„Sodra“ primena, kurie gyventojai ir kada gali pretenduoti į visas šias pensijas, kokius kriterijus turi atitikti ir kokiais atvejais jų skyrimas gali būti nutraukiamas.
Senatvės pensija – kas gauna ir kada gali netekti?
„Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad senatvės pensiją gali gauti žmogus, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus (šiuo metu moterims tai yra 64 metai ir 4 mėn., vyrams – 64 metai ir 8 mėn.) ir turintis minimalų stažą senatvės pensijai gauti (15 metų).
Ji nurodė, kad nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažą senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį, kuri 2024 m. sudaro 269,77 euro.
O būtinasis stažas, anot patarėjos, šiuo metu yra 33,5 metų ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus.
„Įgijus daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis yra didesnė už bazinę. Tai reiškia, kad žmogaus, turinčio, pvz., 42 metus stažo pensijai, bendroji pensijos dalis bus didesnė, nei žmogaus, turinčio, pvz., 25 metus stažo“, – kalbėjo M. Kozič.
Ji išskyrė, kad senatvės pensija nėra mokama:
- gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;
- pateikus prašymą sustabdyti senatvės pensijos mokėjimą;
- išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
- užsienio valstybėje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
Kada išmokama ar nutraukiama šalpos pensija?
„Sodra“ atstovės teigimu, šalpos senatvės pensiją gali gauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, neįgiję minimalaus 15 metų stažo senatvės pensijai, todėl neturintys teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio pensijos išmokų, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją.
Pašnekovė pridūrė – jeigu asmuo yra draudžiamas pensijų socialiniu draudimu, šalpos senatvės pensija nėra mokama.
M. Kozič išskyrė, kad šalpos senatvės pensijos mokėjimas gali būti nutraukiamas:
- gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;
- išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę;
- išmokos gavėjui įgijus teisę į didesnę arba tokio paties dydžio pensiją / pensijas ar pensinio pobūdžio išmoką / išmokas Lietuvoje ar užsienyje, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas ar vienišo asmens išmokas;
- jei išmokos gavėjas pradeda gauti pajamas, susijusias su darbo santykiais Lietuvoje ar užsienyje, ar tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu Lietuvoje ar užsienyje;
- išmokos gavėjui paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą;
- išmokos gavėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose;
- išmokos gavėjui paskyrus priverčiamosios medicinos priemonę stacionarinio stebėjimo bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje arba paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.
Negalios pensija – kas gauna ir kada nustoja mokėti?
Pasak „Sodra“ atstovės, negalios pensija skiriama, jei:
- Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmenį pripažino nedarbingu ar iš dalies darbingu, t. y. netekus 45 proc. ar daugiau dalyvumo;
- asmuo turi minimalų stažą negalios pensijai gauti, kuris priklauso nuo amžiaus (pvz., 21 m. žmogui minimalus stažas yra 2 mėn., 50 m. žmogui – 10 metų ir t.t.).
Negalios pensija, pašnekovės teigimu, nėra mokama:
- gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;
- pripažinus asmenį darbingu;
- pateikus prašymą sustabdyti negalios pensijos mokėjimą;
- pasibaigus išmokos skyrimo terminui;
- pradėjus gauti (išankstinę) senatvės pensiją ar senatvės pensiją asmeniui su negalia;
- išmokos gavėjui persikėlus gyventi į užsienį ir nepateikus prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
- užsienyje gyvenančiam išmokos gavėjui iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikus dokumento, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje.
Našlių pensija – kada gaunama ir kada nutraukiama?
M. Kozič įvardijo, kad našlių pensiją gali gauti:
- asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, jų sutuoktinio mirties metu;
- asmenys, iki sutuoktinio mirties arba 5 metus po sutuoktinio mirties pripažinti asmenimis su negalia;
- asmenys, namuose slaugę mirusiojo vaikus iki 18 metų, pripažintus vaikais su negalia arba kuriems nustatytas 75–100 proc. dalyvumas;
- asmenys, su mirusiu sutuoktiniu neturėję vaikų, kai nuo santuokos įregistravimo iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.
O mirusysis mirties dieną turėjo būti įgijęs teisę gauti arba gavo negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją, minimalų stažą įgijęs Lietuvoje ar Europos Sąjungoje.
