Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ingrida (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad buto Vilniuje ieško jau 3 mėnesius.
„Mano biudžetas yra apie 70 tūkst. eurų. Už šią sumą galiu įpirkti 2 kambarių senos statybos butą arba naują 1 kambario butą. Pirmenybę teikiu didesniam butui, tad renkuosi iš senos statybos butų.
Kai vasaros pabaigoje pradėjau rinktis butus, skelbimų buvo kur kas daugiau. Dabar jų beveik nebeliko, o jeigu ir atsiranda, geresni variantai dingsta vos per 2 dienas“, – pasakojo moteris.
Ingridos teigimu, jai du kartus nepavyko sudaryti sandorių su potencialiais pardavėjais, nes šie ėmė kelti kainą.
„Pirmą kartą už 2 kambarių senos statybos butą su virtuvės ir vonios baldais suderėjau 64 tūkst., tačiau vos po 2 dienų jo savininkė suprato, kad paprašė per mažai. Tada ji ėmė bandyti man parduoti bute esančius baldus – lovą, spintą, sekciją, stalą ir kėdes. Už šiuos baldus paprašė beveik 1000 eurų. Baldų pirkti nesutikau, tad savininkė, pasakė, kad ieškos kito pirkėjo, kuris mokės brangiau“, – pasakojo moteris.
Dar po mėnesio Ingrida apžiūrėjo jau kitą butą.
„Šis kainavo 60 tūkst. ir, kitaip negu pirmasis, buvo parduodamas per tarpininką (brokerį). Butas irgi buvo senos statybos, bet erdvus ir gana tvarkingas. Iš karto po apžiūros paskambinau brokeriui ir pasakiau, kad norėčiau pirkti butą.
Šis patikino, kad buto noriu ne viena, yra dar vieni pirkėjai, tad dabar abu turime kelti kainą, kuris pasiūlys daugiau, tam butas ir atiteks. Tačiau nusprendžiau aukcione nedalyvauti. Juk neaišku, kiek turiu siūlyti, kad laimėčiau ir apskritai toks pardavimų pobūdis man pasirodė nepriimtas ir nesąžiningas“, – aiškino moteris.
Anot jos, neaišku kam atiteks pinigai, ar brokeriui, ar buto savininkui.
„Suprantu, kad nėra butų pasiūlos, todėl ir atsiranda tokie aukcionai. Tačiau norėčiau mokėti tokią kainą, kokia nurodyta, o ne ją kelti“, – teigė Ingrida.
Per daug pirkėjų?
NT brokeris Ignas Zabarauskas pastebėjo, kad tiek naujos, tiek senos statybos butų paklausa didesnė už pasiūlą.
„Tokia situacija susiklostė dėl to, kad didelė dalis pirkėjų karantino laikotarpiu sprendimą pirkti būstą atidėjo. Daugelis laukė ir žiūrėjo kaip klostysis situacija dėl koronaviruso. Šiuo metu tie pirkėjai vis tik nusprendė butus įsigyti, todėl NT rinkoje tiek daug pirkėjų, jų tiesiog susikaupė karantino metu“, – teigė NT specialistas.
Anot jo, butų visiems pirkėjams nebeužtenka, todėl kyla kainos ir skelbiami aukcionai, kurių metu kainą kelia patys pirkėjai.
„Šiuo metu yra nuperkami ir normalia rinkos kaina parduodami butai ir tie, kurių kainos yra užkeltos. Pardavėjai naudojasi šia situacija.
O kainos kyla ir senos, ir naujos statybos butų segmente. Naujų butų vystytojai, matydami, kad susidomėjimas auga, pirkėjų netrūksta, kainą irgi kelia“, – pastebėjo I. Zabarauskas.
Vis tik žmonėms, šiuo metu ieškantiems buto, specialistas pataria neskubėti.
„Tikrai nebus, kad butų nebeliks, rinka nuolat pasipildo tiek naujais butais, tiek naujais pirkėjais. O tai, kad šiuo metu daugiau pirkėjų negu butų yra laikina.
