlaikymo sąnaudos 2019 metais buvo 151,85 mln. eurų – 9 proc. mažiau nei 2018 metais, kai jos siekė 166,94 mln. eurų.  Ketvirtojoje Turto banko parengtoje ataskaitoje, kurią trečiadienį pasitarime svarstys Vyriausybė, taip pat nurodoma, kad per metus valstybės valdomų nekilnojamojo turto objektų kiekis mažėjo 2 proc. iki 27,9 tūkst., o jų plotas – 3,4 proc. iki 9,92 mln. kv. metrų. Šio turto likutinė vertė augo 7,3 proc. 2,93 mlrd. eurų.

Daugeliui ekonomikos sektorių koronaviruso pandemijos laikotarpiu teko ir vis dar tenka susidurti su iššūkiais. Taip pat tenka ieškoti naujų verslo strategijų. Kaip šiuo laikotarpiu sekėsi žiniasklaidos sektoriui verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020“ pasakojo TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė. Anot jos, skaitmeninei transformacijai jau kelis metus daugelis ekonomikos sektorių ruošėsi iš anksto. „Tačiau atėjus karantinui ši transformacija įvyko per vieną naktį.

Perteklinės Lietuvos ekonomikos skatinimo priemonės lemia, kad ima „pūstis“ nekilnojamo turto (NT) ir akcijų rinkų burbulai, kurie tikėtina, kad sprogs. Ekonomistai, antradienį verslo vadovų konferencijoje „Lietuvos Davosas 2020” diskutavo, kaip tai sustabdyti ir išvengti nuostolių. Ekonomistas Marius Dubnikovas pastebėjo, kad šiuo metu sunku prognozuoti, kokių ekonomikos scenarijų reikėtų laukti, viskas keičiasi labai greitai.

Likus mažiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų, valdžia žada saldainį senjorams – pensijos kitąmet didės septyniais procentais. O gal ir kiek daugiau. Taigi, pensininkų piniginės papilnėtų maždaug 30 eurų. Tačiau iš kur tokie pinigai, jei ekonomikai šiemet planuojamas nuosmukis? Ekspertai svarsto, kad pinigų didelei potencialių rinkėjų armijai politikai šiemet trūks plyš suras. Visgi daugelis jau svarsto, kad metas keisti patį pensijų indeksavimo įstatymą. „Gyvenu laisvai ir atrodyt noriu gražiai.

Lietuvoje pirmosios į užsienį dėl karantino per kelionių agentūras neišvykusių ir pinigų neatgavusių tautiečių bylos teismuose. Viena jų vyksta pajūryje. Dar balandį į Egiptą su šeima atšvęsti septyniasdešimtmetį planavusi gargždiškė negavo nei kelionės, nei už ją sumokėtų 5000 eurų.

Vaikai finansinius sprendimus – kada ir ką pirkti, taupyti ar netaupyti, kur investuoti ir kaip dalintis – priima labai ankstyvame amžiuje, o susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Kada pradėti vaikų finansinio raštingumo ugdymą ir kokie turėtų būti pirmieji žingsniai? Komentaru apie penkias pirmas finansinio raštingumo pamokas „Swedbank“ tinklaraštyje banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Meksikos prezidentas nusprendė surengti loteriją, kurioje pardavus jo privatų lėktuvą, šimtas šalies gyventojų taptų milijonieriais. Prezidentas viliasi, kad pardavus daug loterijos bilietų, Meksikai pavyks nupirkti apsaugos priemonių nuo koronaviruso nukentėjusiam sveikatos sektoriui. Vos atėjęs į valdžią, Meksikos prezidentas Andres Obradoras šalies gyventojams pažadėjo šį prezidento lėktuvą – „Boeing 787“ parduoti, o už tuos pinigus paremti skurstančiuosius, kurių yra net pusė iš 126 mln.

Trečiadienį Šalčininkuose iš buto pavogta turto už 29 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, vagystė įvykdyta tarp 10.40 val. iki 13.30 val. Iš A. Mickevičiaus gatvėje esančio buto, patekus pro neuždarytą langą ir supjausčius viduje buvusį seifą, pavogti juvelyriniai dirbiniai bei 29,2 tūkst. eurų. Nuostolis – 29 tūkst. 350 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Panašu, kad po koronaviruso pandemijos sulauksime permainų. Ekonomistas tikina, kad du kartus į tą pačią upę neįbrisi, tad ekonomika po koronaviruso krizės bus kitokia nei prieš ją, bet nebūtinai blogesnė. O ar jis bus geresnė priklausys nuo to, kaip greitai sugebėsime adaptuotis prie naujos pokoronavirusinio pasaulio tvarkos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Dr. Žygimantas Mauricas teigė, kad pandemijos ateina ir praeina, bet ekonomikos skatinimo priemonės – (užsi)lieka.

Tuo metu kai tradiciniai Lietuvos verslai per karantiną nukabinę nosis skaičiavo nuostolius, šalies startuoliai krovėsi milijoninius pelnus. Anot ekspertų, pastarasis pusmetis – startuolių spurto metas. Vien apyvartos aukštųjų technologijų įmonėse, palyginus su pernai, augo trečdaliu. Kurie startuoliai buvo sėkmingiausi ir kiek uždirba jų darbuotojai? Rimtas darbas susikaupus prie kompiuterių ir čia pat visiška priešingybė. Emocingos keturių bendradarbių stalo futbolo varžybos.

