pinigai

Negirdėtas skandalas Dzūkijoje. Pareigūnai aiškinasi, ar Alytaus savivaldybė tapo aferistų auka, ar kažkas tiesiog pavogė beveik 190 000 eurų, skirtų gatvėms remontuoti? Nesulaukusi pinigų už darbus, viena Latvijoje registruota bendrovė pradėjo jų reikalauti. Paaiškėjo, kad pinigai pravesti, tik ne į Latviją, o į Ispaniją. Kad nežinia kur nuėjo 188 tūkstančiai eurų, paaiškėjo vakar vakare. Viena Latvijoje registruota bendrovė iš Alytaus savivaldybės pradėjo reikalauti pinigų už gatvių remontą.

Aplinkos ministerija 16-kai šalies savivaldybių skyrė daugiau kaip 556 tūkst. eurų Sosnovskio barščiui naikinti. Kaip antradienį pranešė ministerija, pinigai savivaldybėms skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. „Šių savivaldybių administracijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūra finansavimo sutartis turi pasirašyti iki metų pabaigos“, – informuoja Aplinkos ministerija.

Koronaviruso pandemijos metu vieni gyventojai susidūrė su finansiniais sunkumais, kiti priešingai – padidino savo santaupas. Anot specialistų, Lietuvoje išaugo finansinė nelygybė, nes vieni verslo sektoriai pandemijos metu augo ir turėjo galimybių netgi didinti algas, kitiems teko darbuotojus išleisti į prastovas ar atleisti. Daugiau negu trečdalis gyventojų sako, kad jau pradėjo arba pradės daugiau taupyti. Tą rodo SEB banko atlikto gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai.

Per pandemiją nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui Vyriausybė ruošia naują paramos paketą. Nuo Naujųjų metų žada per pusmetį išdalinti 150 mln. eurų. Subsidijų galės prašyti tos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo bent 30 procentų. Verslininkai paramos labai laukia, tačiau jau purkštauja, kad jos esą pakaks tik komunaliniams mokesčiams padengti. Sporto klubas dėl karantino skaičiuoja 70 proc. kritusias pajamas. Grupiniai užsiėmimai draudžiami, tad apsilanko vos vienas kitas klientas.

Nepaisant koronaviruso pandemijos daugelis gyventojų jau pradėjo ruoštis didžiosioms metų šventėms, perka dovanas ir jau galvoja apie vaišių stalą. Ir žinoma, skaičiuoja šventinį biudžetą. Tad šiemet šventiniu laikotarpiu išleisime daugiau ar mažiau negu pernai? Ekonomistų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni tikino, kad pinigų išleisime kur kas daugiau, o sumos bus rekordinės, o kiti sakė, kad šiemet būsime taupesni.

Grynųjų pinigų naudojimas atsiskaitymams mažėja, tačiau jie vis dar yra populiariausia mokėjimo priemonė prekybos vietose ir tarp fizinių asmenų tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Mokėjimo kortelės tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje – antra pagal populiarumą atsiskaitymo priemonė.  Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 41 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, praneša Lietuvos bankas.

Koronaviruso pandemija pakeitė žmonių požiūrį apie pinigus ir taupymą. Dalis gyventojų tik pandemijos metu suprato, kad reikia turėti finansinį užnugarį, todėl pradėjo taupyti. Be to, žmonės nebesitiki, kad jų finansine gerove pasirūpins valstybė.

Prezidentas su naujojo Seimo atstovais aiškinasi, ar pavyks įgyvendinti pažadą Lietuvą paversti gerovės valstybe. Valdžia sutaria, kad pensijos ir algos Lietuvoje per mažos. Tačiau prašnekus, kaip jas reikės didinti, kalba pakrypsta apie mokesčių didinimą. Politikai aptarinėja jau ne tik taršos mokestį ar mokesčių lengvatų naikinimą, bet ir prisiminė Verygos taip ir neįvestą cukraus mokestį, dėl kurio brangtų daugelis nesveikų maisto produktų.

