pienas

Ilgą laiką vartojant jogurtą sumažėja padidėjusio kraujo spaudimo rizika ir sistolinis kraujo spaudimas, rašo „ABC News“. Amerikos širdies asociacija pristatė tyrimo rezultatus, pagal kuriuos, vartojant daugiau lieso jogurto, bet nedidinant suvartojamų kalorijų kiekio, galima sumažinti riziką, kad pakils kraujo spaudimas. Tyrėjai 15 metų stebėjo daugiau nei du tūkstančius savanorių, kurių kraujo spaudimas tyrimo pradžioje buvo normalus. Tie tyrimo dalyviai, kurie bet 2 proc.

Lietuvos krepšinio žemėlapį papildė nauja ir veržli krepšinio lyga. Prasidėjo registracija į pirmąjį „Pieno žvaigždžių“ Lietuvos 3x3 lygos sezoną rašoma pranešime spaudai. Pirmą kartą per visą Lietuvą organizuojamame trijulių čempionate komandos varžysis keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Varžybos vyks dvejose amžiaus grupėse – iki 18 metų ir virš 18 metų.

Rugpjūtį vidutinė natūralaus (3,97 proc. riebumo ir 3,19 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 766,5 Lt/t, informuoja Žemės ūkio ministerija. Per mėnesį, palyginti su liepa, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 1 proc. - nuo 758,6 Lt/t iki 766,5 Lt/t. Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugpjūtį, palyginti su šių metų liepa, padidėjo 0,9 proc. Lyginant vidutinę 2012 m. rugpjūčio natūralaus pieno supirkimo kainą su praėjusių metų rugpjūčiu, ji sumažėjo 15,4 proc.

Senka žemdirbių kantrybė: šiemet nesulaukę kasmetinių išmokų už kvotinį pieną, jie užsimena apie protesto mitingą prie Vyriausybės. Pieno gamintojai jaučiasi visiškai užspeisti į kampą – ne tik spaudžiami perdirbėjų, bet ir apgauti Vyriausybės. Ūkininkai buvo maitinami pažadais, kad gaus didesnes išmokas. Tačiau dabar aiškėja, kad tam šių metų biudžete visai nėra pinigų. Jaučiasi apgauti Vyriausybės „Pieno kilogramo supirkimo kaina nukritusi per 30 centų, dėl to ūkio nuostoliai didžiuliai.

Derliaus nuėmimo pikas sumažino žaliavų supirkimo kainas. Deja, prekybininkai į šiuos pokyčius visiškai nesureagavo, tad maisto produktų kainos parduotuvėse tebesiekia aukštumas, rašo „Vakaro žinios“. Specialistų teigimu, tai jų naudojimasis esama padėtimi ir papildoma galimybė daugiau uždirbti. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kur dingsta tie keliasdešimt procentų, skiriančių supirkimo ir pardavimo kainas, kodėl stipriai pingant žaliavoms produktai tik brangsta.

Pieno supirkimo kainoms nuo šių metų pradžios vis ritantis žemyn, nemažai pieno gamintojų dirba nuostolingai, ir sako galvojantys atsisakyti pienininkystės. Blėsta ir ūkininkų bei bendrovių viltys gauti, kaip ankstesniais metais, išmokas už pieną. Laikanti 900 karvių Kuršėnų žemės ūkio bendrovė tiekia itin geros kokybės pieną. Tačiau dėl šiemet kritusių supirkimo kainų, bendrovė patyrė beveik pusę milijono litų nuostolių.

Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Gapšytės, laktozės netoleravimą sukelia fermento laktazės trūkumas plonajame žarnyne. Jis skaido pieno cukrų – laktozę – iki gliukozės ir galaktozės, o šios medžiagos yra absorbuojamos į kraują. Jei laktozė nesuskaidoma plonajame žarnyne, kartu su maistu patenka į storąjį žarnyną, kuriame ją veikia storosios žarnos bakterijos.

Lietuvoje per 34 % gyventojų turi pieno cukrų laktozę skaidančio fermento trūkumą. Suvartojus pieno produktų ar kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra pieno produktų, tiksliau – laktozės, gali pasireikšti nepageidaujami simptomai. Nors laktozės netoleravimas yra dažnas, ne visi jaučiamus nepageidaujamus simptomus priskiria šiai būklei.