Koronaviruso atvejų daugėja, kalbama apie naujus ribojimus. Tad pirkėjų gali sumažėti labai greitai, taip atsitikus, kainų augimas sustos. Tad šiuo metu geriausia būtų palaukti, kol baigsis didesnė negu įprastai būna pirkėjų banga“, – komentavo I. Zabarauskas.
Populiariausi senos statybos butai
Kitas NT brokeris Paulius Banevičius pastebėjo, kad labiausiai kainos auga senos statybos butų segmente.
„Senos statybos butų pasiūla skurdi, pirkėjams nėra iš ko rinktis, o butai gana panašus, tad pirkėjų sprendimą lemia kaina. Pirmiausiai nuperkami pigesni, o vėliau ir šiek tiek brangesni butai.
Miegamuosiuose rajonuose senos statybos 2 kambarių butas paprastai kainuoja nuo 60 tūkst. iki 65 tūkst. eurų“, – komentavo NT specialistas.
Pasak P. Banevičiaus, kiekvienas brokeris turi savo strategiją.
„Tačiau dabar populiaru, žmones apžiūrėti buto kviesti ateiti vienas po kito. Tada jie mato, kad butu domisi daugiau žmonių. Tad dažnu atveju sužaidžia ir psichologiniai dalykai. Norisi to, ko nori ir kitas. Todėl pirkėjai jau siūlo savo kainą. O brokeriui belieka išsirinkti geriausią pasiūlymą.
Jeigu buto kaina siekia iki 70 tūkst. dažniausiai pirkėjas kelia kainą nuo 500 eurų iki 2 tūkst. eurų“, – aiškino specialistas.
Daugiau išleido senesnės statybos butams
Registrų centro duomenimis, po šių metų pavasarį matyto NT rinkos sulėtėjimo, kai krito sandorių skaičius ir sumažėjo būstui įsigyti išleista suma, trečiąjį šių metų ketvirtį rinka vėl sugrįžo į augimo vėžes. Bendra butams ir gyvenamiesiems namams įsigyti išleista suma buvo didesnė nei prieš metus, o vidutinės būsto kainos nuosekliai augo.
„Trečiojo šių metų ketvirčio, apimančio liepos-rugsėjo mėnesius, rodikliai buvo panašūs į praėjusių metų rodiklius. Iš viso būstui – butams ir gyvenamiesiems namams – visoje šalyje per pastarąjį ketvirtį išleista maždaug 590 mln. eurų.
Tai yra 6 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu ir net 40 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, kuriam įtakos turėjo neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos ir įvestas karantinas“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Anot jo, tradiciškai didžiausia dalis išleistos sumos tenka senesnės statybos butams, kurių kainos sugrįžo į augimo vėžes. Trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje už senesnės statybos butus vidutiniškai mokėta po 1 548,5 euro už kv. metrą, arba 3 proc. daugiau nei pernai liepos-rugsėjo mėnesiais ir 2 proc. daugiau nei antrąjį šių metų ketvirtį (balandžio-birželio mėnesiais).
Kituose šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus trečiąjį ketvirtį mokėta vidutiniškai po beveik 951 eurą už kv. metrą – 7 proc. daugiau nei 2019 m. trečiąjį ketvirtį, o palyginti su šių metų antruoju ketvirčiu, kainos beveik nesikeitė.
Rajonų centruose (išskyrus didmiesčius) metinis vidutinių kainų augimas buvo dar spartesnis – trečiąjį ketvirtį už senesnės statybos butus čia mokėta vidutiniškai po 506 eurų už kv. metrą, arba beveik 11 proc. daugiau nei prieš metus ir 6 proc. daugiau nei šių metų balandžio-birželio mėnesiais.
Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje šių metų antrąjį ketvirtį siekė 1 884 eurus už kv. metrą ir buvo 27 proc. didesnė nei analogišku laikotarpiu 2019 metais, kituose Lietuvos didmiesčiuose – ūgtelėjo 19 proc. iki 1 318 eurų už kv. metrą.