Siekiant užtikrinti biudžeto išlaidų finansavimą, valstybės skolos refinansavimą ir valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimą, Vyriausybė iki šių metų rugsėjo pabaigos pasiskolino 7,027 mlrd. eurų ir grąžino 2,473 mlrd. eurų ankstesnių skolų, teigia Valstybės kontrolė. Vidaus rinkoje pasiskolinta 2,002 mlrd. eurų, tarptautinėse finansų rinkose – 5,025 mlrd. eurų. Vidaus rinkoje vidutinė svertinė palūkanų norma buvo 0,021 proc.

22 tūkst. šalies nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių turi skolų valstybei ir negali laiku sumokėti mokesčių, iš jų 109 yra didžiosios mokesčių mokėtojos, teigia  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).   Pasak VMI vadovės Edita Janušienės, visų įmonių įsiskolinimas siekia 741 mln. eurų, o vien didelių mokesčių mokėtojų – 220,9 mln. eurų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame trejų su puse trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos aukcione išplatinta obligacijų už 60 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo minus 0,259 procento. Aukcione pasiūlyta mažiausia palūkanų norma buvo minus 0,29 proc., patvirtinta didžiausia – minus 0,25 proc. Šiai VVP emisijai nustatytas 0 proc. atkarpos dydis. VVP paklausa aukcione siekė  197,6 mln. eurų, iš jų 194,6 mln. eurų buvo konkurenciniai pasiūlymai.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos gyventojai vien bankų indėliuose sukaupė rekordiškai daug pinigų. Todėl jų nuotaikoms gerėjant, o galbūt siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo, vis daugiau žmonių ima sukauptas lėšas investuoti. Tai padaryti, anot bankų specialistų, ne taip ir sunku. O ir sumų užtenka nedidelių. Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų.

Kai kurios jų ką tik įkurtos, neturinčios darbuotojų ir netgi negeneruojančios apyvartos. Verslo atstovai piktinasi, kad milijonines sumas ministerija dalija bet kam, o kvietimai teikti paraiškas paramai gauti virsta farsu. Už paramos verslui skyrimą atsakinga Ekonomikos ir Inovacijų ministerija pradėjo vidinį auditą. Dvidešimt milijonų eurų – tokio dydžio europinę paramą bando gauti keliasdešimt įmonių, kurios žada investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas Lietuvoje.

Penktadienį policija gavo pranešimą, kad iš uždarosios akcinės bendrovės Gargžduose patalpų pavogta daugiau nei 12 tūkst. eurų ir įvairių įrankių. Kaip pranešė Klaipėdos rajono policija, vagystė pastebėta penktadienį apie 6.50 val. Pranešama, kad veikiausiai pro langą patekus į patalpas, iš vienos patalpos dingo apie 2,7 tūkst. eurų bei įvairūs įrankiai, kurių vertė apie 150€.  Iš kitoje patalpoje esančio seifo pagrobta apie 9,5 tūkst. eurų. Pradėtas vagystės tyrimas.

Nors Lietuvą purto pandemijos krizė, išaugo bedarbių skaičius, bet atlyginimas Lietuvoje per metus vidutiniškai padidėjo net 10,4 procento. Ekonomistai sako, kad lenkiame ne tik Latviją ir Estiją, nes tai vieni geriausių rodiklių Europoje. Taigi kam labiausiai didėjo darbo užmokestis ir kokio atlygio augimo galima tikėtis ateityje? Pasaulį užklupus pandemijos krizei, į kovą teko stoti ne tik su pačiu virusu, bet ir jo sukeltomis pasekmėmis ekonomikai.

Nepaisant koronaviruso pandemijos dalis įmonių šiemet, kaip ir kasmet, darbuotojus nudžiugins kalėdinėmis premijomis ir dovanomis. Pasak įmonių atstovų, pandemija ir karantinas skatina keisti darbuotojų skatinimo formas, bet ne apimtis. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas teigė, kad nepaisant koronaviruso pandemijos ne visi verslai patyrė nuostolių. „Daliai įmonių pandemija išėjo į naują, jos uždirbo daugiau.