Šeštadienio rytą ties Kaunu, netoli prekybos centro „Mega“, automagistralėje Klaipėda-Vilnius apvirto pienovežis „Scania“, pranešė lrytas.lt. Pirminiais duomenimis, nuo Klaipėdos važiavęs pienovežis viaduku važiavo įkalne, kai netikėtai cisterną sumėtė ir ji apvirto. Iš cisternos papliupo pienas, kuris upeliais sruveno iki greitkelio. Pirminiais duomenimis, iš cisternos galėjo išbėgti apie 9 tonas pieno. „Scania“ vairuotojas per avariją nenukentėjo.

Šeštadinio rytą Kauno pakraštyje, kelyje Klaipėda-Kaunas, apvirto pienvežis, o iš jo priekabos išsipylė pienas. Sunkiasvorė mašina važiavo link laisvalaikio ir prekybos centro „Mega“, bet ties viaduku įvyko avarija. Anot vairuotojo, priekabą staiga sumėtė, ši vertėsi ant šaligatvio  ir nulenkė apšvietimo stulpą, rašo delfi.lt. Pirminiais duomenimis, išbėgti galėjo apie 9 tonos pieno. Žmonės per incidentą nenukentėjo.

Prieš trejetą metų šalies prekybos centruose šviežio pieno pilstymo automatus įrengę ūkininkai galutinai nuleido rankas. Ilgiausiai rinkoje išbuvo pirmasis tokią naujovę įdiegęs ir bene daugiausia pastangų dėl vartotojų dėjęs Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. Rugpjūčio 1-ąją pieno gamintojas išjungė automatus. Prekyba naudos neteikė „Pamažu vis mažėjo pardavimai, todėl savikaina išaugo iki kritinės ribos.

Lietuvoje per 34 % gyventojų turi pieno cukrų laktozę skaidančio fermento trūkumą, todėl jiems, suvartojus pieno produktų ar kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra pieno produktų, tiksliau – laktozės, gali pasireikšti nepageidaujami simptomai. Nors laktozės netoleravimas yra dažnas, ne visi jaučiamus nepageidaujamus simptomus priskiria šiai būklei. Laktozės netoleravimas ypač paplitęs tarp juodaodžių (iki 95 %), Azijos, Ispanijos gyventojų ir Amerikos indėnų.

Oligopolijos pasekmės Lietuvos prekybos ir pieno perdirbimo rinkose apverktinos – kai kuriose ES šalių sostinėse pieno produktai jau pigesni nei Vilniuje. Nors dėl užsitęsusios ekonominės krizės mažiau lietuvių poilsiauja užsienyje, iškeliavusieji užsuka ir į parduotuves – nori paskanauti vietinės gamybos produktų, palyginti juos su lietuviškais.

Nuo ankstyvo pavasario dėl krintančių pieno supirkimo kainų grūmėsi ūkininkai ir perdirbėjai, o neseniai šios kovos rezultatus pajuto pirkėjai – pieno produktai atpigo ir parduotuvėse, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak „Maximos“ atstovės Olgos Malaškevičienės, pieno produktų kainos mažėja kiekvieną pavasarį, kai karvės išleidžiamos į ganyklas ir sumažėja išlaidos jų priežiūrai. Tačiau rudenį kainos vėl pakyla.

Lietuvos perdirbėjų sandėliai sprogsta nuo pieno produktų, ypač sviesto ir fermentinių sūrių. Nors šių gaminių pasiūla milžiniška, jų kainos mūsų šalyje dar nesirita strimgalviais žemyn, rašo „Lietuvos rytas“. Šiuo metu gamintojai sandėliuose yra prikaupę devynias galybes sviesto, fermentinių ir šviežių sūrių. Kiekviena stambiųjų pieno perdirbimo įmonių atsargų turi po keletą tūkstančių tonų.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus. Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.

Pieno supirkimo kainos šiemet mažintos jau kelis kartus. Pieno gamintojams pranešta, kad nuo gegužės jos dar kris. Itin skriaudžiami teigia esantys kooperatyvai. Jiems perdirbėjai dabar moka net ketvirtadaliu mažiau nei metų pradžioje. Dėl to jie ketina skųstis Konkurencijos tarybai. Beveik trečdalį pieno tiekiančių kooperatyvų atstovai sako, kad šiemet perdirbėjai drastiškai kelis kartus mažino supirkimo kainas.

