„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad bedarbių daugėja, tačiau, „Sodros“ duomenimis, nuo kovo pradžios iki rugpjūčio vidurio, apdraustųjų darbuotojų skaičius Lietuvoje ne sumažėjo, o padidėjo keliais tūkstančiais. Tad kyla klausimas, iš kur tie bedarbiai?
„Ir Užimtumo tarnyba pastebėjo, kad išpopuliarėjo metodas, kai užsiregistruojama bedarbiu ir pasiimama 200 eurų „darbo paieškos išmoka“. Paskui išsiimamas verslo liudijimas kelioms dienoms. Gal išrašomos sąskaitos už per mėnesį atliktus darbus? Ir paskui po kelių dienų iš naujo registruojamasi į Užimtumo tarnybą, į eilę prie išmokų. Taip, prie išmokų, o ne prie darbo“, – pastebi ekonomistas.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat sutinka, kad darbo paieškos išmokos skatina ne susirasti darbą, o priešingai – jo neieškoti.
„Išmokos paskatino į Užimtumo tarnybą užsiregistruoti net ir tuos žmones, kurie nematė reikalo oficialiai įteisinti savo bedarbio statuso. Tačiau tai nereiškia, kad jie negaudavo jokių pajamų. Tikėtina, kad gaudavo, o dabar dar prisiduria, kaip jie patys vadina „koroninėmis“ 200 eurų išmokomis.
Tačiau didžiausio bedarbių skaičiaus dar nepasiekėm, jis dar augs ir piką turėtume pasiekti rudenį – spalį arba lapkritį. Šiuo metu darbo pasiūla nėra tokia maža dėl sezoninių darbų, bet rudenį ir žiemą ta pasiūla sumažės“, – teigia ekonomistas.
Pasak jo, šiuo metu darbo rinkoje grumiasi trys aspektai – naujų darbo vietų kūrimas, prastovose vis dar esančių darbuotojų grįžimas į darbus ir darbo paieškos išmokų mokėjimas. Kai šios išmokos baigsis, tikėtina, kad ir bedarbių sumažės.
„Be to, jeigu pažiūrėtumėme į kitas Europos šalis pamatytumėme kur kas liūdnesnį vaizdą. Daugelyje šalių iki šiol apie 20 proc. darbuotojų vis dar prastovose. O mes dar vasaros pradžioje sugebėjome atgaivinti ekonomiką ir didžioji dalis darbuotojų grįžo į darbo rinką, be to, buvo sukurta naujų darbo vietų.
O, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje šiuo metu 9 milijonai darbuotojų vis dar laukia kada galės grįžti į darbus. Tad Lietuvoje situacija tikrai nebloga. Žinoma, dalis prastovose buvusių darbuotojų nebegrįžo į darbus. Tad jie irgi papildė darbo neturinčių tautiečių gretas. Tačiau tikėtina, kad jie nesudaro didžiosios dalies bedarbių“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Anot ekonomisto, pavasarį ekonomikai sugrįžus į senas vėžias, bedarbių skaičius vėl turėtų tapti toks, koks buvo iki koronaviruso pandemijos.
„Dabar turime galimybę, tuos žmones, kurie „išlindo iš šešėlinio darbo“ ir užsiregistravo į Užimtumo tarnybą, įtraukti į oficialią darbo rinką. Iš to išloštų ir žmonės, kurie turėtų oficialius darbus, ir valstybė, nes surinktų daugiau mokesčių.
Tačiau, kad taip nutiktų Užimtumo tarnyba turėtų stengtis juos įtraukti į oficialią darbo rinką, nes ilgą laiką nedirbęs žmogus nepasitiki savimi arba ir nebenori dirbti“, – pastebi Ž. Mauricas.
Portalas tv3.lt primena, kad rugpjūčio 17 dieną Užimtumo tarnyba skelbė, kad oficialus nedarbas Lietuvoje pasiekė 13,3 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, tai didžiausias rodiklis šiais metais.
Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc., nedirbo 221 tūkst. gyventojų, tuo metu dabar darbo neturinčiųjų yra 229,3 tūkst., pranešė tarnyba.
Rugpjūtį į tarnybą daugiau kreipėsi dirbę prekybos (10,7 proc.), apdirbamosios gamybos(10,4 proc.), statybos (6,2 proc.) įmonėse, žmonės ieškojo krovikų, pardavėjų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų administravimo sekretorių, dažytojų darbo.
Anot tarnybos, laikino užimtumo priemonėse dabar dalyvauja per 13 tūkst. žmonių, rugpjūčio 1-ąją jų buvo 19,6 tūkst.
Dažniau į tarnybą kreipiasi smulkaus verslo atstovai: jie išsiima verslo liudijimus kelioms dienoms – tuomet jų statusas sustabdomas, o pasibaigus jų laikui, vėl jis atstatomas. Nuo rugpjūčio 1 dienos iki pirmadienio maždaug 5 tūkst. tokių žmonių suteiktas bedarbio statusas.
Įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, veiklą liepą pradėjo 10,5 tūkst. žmonių – 1,8 proc. daugiau nei birželį ir 26,5 proc. daugiau nei pernai liepą.