Siūloma, kad būsto nuomotojai privalomai registruotų sutarčių sudarymą ar jų esminį pakeitimą Nekilnojamojo turto registre, o už tokios prievolės nesilaikymą jiems grėstų administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda iki 500 eurų.  Šiuos Finansų ministerijos siūlomus įstatymų pakeitimus trečiadienio posėdyje svarstys Vyriausybė. Projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviam mokesčių administravimui.

Nekilnojamo turto (NT) rinka atsilaikė prieš koronaviruso pandemiją. Gyventojai nesustojo pirkti būstų, karantino metu jie sutaupė pinigų. Tačiau pasikeitė pirkėjų poreikiai. Vietoje mažo buto miesto centre, žmonės nori didesnio ir patogesnio būsto. Vis tik NT specialistai pastebėjo, kad poreikiai ne visada atspindi žmonių galimybes. „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis teigė, kad Vilniuje matome V formos butų pardavimų kreivę.

Ekonominio bendardarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO)  Lietuvai pateiktas ekonomikos vertinimas ypač aktualus su koronaviruso pandemija kovojančiai ir valdžių pasikeitimą išgyvenančiai Lietuvai, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.  Pasak jo, identifikuotos probleminės sritys ir tyrimo įžvalgos gali pasitarnauti naujajai valdžiai, rengiant ir Vyriausybės programą, ir jos įgyvendinimo planą, praneša Prezidentūra.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dvylikos metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 4096 dienos, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 30 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,186 procento. Ši emisija pradėta platinti vasario 10 dieną, jos papildymo aukcione spalio 26 dieną obligacijų taip pat parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,197 procento.

Teismas sprendė dėl moters, kuri apsimetė serganti vėžiu ir iš žmonių aukų susišlavė daugiau nei 45 000 svarų, kuriuos išleido apsipirkinėdama. Nicole Elkabbas kaltinama pasinaudojusi „GoFundMe“ puslapiu, į kurį buvo įkelta net jos nuotrauka ligoninėje. Ji šiame tinklapyje rašė, kad susirgo kiaušidžių vėžiu, kad jai atlikta operacija, o dabar tenka kęsti nesibaigiančias chemoterapijos sesijas – perokurorų teigimu, tai buvo smulkmeniškai apgalvotas melas.

Dažnai ūkininkai pasakoja, kad jų profesija plati, apimanti daugybę sričių. Anot jų, įkūrus ūkį tenka išmokti daug dalykų, vienus galima rasti internete ar knygose, kitus galima išgirsti tik iš profesionalių konsultantų. Tiesa, jų paslaugos mokamas, tad ne visi ūkininkai ryžtasi į jas investuoti. Tačiau, kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, ūkininkams gali padėti Europos Sąjungos (ES) parama konsultavimo paslaugoms įsigyti.

Baigiamos statyti Vilniaus kogeneracinės jėgainės rangovai teigia negalintys tęsti statybų, nes nuo vasaros pradžios nesulaukia pinigų, o nepasiekus sutarimo žada kreiptis į teismus.  Šešios Lietuvos įmonės – „Tilsta“, „Montuotojas“, „Axis Tech“, „Kaefer“, „Ulava“ ir „Elektrėnų energetikos remontas“ – pranešė pasirašiusios memorandumą, kad bendromis jėgomis sieks apmokėjimo už jau atliktus darbus.

Per devynis šių metų mėnesius sukčiai iš šalies gyventojų ir įmonių sugebėjo išvilioti daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Daugiausiai pinigų lietuviai prarado susivilioję netikrais sukčių investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Banko saugumo ekspertai taip pat pastebi, kad šįmet sukčiai dažniau pasitelkia klaidinančias SMS žinutes ir toliau naudoja romantinio sukčiavimo schemas.