Kėdainių rajono ūkininkas Zigmas Ričkus džiaugiasi, kad jo pieno ūkyje dirba sąžiningi savo darbą išmanantys žmonės. Nuoširdus komandinis darbas duoda gerų rezultatų. Neseniai bendrovė „Žemaitijos pienas“ pagerbė pažangiausius pieno gamintojus. Tarp jų buvo ir Z.Ričkus. Ėmėsi veiklos Iš pradžių Z.Ričkus dirbo agronomu Kelmėje, vėliau – Kėdainių rajone. Pradėjus naikinti kolūkius, jis, pasitaręs su draugais, įkūrė bendrovę.

Didysis Romos poetas Vergilijus (Publijus Vergilijus Maronas, 70–19 m.pr.Kr.) medų vadino kvapiąja dangaus dovana. Pavasario pabaigoje ir ištisą vasarą iš medingųjų žiedų bitelės renka saldų skystį – nektarą. Jame yra trijų rūšių cukraus: sacharozės, destrozės ir levuliozės, arba fruktozės. Sacharozė, arba švendrinis cukrus, yra pati saldžiausia.

Lietuvos ūkininkai laiko vis mažiau gyvulių, ypač melžiamų karvių, kai kurie visai atsisako pieno ūkių, praneša LTV „Panorama“.Tačiau nemažai investavusių į pieno ūkių modernizavimą Šakių rajono bendrovių vadovai sako, kad pienininkystė pelninga. Stebinančiai šviesu ir tvarkinga Voniškių bendrovės fermose. Šildomos grindys veršeliams ir karvių melžimo aikštelėje, automatizuotai dalijami pašarai, girdomi veršeliai. Kiekvienas kompiuterio atpažįstamas pagal numerį ir gauna savo normą.

Ketvirtus metus ekonomikos sunkmečio sąlygomis gyvenantys krašto žmonės priversti spaustis dar labiau. Dauguma būtiniausių maisto produktų toliau brangs, rašo „Lietuvos žinios“. Valdžios atstovai realiai lengvinti infliacijos naštos neskuba. Tikėtina, kad didžiausią įtaką jai turės dėl brangstančių degalų didėjančios transporto prekių grupės kainos. Prognozuojamas ir tolesnis maisto produktų bei nealkoholinių gėrimų kainų kilimas.

Pieno ūkių savininkai nepatenkinti - supirkėjai mažina kainas. "Gavome raštą, kad supirkimo kaina mažėja 2 centais už kilogramą. Kodėl - neįmanoma suprasti", - sakė Voniškių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Bendrovė Lukšių pieninei per parą parduoda apie 9 tonas pieno, iš kurio gaminamas fermentinis sūris. Sumažėjus supirkimo kainoms, per mėnesį voniškiečių pajamos už pieną sumažės kone 5 600 litų. Iki šiol jiems mokėta 1,07 lito už kilogramą.

Pieno supirkėjai sumažino pieno supirkimo kainas, nes esą mažiau gauna už eksportuojamus produktus. Tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Gruiškabūdžio žemės ūkio bendrovė melžia itin geros kokybės pieną, įvertintą ES sertifikatu. Už kilogramą šią žiemą gavo po 95 centus, bet perdirbėjai pranešė, kad nuo kovo mokės 6 centais mažiau. „Labai keista, kad dabar parduotuvėse produktų   kainos kyla, o už žaliavą mokama mažiau.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nemato objektyvių priežasčių parduotuvėse brangti mėsai ir pienui ir tvirtina, kad pagrindinė tokio brangimo priežastis – realios konkurencijos tarp prekybos tinklų nebuvimas. Pasak jo, Konkurencijos taryba turi stebėti, ar tarp prekybos tinklų nėra kartelinių susitarimų. „Pagrindinė priežastis – kiekvieną mėnesį mes sugrįžtame prie tos temos – tikrosios konkurencijos nebuvimas tarp mūsų prekybos tinklų.

Per metus didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose labiausiai pabrango varškė. Vidutinė jos kaina, palyginti 2011 ir 2012 m. vasario antrąją savaitę, šoktelėjo dešimtadaliu nuo 12,19 Lt/kg iki 13,45 Lt/kg. Dar daugiau  (apie 13 proc.) brango liesa varškė. Kilogramas jos 2011 m. vidutiniškai kainavo 11, 49 Lt. Lygiai po metų tuo pačiu laikotarpiu jos kaina pakilo iki 13,05 Lt/kg, rodo tinklapio produktukainos.lt duomenys. Per metus labiausiai atpigo lietuviškos bulvės.

Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt neseniai paskelbė trijų Baltijos šalių sostinių svarbiausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas. Surinkti duomenys rodo, kad už devynis būtiniausius maisto krepšelio produktus (pieną, sviestą, sūrį, kiaulienos nugarinę, kiaušinius, cukrų, daržoves ir aliejų) mažiausiai vis dar moka lietuviai. Antri yra latviai, o štai estams toks produktų krepšelis atsieina brangiausiai.

Pagrindinių maisto produktų kainos 2011 metais pasiekė rekordines aukštumas, o javų kaina per pastaruosius 12 mėnesių šoktelėjo kone trečdaliu. Anot Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, mėnesinis maisto kainų indeksas 2011 metais vidutiniškai siekė 228, o tai aukščiausias lygis nuo pat 1990 metų, kai indeksui buvo pradėti rinkti duomenys. Ankstesnis rekordas pasiektas 2008 metais.

Daugiau nei du trečdaliai pieno Indijoje yra atskiestas įvairiais priedais – nuo druskos iki dezinfekavimo medžiagų, tai gali kelti pavojų sveikatai, praneša BBC. Indijos maisto saugos ir normų tarnyba tyrimą atliko 33 valstijose ir nustatė, jog 68,4 proc. iš 1,791 tūkst. pieno mėginių buvo praskiesti. Tarp pieną sudarančių medžiagų buvo aptikta pieno miltelių, riebalų, gliukozės ir vandens. Tyrėjai išsiaiškino, jog miesto teritorijose beveik 70 proc.

Pritrūkę žemės lygumose austrai ropščiasi į Alpes ir valstybė tai darantiems ūkininkams padeda kiek gali. Tokios pagalbos mes galime tik pavydėti. Tuo įsitikino neseniai Zalcburgo federacinėje žemėje apsilankiusi jaunųjų Lietuvos ūkininkų grupė. Pabandykime įsivaizduoti Kuto Hungcalto 12 ha ūkį. 4 ha sudaro pievos su 60 laipsnių nuolydžiu, 6 ha – su 35–50 laipsnių nuolydžiu ir tik 2 ha nuolydis mažesnis nei 35 laipsniai.

Panevėžio miesto valdžia džiaugiasi sulaukusi pirmųjų investuotojų pramonės parke. Vienas jų – Liežio kooperatinė bendrovė, skelbianti, kad statys pieno perdirbimo ir rinkodaros cechą. Toks projektas turėtų džiuginti ir pieno gamintojus, tačiau šiems kyla daugiau klausimų nei džiugesio. Apie kooperatyvą – jokių žinių „Pirmą kartą girdžiu tokios bendrovės pavadinimą ir apie tokius planus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.

Galvodami apie tinkamą maistą šaltuoju metų laiku, dažniausiai įsivaizduojame daržovių sriubas ar troškinius. Kai oras nebelepina šiluma, toks maistas tikrai yra idealiausias mūsų organizmui. Natūralu, kad vasarą ir pavasarį maitinamės sveikiau, tačiau nėra priežasties pamiršti sveiką gyvenseną ir žiemą. Mitybos specialistai rekomenduoja žiemą dažniau vartoti šiltą arba karštą maistą, valgyti produktus, kuriuose gausu angliavandenių.

Likus dviem savaitėms iki Kalėdų, Skandinavijos šalyse iš parduotuvių lentynų dingo sviesto atsargos. Žiniasklaida jau prabilo apie „sviesto paniką“, o šio produkto kilogramo kaina išaugo keturis kartus. To priežastis – sviesto populiarumas ir žemas pieno gamybos lygis šiais metais. Sviesto deficitą Norvegijoje ir Suomijoje nulėmė susiklosčiusios aplinkybės. Pirma, dėl lietingos vasaros pablogėjo karvių pašaro kokybė, o tai savo ruožtu sąlygojo pieno gamybos mažėjimą.

Pieno gamintojai apmaudauja, kad 2011-uosius paskelbus pieno kokybės metais ir sugriežtinus pieno supirkimo tvarką bei kokybės kontrolę buvo žlugdomi kooperatyvai. Pasak žemdirbių, pieno perdirbėjų stovykloje bręsta naujos idėjos, dėl kurių kryžiuotos ietys neseniai vykusiame Pieno tarybos posėdyje.

