Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė sakė, kad iki šiol kelionių sektoriui Kalėdos ir Naujieji buvo vienas intensyviausių periodų.
„Mat žmonės ne tik keliaudavo patys, bet ir pirkdavo keliones dovanų savo artimiesiems. Šventiniu periodu daugiausia keliaujama su visa šeima, šiltomis kryptimis, pavyzdžiui, į Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), su vaikais – į Ispanijos Tenerifę ar Egiptą. Pastarasis – ilgametis žiemos kelionių lyderis.
O štai kiek poilsiautojų iš Lietuvos Kalėdas ar Naujuosius užsienyje švęs šiemet, pasakyti sudėtinga. Neaišku, kaip valstybėms seksis valdyti viruso plitimą. Taip pat esame priklausomi nuo mūsų valdžios sprendimų dėl trečiųjų šalių vertinimo metodikos. Tarp trečiųjų šalių – JAE ir jau minėtasis Egiptas, dėl jo tikimės iš Vyriausybės sulaukti palankaus sprendimo ir jau šiemet pasiūlyti keliones šia itin populiaria, šaltuoju metų laiku, kryptimi“, – pasakojo kelionių organizatoriaus atstovė.
Anot jos, yra keliautojų, kurie kalėdiniam, Naujųjų periodui yra įsigiję keliones į Egiptą, Tenerifę ar JAE iš anksto.
„Šiuo metu šventinio periodo kelionės nėra atšauktos, tačiau atidžiai stebime situaciją visame pasaulyje“, – komentavo I. Aukštuolytė.
Ji pastebėjo, kad visame pasaulyje turizmas laikomas vienu labiausiai nuo viruso nukentėjusių sektorių.
„Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė tyrimo duomenis, pagal kurį turizmo sektoriuje veikiančių įmonių įplaukos, palyginti su 2019 metais, krito daugiau nei 90 proc., o sukurtų darbo vietų skaičius sumažėjo 38 proc.
Pandemijos kontekste turizmo sektoriaus įmonės nėra pajėgios normaliai funkcionuoti be valstybės paramos nei svetur, nei Lietuvoje. Kaip kad užsienio šalys remia nuo koronaviruso labiausiai nukentėjusius verslo sektorius, taip ir Lietuvos kelionių organizatoriai tikisi pagalbos iš savo valstybės“, – sakė I. Aukštuolytė.
Šie metai yra sunkūs
Kelionių organizatoriaus „Itaka“ pardavimų vadovė Daiva Šumskienė pritarė kolegei ir tikino, kad keliaujantiems žmonėms ir kelionių organizavimo versle esantiems darbuotojams šie metai buvo pragaištingi.
„Šiandien turizmo sektorius išgyvena labai sunkų laikotarpį, nes metinės apyvartos kritusios apie 80 proc, daliai sektoriaus tenka atsisveikinti su darbuotojais, uždaryti savo biurų duris.
Tačiau tuo pačiu negaudami praktiškai 8 mėnesius pajamų stengiamės užtikrinti kokybišką bendravimą su klientais, kurie šiemet negalėjo išvykti į keliones. Dar nėra sutvarkyti iki galo neįvykusių kelionių klausimai“, – komentavo kelionių organizatoriaus atstovė.
Todėl anot jos, iš Vyriausybės tikimasi aiškios strategijos turizmo klausimais – ne tik vietinio, tačiau ir atvykstamojo, išvykstamojo turizmo palaikymo.
„Itin svarbu gauti visas įmanomas pagalbos priemones darbuotojų išlaikymui, ne tik prastovoms. Diskusijų vyksta labai daug ir daug yra nubrėžtų gairių, tačiau nuo kovo mėnesio stebėjome labai lėtą biurokratinį darbą, kuris beveik visada vėluodavo. Tai tikrai nepalengvino komunikacijos su keliautojais. Vis dar tikimės operatyviai veikiančių pagalbos priemonių, o ne pažadų, kurie tęsiasi jau virš pusės metų“, – teigė D. Šumskienė.
Pasak kelionių organizatoriaus atstovės turizmo bendrovės daug vilčių siejo su vasaros, rudens ir žiemos sezonu.
„Vis tikėjomės sulaukti palankių galimybių vykdyti skrydžius ir organizuoti keliones. Tačiau kas savaitę, o kartais net kasdien besikeičianti su pandemija susijusi situacija tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje lemia, kad netgi labiausiai išsiilgusieji kelionių iš dalies atideda savo planus ateičiai.