Vilniuje pradėta asfaltuoti Mykolo Lietuvio gatvės atkarpa, jungianti Visorių ir Bajorų gyvenamuosius kvartalus. Tvarkoma beveik pusės kilometro ilgio atkarpa yra tarp Noragiškių ir B. Krivicko gatvių. Darbus, kuriems savivaldybė skyrė apie 67 tūkst. eurų, numatoma baigti iki gruodžio pabaigos. Ateityje bus tvarkoma ir likusi gatvės dalis, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Prieš artėjantį karantiną tautiečiai iš parduotuvių lentynų šluoja buitinę techniką, nešiojamus kompiuterius, televizorius ir vaizdo kameras. Pasak ekonomistų, lietuviai pinigų sutaupė atsisakydami kelionių, koncertų, restoranų, o santaupas ėmė leisti namų apyvokos daiktams, technikai ar net baldams. O per metus rekordiškai išaugo ir lietuvių santaupos bankuose – jos pasipildė net 2 milijardais eurų. Žmonės rikiuojasi į eilę elektronikos prekių parduotuvėse tam, kad įsigytų trokštamą daiktą.

Valstybės per vieną dieną verslui išdalinti 30 milijonų eurų kiršina pačius verslininkus. Milijonus lengva ranka skyrus tiems, kas gamina koronavirusui suvaldyti skirtas prekes, pasigirdo įtarimai tiesiog taškant valstybės milijonus. Mat pinigai atiduoti tiems, kas pirmieji paprašė, o ne tiems, kieno gaminiai galbūt reikalingesni ar efektyvesni. Pavasarį, per pirmąją koronaviruso bangą šalyje, trūko tiek dezinfekcinio skysčio, tiek ir apsauginių veido kaukių, jų trūko net ir medikams.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Jauna dviejų vaikų mama reikalauja, kad jos partneris jai sumokėtų 10 000 dolerių už buvimą namų šeimininke ir vaikų priežiūrą.  Moteris aiškina, kad ji išėjimą iš darbo apsvarstytų tik tuo atveju, jei jos partneris jai sumokėtų vienkartinę 10 000 dolerių išmoką arba pradėtų mokėti mėnesinį atlyginimą. „Reddit“ įrašą palikusi moteris paaiškino, kad jos vyras uždirba penkis kartus daugiau, nei ji, todėl realaus poreikio dirbti ji neturi.

Lietuvos vartotojai jau sumokėjo už praėjusią savaitę bandomuoju režimu veikti pradėjusios Astravo atominės elektrinės pagamintą elektrą, sako Lietuvos elektros rinkos reguliuotojo vadovė. Pasak Ingos Žilienės, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netvirtins jau pateiktos ir trijų šalių ministerijų bei operatorių suderintos trišalės prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, nes ji neužtikrina, kad baltarusiška elektra nepateks į Lietuvos rinką.

Maisto išvežiotojas sulaukė netikėtumo prie klientų durų, kai šiems atvežė užsakymą. Šis net nenumanė, kad stovi prie gerai žinomų „Youtube“ video kūrėjų namų.  Atvykęs pasiuntinukas rado raštelį ant durų, kuriame buvo parašyta, kad turi tris bandymus pataikyti kamuoliukui į puodelį ir laimėti 560 eurų.  Žinoma, jis leidosi į aferą ir išbandė savo jėgas. Pirmieji du bandymai buvo nesėkmingi, tačiau trečiasis – pergalingas.

Ketvirtadienį sutrikus lietuviško kapitalo mokėjimų bendrovės „Paysera“ informacinių sistemų veiklai, popiet įmonė atkūrė visas paslaugas. „Skiriame daug dėmesio ir investuojame į technologiškai pažangius sprendimus, kurie sumažins panašių sutrikimų tikimybę ateityje”, – pranešime sakė „Paysera“ vadovas Vytenis Morkūnas. Pasak jo, momentiniai pervedimai eurais per „Sepa Instant“ sistemą, planuojama, pradės veikti iki 16 val.

