Konsultantė kaunietė Viltė dirba bendrovėje, kuri gilinasi į finansinius gyventojų ir verslo klausimus. Mergina ne tik sprendžia klientų problemas, bet ir rūpinasi savo finansine ateitimi, ketverius metus dalį uždirbtų atsideda. Naudojasi antrąja pensijų pakopa.
„Asmeniškai kaupiu antrojo pakopoje pati ir dar savarankiškai atsidedu į investicinius fondus kelis. Turiu kelias sutartis. Šiuo metu 3 pensininkai dirbantieji išlaiko vieną pensininką tai su laiku tas skaičius tikrai kils ir nebus labai gera situacija“, – sako finansų konsultantė Viltė Lubytė.
Lietuvoje beveik pusė šalies gyventojų, iš viso milijonas trys šimtai tūkstančių žmonių, yra antrosios pensijų pakopas dalyviai. Jų sukaupto turto vertė artėja prie 4-ių milijardų eurų. Jeigu šiuos pinigus išdalintumėme visiems dalyviams, kiekvienas gautų po 2800 eurų.
Tam, kad sulaukus pensinio amžiaus nereikėtų rankose skaičiuoti paskutinių savo centų, „Sodra" nuolat įkalbinėja gyventojus prisidėti prie šio kaupimo ir įtraukinėja juos į sistemą, kuri veikia paprastai.
Kaupiant maksimaliu tempu, nuo atlyginimo privačiai pensijai dar papildomai skiriami 3 nuošimčiai algos. Už tai, kad dalyvaujate antroje pakopoje valstybė Jums duoda dar 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio. Taip kaupiant 40-50 metų, galima prie savo pensijos prisidurti penktadalį savo buvusio atlyginimo.
„Žmogus, kuris turi potencialiai 40, 50 metų kaupimui, gali tikėtis reikšmingų skaičių, nes reikia suprasti, kad jaunuolis dabar pradedantis kaupti, jis gali antroje pakopoje sukaupti 100-ą ir daugiau tūkstančių eurų“, – pasakoja ekonomistas Marius Dubnikovas.
Kaip valstybė Jums išmokės šiuo pinigus priklausys nuo to, kiek pinigų būsite sukaupęs.
„Žmogus vienkartine išmoka gali atsiimti iki 5-ių tūkstančių eurų, nuo 5-ių iki 10-ies tūstančių eurų jam pensijų kaupimo bendrovė periodinė išmokas, o nuo 10-ies tūkstančių eurų žmogus turės įsigyti pensijų anuitetą iš „Sodros“, – teigia „Sodros“ atstovė Daiva Gerulytė.
Anuitetas – periodinė pastovaus dydžio išmoka, kurią „Sodra" pradėjo mokėti nuo šiandien. Tai kartu pažymi ir pensijų kaupimo reformos pabaigą. Gyventojai šiuo metu gali rinktis iš trijų anuiteto rūšių. Pirmoji leidžia visus sukauptus pinigus iš privataus fondo atiduoti Sodrai, kuri moka išmokas iki gyvos galvos. Antruoju atveju visi pinigai atitenka „Sodrai", kuri moka mažesnes išmokas, tačiau po mirties dalį likusių pinigų gali paveldėti artimieji. Ir trečioji rūšis – atidėtasis anuitetas, kai žmogus Sodrai sumoka 15-a procentų savo sukauptų pinigų ir su likusiais iki 85-erių metų gali daryti ką nori – juos investuoti, perkelti iš vieno fondo į kitą.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pensijų kaupimo reformos tikslas – sukurti vieną stabilią valstybinę instituciją, kuri gyventojams saugiau išmokėtų didesnes senatvės išmokas.
„Buvo preziumuojama, kad sukaupus vienoje vietoje didelę sumą, anuitetai būtų didesni ir iš esmės pats administravimas ir valdymas lengvesnis, žmonėms daug paprastesnis, kaštai taip pat būtų daug mažesni“, – kalbėjo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Anot rinkos ekspertų, pirmąjį tikslą valstybei pasiekti pavyko – valstybės garantija gyventojų sukauptus pinigus saugo nuo rizikų.
„Teigiama pusė yra ta, anuitetus perima mokėti valstybė su valstybės pažadu išmokėti juos. Ir tai reiškia, kad kažkiek sistema potencialiai yra stabilesnė arba garantija, kad pinigai pasieks pensininkus“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Tačiau pensijų išmokų dydis nepasikeitė, Sodroje jos tokios pačios kaip ir privačiuose fonduose.
„Prieš reformą buvo žadėta, kad išmokos padidės 20, 30 procentų, tai to akivaizdžiai nėra“, – pasakoja Pensijų fondų dalyvių atstovas Marijus Kalesinskas.
„Kuomet mes pradedam matuoti išmokas, šitoje vietoj drįsčiau teigti, kad iš esmės jos yra panašios, ką iki šiol gaudavo gyventojai įsigiję anuitetą iš privačios pensijų kaupimo bendrovės“, – teigia investicinių ir pensijų fondų atstovas Tadas Gudaitis.
Tiek finansų specialistai, tiek Sodra tikisi, kad per artimiausius penkerius metus naujas Seimas naujos pensijų kaupimo reformos nesiims.