Pieną mes perkame beveik kasdien. Pilame į kavą ar arbatą, košę ir tiesiog geriame. Dabar parduotuvių lentynose galima rasti dešimtis šio gėrimo rūšių. Ir beveik tiek pat pieno pakaitalų. Trečiadienio vakarą Pirmojo Baltijos kanalo žiūrovai įsitikins, koks pienas nekelia grėsmės gyvybei, o kurio derėtų vengti. Tam, kad pienas būtų riebesnis, kai kurie gamintojai į jį deda krakmolą, miltus, kreidą ir net actą. Riebus pienas žmonių sveikatai grėsmės nekelia.

Peršalome: sloga, kosulys, skausmas gerklėje? Lašai į nosį erzina, sirupai nuo kosulio – kartūs, garstyčios ant nugaros – degina. Pasirodo, gydytis galima ir patiriant malonumą. Išbandykite. Tačiau siūlomi metodai tik palengvins simptomus, jei kūno temperatūra pakilusi, stipri sloga, plaučiuose jaučiami karkalai, kreipkitės į gydytojus. Pradėkime nuo to, kad peršalimo infekcijos neatsilaiko prieš humoro jausmą ir gerą nuotaiką.

Europos Sąjunga jau keletą metų finansuoja programas, pagal kurias vaikai nemokamai gali gauti pieno produktų ir vaisių. Tačiau Klaipėdoje pernai šiais pinigais nepasinaudojo nė viena uostamiesčio švietimo įstaiga. Šiemet padėtis – kiek geresnė. Europos Sąjungos finansuojama programa „Pienas vaikams“ Lietuvoje veikia nuo 2004 metų. Tačiau savarankiškai įsitraukti į ją uostamiesčio švietimo įstaigoms nesisekė dėl esą per daug sudėtingų biurokratinių procedūrų.

Daugelis žemdirbių abejoja, kad jų karvių pienas užterštas inhibitoriais, tačiau tokių atvejų vis daugėja, o moksliniai tyrimai pateikia neįtikėtinų versijų. Šalyje daugėja pieno gamintojų, kuriems abejonių kelia jų pieno kokybės tyrimai. Nemažai ūkininkų priversti periodiškai nutraukti pieno tiekimą, dėl žaliavoje aptinkamų inhibitorių praranda daug pajamų. Žmonės tikina, kad šių medžiagų aptinkama ir sveikų, jokiais vaistais negydytų karvių piene.

Britų naujienų portalas pranešė apie vaiką, kuris, motinai išvykus, ėmė žįsti karvės pieną. Pusantrų metų vaiko senelis teigė, kad vaikas pradėjo taip valgyti nuo liepos mėnesio, kai jo tėvai išvyko iš Kambodžos į Tailandą ieškoti darbo, kadangi per audrą sugriuvo jų namas.

Kolumbijoje per įsilaužimą į butą vagis užmigo, ir jį pažadino tik policija. Apie šį nekasdienį atsitikimą antradienį pranešė šalies laikraštis „El Tiempo“. Vyras akivaizdžiai pavargo, kraudamas į maišą savo grobį, ir prisėdo virtuvėje prie stalo atsigerti pieno. Ten jis ir užsnūdo. Paryčiui virtuvėje miegantį vagį pastebėjo namiškiai, kurie patyliukais iškvietė policiją. Pareigūnai pažadino ilgapirštį ir jį suėmė.

Nors šioje nuotraukoje matyti kažkas panašaus į varganai nupieštą ateivio portretą, iš tiesų tai – viena puikiausių kada nors sukurtų dirbtinių odų, kuriai nebaisios net kulkos. Genų inžinerijos mokslininkai sugebėjo rasti būdą, kaip į ožkų pieną įdiegti tokį pat baltymą, iš kurio sudarytas voratinklinis šilkas. Kaip rašo dailymail.co.uk, šis piene atsiradęs baltymas išgryninamas ir supinamas į dešimt kartų už plieną stipresnę medžiagą.

Ar kada nors ragavote pipirinių ledų? Ledų su petražolėmis ar agurkais? O gal norėtumėte ledų su šalavijais? Tokią galimybę savo klientams siūlo šokolado ir ledų gamintojai Domantas Užpalis ir Darius Laurinavičius. Jau nebe pirmus metus su pieno produktais dirbantis ir savo karvių ūkį turintis D. Laurinavičius, pasakodamas apie netradicinių skonių ledų idėją sakė: „Šokoladas ir ledai – įprasta pora. Žiemą žmonės valgo šokoladą, vasarą – ledus.

