pinigai

„Sodra“ suskaičiavo, kiek pajamų pernai gavo Lietuvos gyventojai. Vidutiniškai per mėnesį vienas dirbantysis praėjusių metų gale gavo beveik 1300 eurų į rankas, 120 eurų daugiau nei metus prieš tai. Pasak „Sodros“ ir ekonomistų, gyventojų perkamoji galia auga. Autoserviso ir automobilių detalių parduotuvės savininkas Šarūnas pasakoja, kad jo įmonėje dirba 130 darbuotojų. Praėję metai verslui nebuvo blogi: dėl to atlyginimai vidutiniškai kilo 11 procentų.

Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kuomet ūkininkai nusprendžia deginti žolę, taip manydami, kad galės ne tik atsikratyti nereikalinga žole, bet ir petręšti dirvą. Specialistai atsako, kad tai – klaidingas požiūris.  Už žolės deginimo slypi daug pavojų aplinkai ir gresia baudos.  Nualina dirvą Savo „Facebook“ paskyroje Aplinkos apsaugos departamentas paskelbė įrašą, kuriame atsako, ar deginama žolė patęšia dirvą. „Ar tiesa, kad deginama žolė patręšia dirvą? NETIESA.

Lietuvoje vidutinė alga į rankas viršija 1300 eurų, skelbia naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika. Per 2023-iuosius šalies gyventojų atlyginimai vidutiniškai ūgtelėjo dešimtadaliu: į rankas žmonės gauna 120 eurų daugiau. Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet algos augs kukliau nei pernai.  Algas kelia kasmet Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas pasakoja, kad čia plušantiems darbuotojams atlyginimus kelia kasmet.

Kaip jaustumėtės, jei pernai vasarą būtumėte apsipirkę parduotuvėje, bet pinigus nuskaičiuotų tik dabar? Tą patyrė dalis Vilniaus rajono gyventojų, tačiau ne visi buvo apie tai informuoti. Remiantis gyventojais ir vienu iš bankų, 4 mėnesius parduotuvėje buvo sutrikęs kortelių skaitytuvas – vieniems pinigų esą nuskaitė per daug, kitiems – per mažai, o kai kam ir išvis nenuskaitė. Tad dalis pirkėjų nesąmoningai liko nesusimokėję.

Kipras per paskutinis tris praėjusių metų mėnesius sukūrė palyginamosiomis kainomis 2,2 proc. solidesnį nei prieš metus bendrąjį vidaus produktą (BVP), skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais, bet negalutiniais duomenimis. Patikslintas įvertis – 0,1 procentinio punkto kuklesnis už praėjusio mėnesio viduryje skelbtą išankstinį. Tai buvo 12-as iš eilės augimo metų ketvirtis, nors ir vieno lėčiausių per šį laikotarpį.

Italija per praėjusius metus sukūrė palyginamosiomis kainomis 0,9 proc. didesnį nei 2022-aisiais bendrąjį vidaus produktą, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (ISTAT). Pernai Italijos ekonomika, slėgiama aukštos infliacijos bei beprecedenčio palūkanų normų euro zonoje didinimo, augo kukliausiai nuo 2019-ųjų, gerokai lėčiau nei 2022-aisiais, kai augimas siekė 4 procentus. Kita vertus, negalutinis praėjusių metų rezultatas pranoko Italijos centrinio banko lūkesčius (0,7 proc.

Nacionalinės statistikos agentūros IBGE penktadienį paskelbtais duomenimis, ketvirtuoju ketvirčiu nė kiek nepaaugusi Brazilijos ekonomika 2023 m. išsiplėtė 2,9 proc. Atnaujintais duomenimis, didžiausios Lotynų Amerikos ekonomikos bendrasis vidaus produktas augo kiek lėčiau nei 2022 m., kai fiksuotas 3,0 proc. jo augimo rodiklis. Augimą praėjusiais metais pagrinde skatino žemės ūkio sektorius, kuris išaugo 15,1 proc., pramonės sektorius (1,6 proc.) bei paslaugų sektorius (2,4 proc.