Todėl priešingai nei buvome visi įpratę, šiemet Naujųjų metų kelionių bumo tikrai nebus, nebent bus priimami spontaniški sprendimai prieš pat šventes ir atsižvelgiant į tuo metu esančią sergamumo situaciją“, – situaciją komentavo turizmo organizatoriaus atstovė.
Anot D. Šumskienės, viliamasi, kad kelionės užsakomaisiais skrydžiais galėtų pradėti atsigauti nuo 2021 metų pavasario.
Tikisi Vyriausybės pagalbos
Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ grupės vadovė Audronė Keinytė teigė, kad šiuo sunkiu laikotarpiu kelionių organizatoriai tikisi valdžios pagalbos, tačiau susiduria su sunkumais.
„Lietuvos Vyriausybė kelionių organizatoriams atsiskaityti su keliautojais už dėl pandemijos neįvykusias keliones yra numačiusi 15 mln. eurų, tačiau dėl perteklinių reikalavimų galėjome įsisavinti tik 1 mln. eurų sumą.
Dėl to kenčiame ne tik mes, bet ir grąžinimų už neįvykusias keliones nesulaukiantys keliautojai. Šiuos įsipareigojimus galėtume vykdyti sklandžiau ir greičiau, jei valstybinės institucijos atsižvelgtų į turizmo verslo atstovų prašymus supaprastinti reikalavimus įsisavinant lengvatines paskolas, skirtas būtent atsiskaitymams su keliautojais“, – aiškino bendrovės vadovė.
Anot jos, taip pat ieškoma dialogo su visų Baltijos šalių vyriausybėmis. A. Keinytės teigimu, Estijos vyriausybė suteikė 60 tūkst., Latvijos – 81 tūkst. eurų subsidijas.
„Latvijoje taip pat gavome 167 tūkst. eurų repatriacijos kompensaciją. Deja, Lietuvoje turizmo sektoriui iki šiol jokių subsidijų nebuvo skirta, laukiama, kad bus patvirtintos repatriacijos kompensacijos ir veiklos tęstinumui užtikrinti skirtos subsidijos.
Dar viena problema – skirtingos valstybinio reguliavimo judėjimo atžvilgiu politikos. Europos Komisijos rekomendacija dėl paveiktų zonų vertinimo regionais vis dar neįgyvendinta Lietuvoje. Taip pat skirtingai taikomos išimtys dėl kelionių į trečiąsias šalis.
Pavyzdžiui, iš Latvijos ir Estijos buvo leidžiami skrydžiai į Tunisą, o Vokietija, Lenkija ir kitos vakarų Europos šalys dar vasarą atidarė užsakomuosius skrydžius į Turkijos kurortus. Tokie skirtingi reguliavimai neleidžia mums konkuruoti su kitų šalių kelionių organizatoriais vienodomis sąlygomis, o tai reiškia negautas pajamas“, – komentavo bendrovės vadovė.
Pažeistos keliautojų teisės?
Primename, kad pavasarį Lietuvoje paskubomis buvo pakeisti įstatymai, kuriais numatyta kitokia atsiskaitymo su keliautojais tvarka atšaukus jų keliones.
Praėjusį penktadienį Europos Komisija pranešė tęsianti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą dėl keliautojų teisių apsaugos neužtikrinimo
Europos Komisija nusprendė pateikti pagrįstas nuomones Lietuvai, o taip pat Kroatijai ir Slovakijai bei oficialų pranešimą Bulgarijai dėl šių šalių nacionalinių taisyklių, kuriomis pažeidžiami ES teisės aktai, reglamentuojantys keliautojų teises.
Pagal ES kelionės paslaugų paketų direktyvą, atšaukus kelionę keliautojai turi teisę gauti kompensaciją pinigais per 14 dienų laikotarpį.
Dėl koronaviruso pandemijos teko atšaukti daug kelionių. Daugelyje valstybių narių buvo priimtos nacionalinės taisyklės, kuriomis kelionės paslaugų paketų organizatoriai vietoj kompensacijos pinigais už atšauktas keliones gali išduoti kelionės čekius arba, kaip Lietuvoje, atidėti kompensavimą gerokai ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui.
Tokiomis nacionalinėmis taisyklėmis pažeidžiamos minėtos ES direktyvos nuostatos ir silpninamos vartotojų teisės. Europos Komisija pradėjo šio pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Lietuvą 2020 m. liepos mėnesį, išsiųsdama oficialų pranešimą dėl ES teisės aktų, reglamentuojančių keliautojų teisių apsaugą, nesilaikymo.
