„Olimpinės žaidynės yra tikrai brangu, o reikia pripažinti, kad Prancūzijos valstybės finansinė būklė nėra pati geriausia“, – „Foxbusiness“ naujienų kanalui teigė Leo Barincou, Paryžiuje dirbantis „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas, kuris taip pat pridūrė, kad praėjusiais metais Prancūzijos biudžeto deficitas siekė apie 5,5 proc. ir gerokai viršijo Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. ribą.
Istoriškai, olimpinių žaidynių rengimas retai kada būdavo tai, kas atneša pelną.
„Foxbusiness“ paskaičiavo, kad nuo 2000 m. iki 2020 m. tik keturios iš vienuolikos surengtų vasaros bei žiemos olimpinių žaidynių atnešė pelno. Be to, tas pelnas ir tai buvo, palyginus, kuklus – matuojamas tik keliais milijonais JAV dolerių.
Paryžiaus organizacinio komiteto biudžetas - 4,4 mlrd. eurų, tačiau, remiantis „Statista“ duomenimis, įskaičiavus kitas išlaidas, pavyzdžiui, infrastruktūros, bendra organizacinė suma siekia beveik 9 mlrd. eurų.
Pasak su „Foxbusiness“ bendravusio Terrence'o Burnso, „T. Burns Sports Group“ generalinio direktoriaus bei Džordžo Vašingtono universiteto profesoriaus, ar Prancūzija gaus didelį pelną, ar jo visai negaus, priklausys nuo to, kaip gerai bus atlikti skaičiavimai.
„Galima kelti klausimą, ar lėšos, skirtos kai kuriai infrastruktūrai bei pastatams, turėtų būti priskiriamos olimpinių žaidynių išlaidoms. Nesu tikras. Pamenu, kad 1984 m. Los Andželo olimpinėse žaidynėse buvo naudojami tik esami objektai, o ne statomi nauji. O dabar praktika statyti naujus objektus olimpinių žaidynių planavimo komitetams tapo labai įprasta“, – pastebėjo ekspertas.
Apie finansus diskutavę ekspertai pabrėžė, kad geras su žaidynėmis susijusių išlaidų pavyzdys – per Paryžių tekančios Senos upės valymas, kuriam skirta 1,4 mlrd. eurų.
Saugumo sumetimais šioje upėje draudžiama maudytis nuo 1923 m., tačiau valymas leis, pavyzdžiui, joje plaukti triatlono sportininkams.
„Iniciatyva išvalyti Seną prasidėjo prieš aštuonerius metus. Na, o dabar, manau, tikrasis vaizdas, kaip išvalyta upė ir tai, ar pavyks pakeisti nešvarios upės reputaciją į švarią, pasimatys per artimiausius metus“, – svarstė „Foxbusiness“ kalbinta Džordžo Vašingtono universiteto sporto vadybos programų direktorė Lisa Delpy Neirotti.
Skaičiuojama, kad maždaug 45 tūkst. policijos ir 10 tūkst. kariškių Paryžiuje yra dislokuoti saugoti vietinius gyventojus, turistus ir sportininkus.
Policijos saugumo biudžetas kiekvienoms žaidynėms nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių išaugo milžiniškai. Tai yra viena iš sričių, kurioje valstybė organizuojant olimpines žaidynes įsikiša.
„Šiuo atveju tai ne tik Prancūzijos valstybė, bet ir Didžiojo aštuoneto (G-8) šalys ir daug karinės žvalgybos, kuri dirba, kad užtikrintų žmonių saugumą. Ir tai ypač opus klausimas Paryžiui, kuriame per pastaruosius kelerius metus įvyko keli siaubingi teroristiniai išpuoliai“, – pavyzdžius apie tai, kiek daug resursų reikia organizuojant olimpines žaidynes pateikinėjo su „Foxbusiness“ bendravęs Džordžo Vašingtono universiteto profesorius T. Burnsas.
Tai, kiek svarbus saugumas puikiai parodė įvykis likus kelioms valandoms iki Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos, kai Prancūzijos greitųjų traukinių tinklas nukentėjo nuo, pasak pareigūnų, tyčinių sabotažo veiksmų, įskaitant padegimus.
Dėl to sutriko transporto sistemos darbas ir buvo sujaukti dešimčių tūkstančių keleivių planai.
Paryžiaus olimpinių žaidynių finansus aptarinėję ekspertai priėjo vieningą išvadą, kad svarbiausias raktas į gerai valdomus finansus – tai kompetentingi asmenys, kurie šį reikalą prižiūri.
Pasak jų, jeigu darbas atliekamas tinkamai, galima ne tiek „išeiti į pliusą“, kiek bent jau nesusikurti itin daug nuostolio.