Gavus pakvietimą į įvairias asmenines šventes dažnai sukirba klausimas – ką gi dovanoti? Paskutiniu metu žmonės mieliau renkasi didesnes ir įsimintinas šventes, kuriose dalyvauja didelis artimųjų ir draugų būrys: nuomojama sodyba, užsakomas maistas, kai kada netgi samdomi ir šventės koordinatoriai bei dekoratoriai. Visgi tai nemažai kainuoja, todėl artimieji, suprasdami finansinę naštą, kartais renkasi dovanoti pinigus.

Šveicarijos ekonomika 2023-aisiais, palyginti su 2022 metais, palyginamosiomis kainomis paaugo 0,8 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sukurtas bendrasis vidaus produktas – 0,3 proc. solidesnis nei ankstesnių trijų mėnesių. Ekonomikos metinis augimas spalį-gruodį siekė 0,6 procento.

Estijos prokurorai nutraukė „Swedbank“ baudžiamąją bylą dėl įtarimo įsitraukus į pinigų plovimo schemas, nes nepavyko surinkti pakankamai informacijos nusikaltimui įrodyti, pranešė prokuratūros spaudos tarnyba. Pranešime primenama, jog šią baudžiamąją bylą centrinė kriminalinė policija pradėjo remdamasi Finansų inspekcijos pateikta informacija.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje šimtai tūkstančių lietuvių laukia ne tik atlyginimų, bet ir išmokų ar pensijų. Jiems svarbu žinoti, kada tikėtis pinigų, nes tai parodys, kiek ir kada jie gali išleisti, o kada dar teks palaukti ir pataupyti. „Sodra“ kaip tik skelbia, kada kovo mėnesį mokės išmokas ir nuo Naujųjų metų padidėjusias pensijas. „Sodros“ pensijos kovo mėnesį Šiuo metu senatvės pensijas gauna 622,6 tūkst. asmenų.

Euro zonos bendras ekonominių nuotaikų indeksas vasarį nukrito iki 95,4 proc. nuo 96,1 punkto sausį, rodo Europos Komisijos trečiadienį paskelbti duomenys. Gamintojų pasitikėjimo indeksas per mėnesį sumenko nuo minus 9,3 punkto iki minus 9,5 punkto, paslaugų teikėjų – nuo 8,4 iki 6,0 punkto, statytojų – nuo minus 4,6 punkto iki minus 5,4 punkto, mažmenininkų – nuo minus 5,6 punkto iki minus 6,7 punkto.

Valstybei paskyrus po 77,6 tūkst. eurų ir Konstantinopoliui, ir Maskvai pavaldiems stačiatikiams, tik sausį registruota Visuotinio patriarchato egzarchato (Konstantinopolio stačiatikių) bendruomenė dėl lėšų panaudojimo ketina spręsti visuotiniame susirinkime. Šių metų pradžioje įsteigta dar viena ortodoksų (stačiatikių) religinė bendrija – Visuotinio patriarchato Egzarchatas Lietuvoje.

Lietuviško kapitalo „Urbo“ bankas (buvęs Medicinos bankas) pernai, preliminariais duomenimis, uždirbo 8,2 mln. eurų grynojo pelno – beveik 1,6 karto daugiau, palyginti su 2022 metais (5,2 mln. eurų). Banko administracijos vadovo Mariaus Arlausko teigimu, pernai pavyko išnaudoti finansų rinkos augimą, nes ir pakilus palūkanoms klientai išliko aktyvūs. „Pelno augimą 2023 metais lėmė grynųjų palūkanų pajamų, komisinių pajamų ir paskolų portfelio augimas.