Krikštynos – graži šeimos šventė, tačiau neretai į ją pakviestiems svečiams gali tekti ir rimtai pasukti galvą, bandant išsiaiškint, ką ir už kokias sumas šia proga dovanoti. Vienas populiariausių ir, tikriausiai, paprasčiausių variantų – dovanų vokeliai. Krikštynų organizatoriai sako, kad bendro tokių dovanų etiketo nėra, bet atskleidžia sumas, kurias įdėję į vokelį tikrai neprašausite.

Būsima nuotaka liko sugniuždyta, kai jos vestuvėms pažadėtus 10 000 dolerių mama ir patėvis atidavė jos įseserei. Amerikietės nuotakos istorija jos draugė pasidalino vienoje populiarioje feisbuko grupėje vestuvių tema. Teigiama, kad visiems šeimos vaikams jų vestuvėms buvo pažadėta padovanoti pinigų. Tačiau kai mergina planuodama savo vestuves jų paprašė, jai buvo pasakyta, kad jos dalis jau perduota jos įseserei.

Prisijungimui ir el. pasirašymui internete naudojantys programėlę „Smart-ID“ savo paskyras dėl saugumo reikalavimų privalo atnaujinti kas treji metai. Tokių naudotojų Lietuvoje šiemet bus dar 60 tūkst., o kitąmet – per 500 tūkst. Internetiniai sukčiai siekia pasinaudoti programėlės populiarumu ir apgaule išvilioti pinigus iš žmonių sąskaitų bankuose.

Antstoliams įsiskolinęs vaikinas tikina, kad jie areštavo banko sąskaitą ir jis neturi iš ko nusipirkti pavalgyti. Tuo metu antstoliai tvirtina, kad nepalieka skolininkų be cento, tačiau šie turi bendradarbiauti su antstoliais, pateikti būtinus dokumentus ir duomenis apie gaunamas lėšas. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Arnas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Vaikinas skundėsi, kad antstoliai areštavo jo sąskaitą ir jis nebeturi iš ko net pavalgyti nusipirkti.

Pastaraisiais metais sparčiai augęs gyventojų skolinimasis per tarpusavio skolinimo platformas šių metų balandžio mėnesį buvo sumažėjęs, tačiau nuo gegužės tokių paskolų rinka po truputį vėl grįžta į 2019-aisiais pasiektą aukščiausią lygį, rodo Lietuvos banko atlikta tarpusavio skolinimo platformų operatorių veiklos Lietuvoje analizė. „Tarpusavio skolinimo platformos pamažu įsitvirtina tarp alternatyvių vartojimo kreditų teikėjų.

Nors pastaruoju metu sukčiai darosi vis išmanesni ir sugalvoja vis naujesnių sukčiavimo būdų, neretai pasitaiko atvejų, kuomet žmonės užkimba ir už primirštų sukčiavimo būdų. Praėjusią parą registruoti sukčiavimai Kaune ir Klaipėdoje, kuomet pas žmones į namus atvykę sukčiai išviliojo tūkstantines pinigų sumas, rašoma policijos pranešime. Rugsėjo 9 d. apie 13 val. 40 min. Klaipėdoje, moteriai (g. 1934 m.) telefonu paskambino vyras ir pasakęs, kad sūnus padarė eismo įvykį, pareikalavo pinigų.

Policijos departamentas praneša, kad rugsėjo 9 d. apie 13 val. 40 min. Klaipėdoje, moteriai (g. 1934 m.) telefonu paskambino vyras ir pasakė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį. Skambinęs asmuo pareikalavo pinigų. Atėjusiam į namus nepažįstamam vyriškiui moteris perdavė 19 850 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal kitą sukčiavimo modelį nukentėjo ir Kauno gyventojas. Vakar laikotarpyje tarp 16 val. ir 16 val. 30 min.

Profesinių mokyklų mokiniai, taip pat gimnazijų moksleiviai, pasirinkę atskirus profesinio mokymo modulius, galės gauti tiek mokymosi, tiek ir socialines stipendijas. Vyriausybė trečiadienį pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui atnaujinti stipendijų ir materialinės paramos teikimo tvarką, kuri leis nuo rugsėjo įsteigti stipendijas tiek profesinėse mokyklose, tiek ir gimnazijų I-IV klasių moksleiviams, kai šie mokosi pagal pasirinktus profesinio mokymo modulius.

Beveik du trečdaliai (63 proc.) atskirai nuo tėvų gyvenančių studentų susiduria su pinigų trūkumu. Per dvejus metus tokių studentų dalis išaugo 6 proc. punktais, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Pagrindiniais studentų pajamų šaltiniais išlieka tėvų ir artimųjų teikiama finansinė parama, daugiau nei pusė studentų renkasi dirbti. Vidutinės Lietuvos studentų disponuojamos pajamos šiuo metu siekia 428 eurų, tai yra, 18 proc. daugiau nei prieš dvejus metus.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi keletas širstančių mokytojų: „Esame taip neaprūpinti darbo priemonėmis, kad net popierių perkame už savo pinigus.“ Ministerija kaltę meta savivaldybėms, o šios teisinasi: mažai pinigų gaunama iš valstybės.