Viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ anonimiškai papasakojo, kad sugyventinis pavogė jos banko kortelę ir išsigrynino iš jos pinigų.
„Kaltę neigia, nors be manęs tik jis žinojo slaptažodį. Pareiškimas parašytas. Ar galiu tikėtis, kad bankas peržiūrės kameros įrašus ir kažkas paaiškės? Ar jau galiu pamiršt ir atsisveikint su pinigais?“ – teiravosi gyventoja.
Kortelę duoti kitiems – draudžiama
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pabrėžė, kad kortelės PIN kodas turi būti žinomas tik kortelės turėtojui ir niekas neturi teisės reikalauti jį atskleisti:
„Gyventojams primygtinai rekomenduojame niekam neatskleisti prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelės ar mokėjimo priemonių duomenų, t. y. kortelės numerio, galiojimo datos, saugos kodo (CVC).“
„Luminor“ banko komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė-Šmeliova irgi pažymėjo, kad mokėjimo kortelė yra išduodama naudotis asmeniškai kortelės turėtojui.
„Luminor“ banko Mokėjimo paslaugų teikimo taisyklėse nustatyta, kad kortele gali naudotis tik tas asmuo, kurio duomenys nurodyti ant mokėjimo kortelės.
Jei kortele naudotųsi daugiau nei vienas asmuo, kiltų rizika, kad bus atlikta operacijų be kortelės savininko žinios“, – nurodė atstovė.
Ir pridūrė, kad, kilus ginčui dėl kortele atliktos operacijos, jos savininkas negalėtų liudyti dėl operacijų, kurių pats neatliko, nes buvo perdavęs kortelę naudotis kitam asmeniui, suteikė kažkam prieigą prie skaitmeninės piniginės ar atskleidė savo PIN kodą.
„Swedbank“ mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas antrino, kad mokėjimo kortelė yra asmeniniam naudojimui skirta mokėjimo priemonė, už kurių personalizuotų duomenų saugumo užtikrinimą yra atsakingas nurodytas mokėjimo kortelės naudotojas.
Pašnekovas paminėjo – jei kortelės savininkas nori šeimos nariui suteikti galimybę naudotis savo lėšomis, tokia galimybė yra, t. y. papildoma mokėjimo kortelė:
„Taip papildomos kortelės naudotojas gali vykdyti mokėjimo operacijas savo vardu, o sąskaitos savininkas gali lengvai atskirti, kuri operacija yra įvykdyta yra jo paties sutikimu, o kuri – papildomos mokėjimo kortelės naudotojo sutikimu.“
Patirtų nuostolių bankas neatlygina?
Pasak SEB atstovės atsiskaitant kortele naudojant PIN kodą mokėjimas būna autorizuojamas ir laikoma, kad kortele atliktą operaciją, kuri buvo patvirtinta PIN kodu (pvz., mokėjimą ar pinigų išgryninimą bankomate), atliko pats kortelės turėtojas.
„Tad, net jeigu ir nutiktų taip, kad PIN kodą sužinotų kiti asmenys ir lėšas pasisavintų be jų savininko žinios ar sutikimo, taip patirtų nuostolių kortelę išdavusi finansų įstaiga nekompensuotų.
Siekiant išvengtų tokių nutikimų, bankas rekomenduoja nesidalinti mokėjimo kortelių duomenimis, o ypač – PIN kodu“, – pabrėžė E. Dovbyšienė.
Anot G. Vercinsko, jei kortelės naudotojas dėl savo didelio neatsargumo ar nesąžiningumo praranda kortelę ir sudaro visas sąlygas susipažinti su kortelei taikomu ir tik vienam jos naudotojui žinomu kortelės PIN kodu, jis pažeidžia su banku sudarytos kortelės sutarties sąlygas.
O įstatymas numato, kad tokiu atveju bankas turi teisę savo lėšomis neatlyginti kliento patirtų nuostolių.
Be to, jei klientas sugalvotų ginčyti tokias mokėjimo operacijas, bankui vis vien nekiltų jokia civilinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo.
Mat, jeigu operacijoms duotas sutikimas buvo papildomai patvirtintas kortelės naudotojo turima tapatybės patvirtintimo priemone (pvz., „Smart–id“), bankas šių operacijų neginčytų kaip vykdytų be kortelės naudojo sutikimo.
Dėl šios priežasties, „Swedbank“ atstovo teigimu, klientui pačiam duodant kortelę, atskleidžiant jos PIN kodą ar perduodant kitas tapatybės patvirtinimo priemones kitam asmeniui, gauti kompensaciją iš banko galimybių nėra.
Reikalauti ir tikėtis nuostolių atlyginimo klientas gali tik iš to asmens, kuriam pats ir perdavė savo mokėjimo priemonę.
Net ir davus leidimą kortelę užblokuos – ar tai bus vagystė?
G. Vercinsko aiškinimu, jei bankas nustato, kad kortele naudojasi ne joje nurodytas asmuo, ji nedelsiant yra blokuojama. Net ir tuo atveju, jei klientas savo valia perdavė kitam asmeniui savo kortelę ir atskleidė PIN kodą.
O kortelės pakeitimo mokesčių bankas nekompensuoja.
A. Mažeikytė-Šmeliova antrino, kad būtent kortelės savininkas yra laikomas atsakingu už veiksmus, kurie buvo atlikti su jo mokėjimo kortele, ir gali patirti nuostolių.
Vis tik, jei jau taip nutiko, kad priėjimą prie kortelės turintis asmuo ja pasinaudojo be savininko žinios, pašnekovės patarimu, reikėtų kreiptis į policiją.