Į bendrovei „Žemaitijos pienas“ priklausančią parduotuvę įsibrovę nusikaltėliai nutarė apsidrausti ir prigriebė vaizdo kamerą, kuri užfiksavo nusikaltimą. Nusikaltimas įvykdytas Telšių mieste. Parduotuvės, kurią saugoja bendrovės „Žemaitijos pienas“ apsaugininkai, signalizacija suveikė apie pirmą valandą nakties. Į įvykio vietą atskubėję pareigūnai nieko nerado ir išvažiavo. Tik paryčiais į parduotuvę atėjusi pardavėja pastebėjo, jog išlaužtos tarnybinės durys.

Visi puikiai žinome, kad išsitepę kremais nuo saulės bei būdami šešėlyje (UV spinduliams nepasiekiamoje vietoje) išvengsime nudegimo. Be to, mokslininkai, atlikę eksperimentus su pelėmis, neseniai aptiko specialų baltymą, kuris skatina nudegimo skausmą ir taip pat – antikūnį, sumažinantį jautrumą pastarajam.

Viena 22-ejų metų mergina iš Brazilijos nustebino, parodžiusi savo pėdą, ant kurios išdygęs spenelis. Anot vieno Kalifornijos žurnalo, atvejų, kad žmogus turi papildomų spenelių, pasitaiko 1 iš 50 tarp moterų ir 1 iš 100 tarp vyrų. Paprastai papildomi speneliai būna krūtinės ar pilvo zonoje, o toks atvejis, kai spenelis yra ant kojos pėdos, pasitaikė pirmą kartą.

Dauguma žmonių, patys diagnozavęsi alergiją ar nepakantumą tam tikriems maisto produktams, savo sveikatą neretai pastato į rimtą pavojų, perspėja gydytojai. „Vietoj to, kad apsilankę pas specialistus žmonės išsitirtų ir sužinotų negalavimų priežastis, milijonai jų tiesiog nutraukia vienų ar kitų produktų vartojimą,“ – teigia alergijos specialistė dr. Carina Venter. Pasak dailymail.co.uk, net 20 proc.

Parduotuvėje įsigyto pieno mėginiuose galima aptikti įspūdingą, net iki 20-ies įvairiausių nuskausminamųjų, antibiotikų ir augimo hormonų kokteilį, tvirtina mokslininkai. Naudodami ypatingai jautrius matavimo prietaisus, tyrėjai tiek karvių, tiek ožkų, tiek moters piene aptiko galvijų ir žmonių gydymui vartotų medikamentų pėdsakų. Laimei, cheminių preparatų likučiai piene buvo pernelyg menki, jog darytų kokį nors poveikį geriančiajam pieną.

Varšuvos vertybinių popierių biržos sprendimu nuo liepos 8 d. vienas didžiausių Lietuvos pieno ūkių AB „Agrowill Group“ akcijos įtrauktos į šios biržos prekybos sąrašus. Į prekybos sąrašus įtrauktos 84 820 986 „Agrowill Group“ akcijos, Viešo akcijų siūlymo kaina yra 1,14 Lenkijos zloto, o tai atitinka 1 Lt. Liepos 1 d.„Agrowill Group“ įregistravo naują įstatų redakciją ir padidino įstatinį kapitalą. Juridinių asmenų registre įregistruotas nuo 71 mln. 552 tūkst. 254 iki 84 mln. 820 tūkst.

Kelmės rajono ūkininkai Brazai įgyvendino daugiau kaip dešimtį Europos Sąjungos paramos projektų ir sukūrė modernų pienininkystės ūkį. Neabejotinai prie to prisidėjo ir parama, gauta dalyvaujant įvairiose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse. Pradėjo nuo palapinės ir dviejų karvių Žinią, kad Lietuva paskelbė nepriklausomybę, Zenonas Brazas išgirdo Vokietijoje, kur tarnavo  sovietinės kariuomenės dalinyje.

Žemės ūkio ministerija informavo, kad gegužę vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, palyginti su balandžiu, sumažėjo. Kodėl tuomet parduotuvėse kai kurie produktai ne pigo, o brango? Ar iš tiesų pieno produktai mūsų šalyje yra vieni brangiausių Europoje, „Respublika“ teiravosi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio, rašo „Respublika“. „Lietuvoje maisto kainos aukštos, nes vidaus rinkoje dominuoja oligopolinės įmonės, jos ir diktuoja savo ...