Gyventojai iš pernai sumokėto pajamų mokesčio (GPM) partijoms skyrė 1,1 mln. eurų paramos, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Didžiausią paramos sumą iš gyventojų skirto GPM gaus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iš beveik 10 tūkst. rėmėjų sulauksianti per 311 tūkst. eurų. Tuo metu daugiausiai žmonių paramą skyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai: 17,5 tūkst. gyventojų paaukota mokesčių dalis sudaro 191 tūkst. eurų.

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje pirmadienį įvykusiame dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) emisijos, iki kurios išpirkimo liko 3212 dienų, papildymo aukcione obligacijų išplatinta už 35 mln. eurų, vidutinė palūkanų norma buvo 0,015 procento. Ši emisija pradėta platinti 2019-ųjų rugpjūčio 26 dieną, paskutiniame jos papildymo aukcione spalio 12 dieną obligacijų parduota už 30 mln. eurų, vidutinės palūkanos buvo 0,068 procento.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtame 2021 metų biudžeto projekte planuojami kitų metų valdžios rodikliai gali būti prastesni, nes kyla rizikų tiek dėl planuojamų pajamų, tiek dėl išlaidų, perspėja Lietuvos bankas (LB). LB parengtame 2021 metų biudžeto vertinime, kurio kopiją turi BNS, pabrėžiama, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu nebus gauta visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pradeda svarstyti 2021 metų valstybės biudžeto projektą. Šią savaitę komitetas svarstys ir vertins visų komitetų bei, skirtingai negu ankstesniais metais, negausius parlamentarų siūlymus biudžete numatyti papildomą įvairių sričių finansavimą.  Komiteto vadovas valstietis Valius Ąžuolas BNS abejojo, ar naujoji valdžia biudžeto projektą pertvarkys iš esmės.

Koronavirusas įsismarkauja, tačiau  negalima pamiršti ir gerumo. Šiandien Pyragų diena, kurią  jau 11 kartą rengia TV3 televizija. Pyragų dieną švęsti ir dalintis gerumu galite visur. Be to, karantinas mus išmokė daug ką daryti ir internetu – net ir švęsti tokią dieną. Šiandien – diena, kai visi geros valios žmonės kepa pyragus, jais dalinasi ir aukoja. Desertinė Panevėžyje Pyragų dienos proga ne tik nuolaidas taiko savo gaminiams, bet ir vaišina.

Po staigaus ekonomikos kritimo pavasarį sekė džiuginantis pakilimas vasarą. Tačiau šiuo metu virusui vėl sparčiai plintant bei daugeliui valstybių pritaikant naujus apribojimus, laukia dar vienas neramus nusileidimas. Vis tik ekonomistai prognozuoja, kad nuosmukis nebebus toks didelis, įmonės kitais metais kels atlyginimus. Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiuliu teigimu, laisvų darbo vietų šiuo metu yra daug, o vidutinio darbo užmokestis augo 8 proc.

Vis daugiau jaunų žmonių iš miesto keliasi gyventi į kaimą. Čia dažnam iššūkiu tampa darbo paieškos. Vieni darbo mieste nepalieka ir dirba nuotoliniu būdu, kiti įsidarbina aplinkinių rajonų įmonėse, o dar kita dalis jaunų žmonių kuria savo verslus, gana dažnai žemės ūkio srityje – gamina, apdoroja ar perdirba žemės ūkio produktus. Jauniesiems ūkininkams sukurti ūkį jau ne vienerius metus padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Koaliciją su konservatoriais formuojančios liberalios partijoms pateiks savo ekonominius pasiūlymus, tačiau ekonomistai mato ir už ką juos girti, ir už ką kritikuoti. Daugiausia kritikos sulaukė siūlymas vaiko pinigus mokėti ne visiems tėvams – esą biurokratinis aparatas dar labiau išsipūs, o naudos bus nedaug.

Greitu metu Seimo narių kėdes užims tiek naujai išrinkti, tiek jau matyti parlamentarai. Tačiau į nario kėdę jie atsineša ne tik žinių, bet ir turto bagažą. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip atrodo viešai prieinamos Seimo narių deklaracijos bei kurios partijos yra labiausiai pasižymėjusios ne tik savo politiniais siūlymais, bet ir sukauptais turtais. Oficialių milijonierių Seime turėsime penkis, bet neoficialių būtų ir daugiau.