Pašnekovės teigimu, našlių pensija neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.
Kas ir iki kada gali gauti bei netekti našlaičių pensijos?
„Sodra“ atstovė įvardijo, kad našlaičių pensiją gali gauti tėvų netekę:
- vaikai ir įvaikiai iki 18 metų;
- vyresni vaikai ir įvaikiai, pripažinti nedarbingais ar iš dallies nedarbingais iki 24 ar 26 metų;
- vaikai ir įvaikiai, besimokantys bendrojo ugdymo, formaliojo profesinio ugdymo ir nuolatinių studijų programose, iki jiems sukaks 24 metai.
O mirusysis, dėl kurio prašoma našlaičių pensijos, mirties dieną turėjo būti įgijęs teisę gauti arba gavo negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją, minimalų stažą įgijęs Lietuvoje ar Europos Sąjungoje
Patarėja pridūrė, kad našlaičiai, kurie buvo įvaikinti po 2018 m. sausio 1 d., nebeturi teisės gauti našlaičių pensijos.
Anot M. Kozič, teisę į ją praranda ir tie, kurie:
- pakeičia studijų programos formą, baigia arba nutraukia studijas;
- teismo pripažinti kaltais už tyčinį asmens, už kurį mokama našlaičių pensija, gyvybės atėmimą;
- pripažįstami darbingais, kai našlaičių pensija buvo mokama būtent dėl netekto dalyvumo;
- tampa našlių pensijos gavėjais;
- persikelia gyventi į užsienį ir nepateikia prašymo atnaujinti pensijos mokėjimą;
- gyvena užsienyje ir iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. laiku nepateikia dokumento, patvirtinančio, kad jie gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvi ir yra tam tikroje vietovėje.
Valstybinės I-ojo ir II-ojo laipsnio pensijos bei nutraukimas
„Sodra“ atstovė įvardijo, kad teisę į I-ojo laipsnio valstybinę pensiją turi:
- pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – kariai savanoriai;
- pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – laivės kovų dalyviai;
- buvę aukščiausieji valstybės pareigūnai (Seimo pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Konstitucinio Teismo pirmininkas);
- asmenys, kuriems paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros meno premija;
- olimpinių žaidynių čempionai;
- paralimpinių žaidynių čempionai;
- kurčiųjų žaidynių čempionai.
O teisę į II-ojo laipsnio valstybinę pensiją turi:
- pasipriešinimo okupacijoms dalyviai – laisvės kovų dalyviai;
- motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), išauginę (vaikų mirties atveju ne mažiau kaip iki 8 metų) 5 ir daugiau vaikų;
- garbės donorai;
- olimpinių žaidynių prizininkai;
- parolimpinių žaidynių prizininkai;
- kurčiųjų žaidynių prizininkai;
- į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai.
M. Kozič teigimu, šių pensijų mokėjimas gali būti nutraukiamas arba sustabdomas, kai išmokos gavėjas:
- netenka ar atsisako Lietuvos pilietybės;
- pripažįstamas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą;
- pradeda gauti kitą valstybinę pensiją;
- išvysta gyventi į kitą valstybę ir iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. nepateikia paties pasirašyto pareiškimo, patvirtinančio, kad jis gyvena užsienyje;
- pensiją gauna dėl dalyvumo ir jam nustatomas didesnis nei 40 proc. dalyvumo lygis.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
Patarėja vardijo, kad teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi politiniai kaliniai, tremtiniai, buvę beglobiai vaikai, nepriklausomybės gynėjai, asmenys, buvę koncentracijos stovyklose, nukentėję nuo minų, sprogmenų ar tarnybos sovietinėje armijoje ir t. t.
O šios pensijos mokėjimas yra nutraukiamas:
- padarius nusikaltimą (kol išnyksta ar panaikinamas jo teistumas);
- Gyventojų registre panaikinus išmokos gavėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje duomenis arba išbraukus iš gyvenamosios Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitos;
- pradėjus gauti kitą valstybinę pensiją;
- pradėjus gauti iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensiją (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokią nuolatinę kompensacinę išmoką;
- netekus arba atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;
- nesukakusį senatvės pensijos amžių išmokos gavėją pripažinus darbingu, jei išmokos mokėjimas buvo susietas su netektu dalyvumu;
- pateikus prašymą sustabdyti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimą.