Antradienį Klaipėdos policijai moteris pranešė pasigedusi beveik 5 tūkst. eurų, kai suvedė duomenis pasinaudojusi apgaulinga nuoroda. 1958 metais gimusi moteris policijai nurodė, kad vasario 27 dieną, apie 14.50 val., el. paštu gavo neva iš banko siųstą laišką, kuriame buvo nurodyta atnaujinti savo informaciją. Paspaudusi atsiųstą nuorodą ir suvedusi reikalaujamus duomenis, pareiškėja pastebėjo, jog iš jos banko sąskaitos apgaulės būdu per kelis kartus buvo pasisavinti apie 4902 eurai.

Išankstinė metinė infliacija – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu – siekė 1,1 procento.  Išankstinė mėnesio – vasarį, palyginti su sausiu – infliacija siekė 0,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.

Gavus pakvietimą į įvairias asmenines šventes dažnai sukirba klausimas – ką gi dovanoti? Paskutiniu metu žmonės mieliau renkasi didesnes ir įsimintinas šventes, kuriose dalyvauja didelis artimųjų ir draugų būrys: nuomojama sodyba, užsakomas maistas, kai kada netgi samdomi ir šventės koordinatoriai bei dekoratoriai. Visgi tai nemažai kainuoja, todėl artimieji, suprasdami finansinę naštą, kartais renkasi dovanoti pinigus.

 Lietuvos, Latvijos ir Italijos teisėsauga tarptautinės operacijos metu antradienį sulaikė du asmenis, įtariamus neteisėtu 2 mlrd. eurų legalizavimu per anksčiau Lietuvoje veikusią finansų įstaigą, pranešė Generalinė prokuratūra. Jos duomenimis, įtariama, kad nuo 2017 metų du pagrindiniai įtariamieji neteisėtai legalizavo apie 2 mlrd. eurų, naudodamiesi pasauliniu mastu veikusiu priedangos įmonių tinklu.

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Sociologinis tyrimas atliktas pastaruoju metu Lietuvoje vykstant diskusijoms dėl galimų šaltinių gauti papildomų lėšų gynybai, tarp kurių svarstomi ir papildomi mokesčiai.

Vidutinis mėnesios darbo užmokestis Lietuvoje (be individualių įmonių) praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį siekė 2,11 tūkst. eurų (neatskaičius mokesčių) – 4,6 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 11,1 proc. daugiau nei 2022-ųjų paskutinį.  Viešajame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 2,23 tūkst. eurų (iki mokesčių) – 9,9 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį ir 13,1 proc. nei prieš metus, privačiame – 2,03 tūkst. eurų – atitinkamai 2,2 proc. ir 10,1 proc.

Beveik 80 tūkst. eurų valstybės paramos sulaukusi nauja Konstantinopolio patriarchatui pavaldi ortodoksų bendruomenė sako, kad pinigus ketina naudoti patalpų nuomai ir pasirengimui statyti naujus maldos namus, bet galutinius sprendimus priims pavasarį. Finansų ministrė Gintarė Skaistė, šią savaitę paskirsčiusi tradicinę kasmetinę paramą tradicinėms religinėms bendruomenėms Lietuvoje, šiai bendruomenei numatė 77,6 tūkst.

Kai iškrenta pirmieji dantys, vaikai turi šansą kaip reikiant pralobti – po pagalve atsiranda ir 70 eurų kupiūros, ir dizainerių kurti papuošalai, kurių kaina gali siekti net 2 tūkst. eurų. Tačiau tėvai pasiryžę žengti vienu žingsniu toliau – vakarėlius rengia, kai vaikas išmoksta naudotis naktipuodžiu.

Įtariant, kad buvęs kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ partneris Šarūnas Stepukonis dalį nusavintų pinigų investavo į rizikingas finansines priemones per „Interactive Brokers“ platformą, Eltos kalbinti investuotojai mano, jog tai galėjo būti padaryta pasitelkiant padirbtus dokumentus.