Įprastai šventiniu Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu žmonės vykdavo į keliones. Šiemet, anot kelionių organizatorių, situacija visiškai kitokia, žiemos kelionių lietuviams, ko gero, teks atsisakyti, o turizmo sektorius vis dar laukia Vyriausybės pagalbos. Pasak jų, pinigų už neįvykusias keliones vis dar laukia daugybė žmonių.

Policininkų, pasieniečių ir ugniagesių darbo užmokesčiui didinti kitąmet papildomai numatyta beveik 10 mln. eurų, tačiau šių institucijų vadovai prašo dar dvigubai tiek, kad nors kiek priartėtų prie „Programos 1000“, kai mažiausias pareigūno darbo užmokestis į rankas siekia 1000 eurų. „Esame paskaičiavę, kad norint 2023 metais pasiekti vadinamąją „Programą 1000“, iki kurios dar mums, deja, yra pakankamai toli, kitąmet vien šiai eilutei reikėtų dar bemaž 12 mln.

Nepaisant antros koronaviruso bangos nekilnojamojo turto (NT) rinka nemažina apsukų, butų kainos kyla. Todėl pirkėjai nuolat seka skelbimus, iš karto rezervuoja butus ir moka už juos daugiau negu prašo pardavėjas. NT specialistai aiškina, kad tokią situaciją lemia didesnė butų paklausa negu pasiūla.  Vis tik prognozuojama, kad tokia situacija ilgai nesitęs.

Šeštadienį Vilniuje moteris sukčiui atidavė 13 tūkst. eurų. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 16 val. 35 min. Zanavykų gatvėje gyvenančiai 1950 metų moteriai paskambino vyras. Jis prisistatė policijos pareigūnu ir  apgaule išviliojo 13 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šeštadienį Klaipėdoje apvogti du namai, vagių grobiu tapo pinigai ir dokumentai, vertingi daiktai. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 22 val. 40 min. aptikta, kad Klaipėdoje, Užupio gatvėje, iš gyvenamojo namo pavogtas seifas su įvairiais dokumentais, juvelyriniais dirbiniais bei pinigais, kompiuterinė technika ir kolekciniai laikrodžiai. Nuostolis siekia apie 40 tūkst. eurų.  Sekmadienio naktį Klaipėdoje įsilaužta ir į namą Alksnių gatvėje.

Vyriausybė 20 eurų padidino kitų metų minimalią algą, o darbdaviai jau ieško būdų, kaip ją sumažinti. Vyriausybė neįsiklausė į jų raginimus palaukti, kaip ekonomiką paveiks antroji koronaviruso banga, tad dabar ragina minimalios algos nedidinti bent patirties neturintiems jaunuoliams. Tačiau profsąjungos, studentų organizacijos bei socialinių reikalų ministerija perspėja, jog tai diskriminacinis siūlymas. Baigęs mokyklą Orestas nusprendė palikti Šiaulius ir studijuoti Vakarų Europoje.

Bandymas iš svetimos sąskaitos nugvelbti 220 eurų klaipėdiečiui kaip reikiant atsirūgo. Teismas pripažino vyrą kaltu ir paskyrė jam solidžią 4 tūkst. eurų baudą. Klaipėdos apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis byloje, kurioje klaipėdietis R. M. pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, duomenų panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir pasikėsinimo sukčiauti.

Įgyti statybininko profesiją siekia vis mažiau jaunuolių. Specialistai teigia, kad jaunus žmones atgraso purvinas ir sunkus statybininko darbas. Todėl įmonės net suformavusios statybininkų brigadas nuolat ieško naujų darbuotojų, o esamiems vis kelia atlygį. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) skaičiuoja, kad iš daugiau kaip 1,3 mln. visų šalies dirbančiųjų per 100 tūkst. arba 7,3 proc. dirba statybos sektoriuje.