Pasak laikinojo Registrų centro duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo Pauliaus Rudzkio, trečiąjį ketvirtį būstui pirkti išleista 590 mln. eurų – 6 proc. daugiau nei pernai ir 40 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį – tam įtakos turėjo neapibrėžtumas dėl Covid-19 ir karantinas.
„Liepos-rugsėjo mėnesių rodikliai buvo panašūs į praėjusių metų rodiklius“, – pranešime sakė P. Rudzkis.
Anot jo, trečiąjį ketvirtį vėl augo ir senos statybos butų kainos – Vilniuje mokėta 1548,5 euro už kvadratinį metrą – 3 proc. daugiau nei prieš metus ir 2 proc. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Kituose didmiesčiuose kaina siekė beveik 951 eurą (atitinkamai 7 proc. daugiau ir beveik tiek pat), rajonų centruose – 506 eurus (atitinkamai 11 ir 6 proc. daugiau).
Naujos statybos buto kaina Vilniuje per metus augo 27 proc. iki 1884 eurų, kituose didmiesčiuose – 19 proc. iki 1318 eurų.
Pasak P. Rudzkio, toks augimas gali būti paaiškintas žema palyginamąja baze – pernai trečiąjį ketvirtį buvo palyginti mažos vidutinės naujų butų kainos.
Tuo metu naujos statybos namai Vilniuje per metus vidutiniškai pabrango 12 proc. iki 1145 eurų, senesnės statybos – pigo 0,4 proc. iki 1150 eurų.
Kituose didmiesčiuose ir regionuose naujų namų kainos per metus ūgtelėjo 8 proc. iki 768 eurų, senesnės statybos namuose mokėta po beveik 331 eurą – 3 proc. daugiau nei prieš metus.