Sunaikinę seną automobilį ir įsigiję mažiau taršią transporto priemonę lietuviai gali gauti 1 tūkst. eurų kompensaciją. Tam šiemet yra numatyta 5 mln. eurų, taigi tuo gali pasinaudoti 5000 vairuotojų. Vis tik mąstantiems apie šią galimybę vertėtų atidžiau peržvelgti sąlygas. Pavyzdžiui, į tv3.lt portalą kreipęsis Vaidotas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) liko nusivylęs po to, kai sužinojo, kad norimam sunaikinti automobiliui kažkodėl yra reikalinga galiojanti techninė apžiūra.

Tęsiantis skandalui dėl buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio praloštų milijonų eurų daugeliui kilo klausimų apie pačių kazino atsakomybę ir kaip lošimų bendrovės tikrina savo klientus, jų pinigų kilmę. Anot pašnekovų, finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai turi atlikti tam tikrus specialiuosius veiksmus prieš pradedant dalykinius santykius su klientais ir visų tų santykių metu.

Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos (ES) Tarybai ketvirtadienį nutarus Pinigų plovimo prevencijos biurą (AMLA) įkurti Frankfurte, o ne Vilniuje, Finansų ministerija artimiausiu metu nutrauks 13,3 mln.

Kone viena iš didžiausių ne vieno gyventojo baimių yra prarasti savo pinigus. Todėl nenuostabu, kad bet koks neaiškus lėšų nuskaičiavimas nuo sąskaitos banke kaip reikiant išgąsdina. Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirbdamas pastebėjo iš savo asmeninės „Swedbank“ sąskaitos atliktą 42,74 euro mokėjimą. Jis nurodė, kad nieko neužsisakė, jokių paslaugų prenumeratų neturi ir teiravosi, kas tai galėtų būti ir ką tokiu atveju daryti.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai sausiu, nukrito 8,1 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas septintą mėnesį iš eilės. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 11,3 proc. pigesnė nei pernai sausį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 4,9 proc. (euro zonos – 5,8 proc., kitoms – 4,2 proc.

Lietuva skirs papildomus 100 tūkst. eurų karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui tiriančiam Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), kuris pagal Lietuvos pareiškimą 2022 m. kovo 1 d. pradėjo tyrimą dėl situacijos Ukrainoje.

Neįprastos, retos ar su klaidomis nukaltos monetos vis dažniau tampa kolekcininkų taikiniu. Skelbimuose žmonės arba ieško, arba parduoda itin sunkiai randamas monetas, kurios gali būti nukeliavusios bet kur – kad ir į jūsų kišenes. O jas kartais vertėtų pasitikrinti, mat ten gali būti ir 20 euro centų, vertų apie 10 tūkst. eurų, ar 2 eurų monetų, kurių vertė siekia beveik 5 tūkst. eurų.

Lietuvos policija perspėja gyventojus: šiais metais sukčiai dar smarkiau gviešiasi į žmonių pinigus, vien per sausį pareigūnai pradėjo daugiau nei pusę tūkstančio ikiteisminių tyrimų: tai yra dviem trečdaliais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Sukčiai nuolat siuntinėja apgaulingas SMS žinutes, apsimeta valstybinėmis institucijomis, feisbuke perka reklamas, kuriomis ragina žmones investuoti į netikras platformas, taip išvilioja iš Lietuvos gyventojus pinigus.

Pramonės robotizacijos ir dirbtinio intelekto sprendimus kurianti tarptautinės investicinės VMG grupės bendrovė „VMG Technics“ 2023 metais pasiekė 33 mln. eurų apyvartą ir įgyvendino 140 inovacijomis grįstų projektų. Bendrovė šiemet planuoja sukurtų sprendimų eksportą į Skandinaviją, Vakarų Europą, Š. Ameriką ir Kanadą. „VMG Technics“ vadovo Manto Lekniaus teigimu, maždaug 40 proc.

