Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst. Lanksčiai dirbantys smulkaus verslo atstovai savo nedarbo laikotarpiu dažniau kreipiasi į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio statuso suteikimo.
Savarankiškai veiklai vykdyti jie išsiima verslo liudijimus kelioms dienoms – tuomet jų statusas sustabdomas, o pasibaigus jų veiklos terminui, vėl jis atstatomas. Fiksuojama, kad nuo rugpjūčio 1 d. iki šios dienos maždaug 5 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus buvo suteiktas bedarbio statusas.
Palyginimui: liepą aktyvesni buvo norintys dirbti savarankiškai. Įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėn., veiklą pradėjo 10,5 tūkst. asmenų – 1,8 proc. daugiau nei birželį ir 26,5 proc. daugiau nei 2019 m. liepą.
Rugpjūtį į Užimtumo tarnybą daugiau kreipėsi darbo ieškančių asmenų iš prekybos (10,7 proc.), apdirbamosios gamybos(10,4 proc.), statybos sektorių (6,2 proc.) sektorių. Pagal profesijas daugiausia registravosi ieškančių darbo krovikų, pardavėjų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų administravimo sekretorių, dažytojų darbo.
Šiuo metu daugiausia darbo pasiūlymų krovikams, bet norinčių dirbti tokį darbą beveik triskart daugiau nei registruota laisvų darbo vietų. Daug laisvų darbo vietų pardavėjams, pakuotojams, virėjams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams statybininkams.
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo pasiūlos augimui šią vasarą įtakos turi kelios priežastys – karantino ir ekstremalios situacijos apribotos įmonių veiklos, kai dėl optimizuotų procesų darbuotojai nedirba arba buvo atleisti.
Registraciją skatino ir teikiama valstybės pagalba, tai yra darbo neturintiems asmenims mokamos darbo paieškos išmokos. Aktyvesni ir anksčiau bedarbiais nesiregistravę asmenys, tai yra iki šiol darbo rinkoje neaktyvūs – visai neturintys darbo patirties arba daugiau kaip dvejus metus nedirbę piliečiai.