Jos aiškinimu, bankas, gavęs užklausą iš pareigūnų, pateikia visą turimą ir tolimesniam tyrimui reikalingą informaciją. O identifikavus lėšas pasisavinusį asmenį, ginčas yra nagrinėjamas toliau, bet jau ne per banką.
„Pasekmės priklausytų nuo aplinkybių, kuriomis mokėjimo kortelė buvo gauta ir kokiomis buvo ja naudojamasi. Neteisėtų veiksmų atveju gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė.
Tačiau, jeigu kortelės savininkas pats leido kitam asmeniui naudotis jo kortele, tai neturėtų būti laikoma vagyste“, – svarstė „Luminor“ komunikacijos projektų vadovė.
Ką daryti vyresniems žmonėms, kuriems reikia pagalbos?
Paklausus, kodėl bankai perša el. bankininkystę senyviems žmonėms ramindami, kad jiems padės vaikai ar anūkai, nors, pagal taisykles, tai yra draudžiama, G. Vercinskas patikino, kad tokios informacijos (kai siūlo prašyti artimųjų pagalbos) „Swedbank“ darbuotojai vyresnio amžiaus klientams neteikia:
„Jei toks atvejis nutiko, tai jis yra atsitiktinis ir įvyko žmogiška klaida.“
Jeigu kortelės turėtojui dėl kokių nors aplinkybių reikia kitų asmenų – šeimos nario ar artimojo – pagalbos naudotis su kortele susietoje sąskaitoje laikomomis lėšomis, SEB atstovė siūlo pasitelkti tokias priemones, kurioms nereikėtų niekam perduoti kortelės ar, juo labiau, prisijungimo prie elektroninio banko sąskaitos duomenų:
„Pvz., turėtojui stebint ir apie tai žinant, pervesti reikiamas lėšas artimajam ar šeimos nariui, kad pastarasis galėtų su tomis lėšomis atlikti tai, kas reikalinga kortelės turėtojui.“
„Luminor“ atstovė irgi pažymėjo, kad artimieji gali padėti bei parodyti, kaip naudotis el. bankininkystės įrankiais, tačiau prisijungimo duomenis žinoti ir operacijas atlikti turėtų tik pats klientas.
Be to, anot jos, naudojimasis interneto banku ir mokėjimo kortele nėra tiesiogiai susiję – norint prisijungti prie internetinės bankininkystės, kortelės duomenų nereikia, o mokėjimo kortelei interneto bankas taip pat nėra būtinas.
„Tiesa, interneto banke valdyti savo mokėjimo kortelę ir su ja susietą sąskaitą yra daug lengviau negu, pvz., skambinant banko specialistams.
Susidūrus su nesklandumais dėl internetinės bankininkystės naudojimo, visuomet konsultuojame klientus ir padedame jiems“, – kalbėjo A. Mažeikytė-Šmeliova.
Tokių atvejų pasitaiko – kaip apsisaugoti?
„Luminor“ atstovė neslėpė, kad pasitaiko klientų, kurie savo kortelėmis leidžia naudotis kitiems asmenims.
„Pvz., ganėtinai dažnai tėvai duoda savo mokėjimo korteles vaikams, kai jie nori užsisakyti žaidimus ar jų papildymus.
O tuomet, kai pinigų išleidžiama per daug ir vaikai savo kaltę dėl to neigia, tėvai kreipiasi į banką dėl ginčytinų operacijų“, – pasakojo A. Mažeikytė-Šmeliova.
Vis tik dažniausiai, pasak jos, patikrinus operacijas paaiškėja, kad jos buvo patvirtintos tik klientui žinomomis autentifikavimo priemonėmis, tad pinigų susigrąžinimas nebebūna galimas.
SEB banko atstovė paminėjo, kad pastaruoju metu suaktyvėjo sukčiai, kurie beldžiasi į gyventojų duris apsimetę banko darbuotojais ir prašo „grąžinti“ jiems neva nesaugias mokėjimo korteles.
„Pabrėžiame, kad banko darbuotojai tokia veikla neužsiima. Kortelės, kurios galiojimas baigėsi ar kuri buvo prarasta ir užblokuota, veikimas yra sustabdomas, ir ją pats turėtojas gali sunaikinti – nėra jokios būtinybės tokią kortelę kam nors grąžinti.
Galiojančios kortelės, juo labiau, su PIN kodu, primygtinai rekomenduojame nepatikėti niekam jokiomis aplinkybėmis“, – akcentavo pašnekovė.
Ji priminė, kad ypač nesaugu PIN kodą nešiotis užsirašytą toje pačioje piniginėje, kaip ir kortelė.
Mat, piniginę su kortele ir kodu pametus ar ją pavogus, kyla labai didelis pavojus prarasti su kortele susietoje sąskaitoje laikomas lėšas.
„Bet kuriuo atveju, praradus kortelę kviečiame nedelsiant ją blokuoti. Norėdami savo klientams užtikrinti galimybę internetu apsipirkti saugiai, rekomenduojame mokėjimo kortelių atsiskaitymo internetu funkciją aktyvinti tik prireikus.
Visa tai galima padaryti mobiliojoje programėlėje, prisijungus prie interneto banko ar susisiekus su SEB banku“, – nurodė E. Dovbyšienė.
Tai yra źiauru, kai sakoma, jog net ir tokie źmonės tik patys gali naudotis savo sąskaita.
Tam, pakeisti kodų generstorių reikia atvykti su nejudanćiu žmogumi į banko skyrių.
Linkime tiems guviems jaunuolisms ir jų tėvams ilgo gyvenimo ir stiprios sveikatos.