Nuo vadinamųjų romantinių sukčių praėjusiais metais nukentėjo šimtai Lietuvos gyventojų. Bankai skaičiuoja, kad žmonės iš viso jiems bandė pervesti daugiau nei milijoną eurų, vis tik dalį šių operacijų pavyko sustabdyti. Ekspertai teigia, kad pagrindinė neatsparumo tokiems sukčiams priežastis yra visuomenėje gajus vienišumo jausmas ir skaitmeninės higienos įgūdžių stoka.

Daugybės skirtingų sąskaitų mokėjimas gyventojams kainuoja daug nervų ir laiko, tad dalis jų naudojasi internetinėmis platformomis, kuriose visas sąskaitas gali apmokėti vienu metu. Tiesa, tokios paslaugos kainuoja ir kartu su naujų paslaugų pristatymu kainos kils 50 proc. ar daugiau „Viena sąskaita“ atstovė paaiškino, kaip veikia ši paslauga ir kokias funkcijas ji suteikia.

Dvylikos vaikų mama papasakojo, kad per metus išleidžia apie 25 tūkstančius eurų maistui ir dovanoms savo vaikams, tačiau jaučiasi palaiminta, kad turi didelę šeimą. 35 metų Britni Church ne visada svajojo apie didelę šeimą, bet dabar negali būti laimingesnė dėl savo atžalų. Būdama 15 metų ji pastojo ir susilaukė pirmosios dukters Crizman, kuriai dabar 19 metų, o vėliau su buvusiu vyru susilaukė 17 metų Jordan, 16 metų Calebo, 15 metų Jace'o ir 13 metų Cadence.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ pasiekus Seimą, visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, kad Laisvės partijos narys Marius Matijošaitis iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų pirko įvairios kompiuterinės įrangos ir garso aparatūros. Be to, patikrintos ataskaitos atskleidė, kad „laisvietis“ kas mėnesį papildomai įrangos nuomai išleisdavo beveik 500 eurų.

Klaipėdos miesto taryba ruošiasi nuo šių metų birželio įvesti pagalvės mokestį asmenims, kurie naudojasi uostamiesčio turizmo ir poilsio infrastruktūra. Kaip rašoma savivaldybės sprendimo projekte, ši rinkliava būtų pradėta rinkti prasidėjus vasarai, jos dydis – 2 eurai už nakvynę.

Ketvirtadienį Seime numatomas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisų pateikimas, kurį inicijavo parlamento Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis. Jomis siūloma GPM neapmokestinti kelionių išlaidų į darbą ir iš jo, darbdaviui nusprendus savo darbuotojams apmokėti keliones išlaidas, nepriklausomai nuo pasirenkamo kelionės būdo.  Jei darbdavys renkasi skatinti darbą iš namų, siūloma neapmokestinti darbo vietos namuose įsirengimo.

Į parlamentinių išlaidų skandalą įsivėlė ir Laisvės partijoje narystę stabdo Seimo narys Marius Matijošaitis. Politikas tūkstančius mokesčių mokėtojų eurų leido ne tik brangiems kompiuteriams, brangiausiam, naujausiam telefonui ar biuro įrangai, bet ir profesionaliai didžėjaus įrangai – prisipirko garso pultų ir mikrofonų. Politikas teisinasi, kad įrangą naudoja būtent Seimo nario darbui, nors dalis jo kolegų tuo abejoja.

Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse sausį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 0,7 proc. brangesnės nei pernai sausį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 0,9 proc., Estijoje – 4,7 procento. Vien tik praėjusį mėnesį maisto prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėjo vidutiniškai 0,3 proc., Latvijoje – 0,8 proc., Estijoje – 1,4 procento.

Statistikams skelbiant, kad metinė infliacija sausį siekė 0,7 proc. ir buvo mažiausia nuo 2021 metų vasario, ekonomistai teigia, jog šiemet galima tikėtis ir metinės defliacijos, tačiau kol kas kainos vis dar išlieka aukštesnės nei tikėjosi vartotojai. Kai kurie analitikai nulinę infliaciją prognozuoja jau pavasarį, kiti mano, kad kainos artimiausią pusmetį gali smarkiai nesikeisti.

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, šių metų sausį vidutinės prekių ir paslaugų kainos buvo tik 0,7 proc. didesnės nei prieš metus. Įdomiau tai, kad vien prekių kainos pastaruoju metu mažėjo ir šiuo metu yra 1,5 proc. mažesnės nei prieš metus. Kodėl kai kurios prekės atpigo ir ar ši tendencija galėtų tęstis ir šiemet? Labai tikėtina, kad jau pavasarį metinė infliacija bus artima nuliui – vidutinės kainos bus tokios pačios, kokios buvo prieš metus.

Praėjusią savaitę Šiauliuose iš moters sąskaitos apgaule buvo pasisavinti daugiau kaip 8,8 tūkst. eurų, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, vasario 9 dieną Kviečių gatvėje gyvenanti moteris, gimusi 1993 metais, feisbuke paskelbė apie parduodamas plaukų priežiūros priemones. Su moterimi susisiekę pirkėjai jai atsiuntė elektroninį laišką, kuriame pateikė informaciją apie neva patvirtintą užsakymą.

Klaipėdos taryba antradienį pavirtino 2024 metų miesto biudžetą, kuris siekia 329,5 mln. eurų – 37,3 mln. eurų, arba 12,8 proc. daugiau nei patvirtintas 2023-iaisiais. Už biudžetą balsavo 28 tarybos nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Antradienį taryboje pritarta ir strateginiam veiklos planui. Už jį balsavo 19 politikų, susilaikė septyni.  „Noriu padėkoti administracijos darbuotojams, ypatingai rengusiems strateginį planą, biudžetą, valdžių kaitos kontekste, kai nėra labai lengva.

Kėdainiečiai apiplėšinėjami. Kai kitų rajonų savivaldybės džiaugiasi gerokai sumažėjusiomis sąskaitomis už elektrą, Kėdainiai už ją moka net daugiau nei visas Kauno miestas. Ir taip gali būti iki 2025 metų, nes Kėdainių rajono savivaldybė yra pasirašiusi tokią elektros energijos tiekimo sutartį, kad dabar už elektrą moka net 10 kartų brangiau ir neranda būdų, kaip tokią sutartį nutraukti. Jei anksčiau per tris mėnesius už elektrą buvo sumokami 4 tūkst.

Sukčiai iš moters sąskaitos pasisavino 12 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienio vakarą, 19.43 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 56 metų moteris. Ji pranešė, kad tą pačią dieną, apie 16 val., pastebėjo, kad iš jai priklausančios sąskaitos dingo pinigai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Paaiškėjo skandalingos korupcijos bylos dėl kyšininkavimo ir pinigų plovimo detalės. Buvęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas sukčiavimo būdu galėjo pasisavinti beveik 300 tūkstančių eurų, naudodamas apsimestinius sandorius. Korupcinio pobūdžio nusikaltimais įtariami 23 asmenys, tarp kurių du valstybės tarnautojai, tačiau jų vardus ir pavardes STT nusprendė slėpti nuo visuomenės.

Radęs feisbuke skelbimą apie investavimą internete, Radviliškio rajono gyventojas pateko į sukčių pinkles – jo vardu buvo paimtas 2,5 tūkst. eurų kreditas. Kaip skelbia Šiaulių apskrities policija, 76 metų Radviliškio rajono gyventojas  socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą apie esą pelningą investicijų platformą.

Praėjusių metų gruodį sostinės daugiabučio namo rūsyje buvo rasta apie 5 kg išsiliejusio gyvsidabrio. Niekas nenukentėjo, tačiau valymo darbai vis dar vykdomi, o kaltininkas – nežinomas. Vis tik sąskaitas už „nugyvsidabrinimą“ namo administratorius siunčia visiems namo gyventojams. Pasirodo, jie apie pusę metų turės papildomai mokėti pusšimtį eurų, o kaltininkui išaiškėjus – kreiptis į teismą ir tuos pinigus prisiteisti.