Pritrūkę žemės lygumose austrai ropščiasi į Alpes ir valstybė tai darantiems ūkininkams padeda kiek gali. Tokios pagalbos mes galime tik pavydėti. Tuo įsitikino neseniai Zalcburgo federacinėje žemėje apsilankiusi jaunųjų Lietuvos ūkininkų grupė.
Pabandykime įsivaizduoti Kuto Hungcalto 12 ha ūkį. 4 ha sudaro pievos su 60 laipsnių nuolydžiu, 6 ha – su 35–50 laipsnių nuolydžiu ir tik 2 ha nuolydis mažesnis nei 35 laipsniai. Šiuos plotus ūkininkas šienauja tris kartus, ruošia silosą ir ypatingą tik Alpėms būdingą šieną, kurį galėtume vartoti arbatai. Kaip ūkininkas šienauja?
„Reikalinga speciali brangi technika, juk įprastu traktoriumi tokio nuolydžio pievose dirbti negali. Gerai, kad įkūrėme kooperatyvą, dalijamės technika. Tačiau kai kuriose vietose tenka padirbėti ir pačiam – pats stumdau šienapjovę“, – pasakoja Kutas ir rodo kietus, sudiržusius delnus.
Ūkyje Kutui padeda žmona, vyriausias sūnus su marčia ir dar talkina mokykloje besimokantys trys vaikai. Tačiau nuolat ūkyje dirba tik vyriausias sūnus, o Kutas papildomai uždarbiauja slidinėjimo trasoje į kalnus keldamas turistus.
Ganyklos Alpių pievose
Kutas šį ūkį nusipirko 1996-aisiais ir pamažu sulipdė nedidelę šeimos ūkio tvirtovę stačiame šlaite. Iš ūkininko namo atsiveria žodžiais nenusakomo grožio vaizdai, todėl ūkyje įrengti ir keli kambariai užklystantiems turistams. Jie čia gali nebrangiai (15 EUR už nakvynę) pernakvoti ir pavalgyti sveiko maisto.
Iš 11 karvučių devynios per metus duoda 48 tūkst. kg ypatingo Alpių pieno. Už jį ūkininkas iš kooperatyvo gauna vidutiniškai po 1,4 Lt/kg. Kitų dviejų karvučių pienas lieka ūkyje – šeimai ir turistams. Beje, vasarą karvės išgenamos į kalnus, į vadinamąsias almes – Alpių pievas 1500–2200 m aukštyje. Ten jos ganosi ir ten melžiamos nuo birželio 10 d. iki rugsėjo 20 d. Likusį laiką gyvuliai praleidžia kompaktiškai įrengtoje fermoje. Dar ūkyje savo poreikiams ūkininkas augina kiaulių, kelias ožkas bei paukščių.
Valstybė remia nuostolingus ūkius
Akivaizdu, kad ūkininkauti tokioje vietovėje, kurią pasirinko Kutas, neapsimokėtų, jeigu nepagelbėtų valstybė.
„Austrijoje ūkininkai vidutiniškai gauna apie 250 EUR/ha tiesioginių išmokų, o ūkininkaujantiems ekstremaliose sąlygose papildomai dar mokama 800 EUR/ha. Beje, didžiąją šios paramos dalį sudaro lėšos iš federacinės žemės bei valstybės biudžetų“, – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungos pirmininkas Pranas Žymančius.
Kodėl valstybė suinteresuota išlaikyti nuostolingus ūkius?
„Vidutinio ūkio dydis Austrijoje siekia 20 ha, tačiau remiami ir mažesni ūkiai. Kodėl jie remiami? Todėl, kad jie išsaugo valstybės unikalumą, žmonės ne tik ūkininkauja, bet ir iš esmės prižiūri Alpes, nes kalnų pievose gano gyvulius. Pievos tvarkingai nuganomos, kiek įmanoma nušienaujamos, tai padeda vystyti turizmą. Be to, taip valstybė savo piliečių rankose išsaugoja žemę“, – sako ŽŪR vyriausiasis specialistas ryšiams su kaimo jaunimu Virgilijus Navalinskas.
Žinoma, yra daug ūkių, kurie neužsiima žemės ūkio veikla. Tokių daugiausia 20 km spinduliu nuo Zalcburgo. Šie žmonės dirba mieste, o gyvena kaime.
„Man paliko didelį įspūdį, kad valdžia Austrijos ūkininkams nepriekaištauja dėl paramos ir neragina užsiimti kita veikla, o juk valstybė galėtų maisto produktų pigiau įsivežti iš kitų šalių. Atvirkščiai – valstybė remia net daugiau nei gaunama paramos iš Briuselio“, – dalijasi kelionės įspūdžiais P.Žymančius.
Teorinė ir reali žemės nuosavybė
Teoriškai kiekvienas ES šalių pilietis Austrijoje gali įsigyti žemės.
„Teisiškai tai nedraudžiama. Tačiau yra kai kurių apribojimų. Pagrindinis reikalavimas – žemę įsigijęs žmogus turi čia apsigyventi. Be to, reikia laikytis specialių taisyklių. Pavyzdžiui, jeigu tai žemės ūkio paskirties žemė, žmogus turi turėti dokumentus, kad jis yra žemės ūkio specialistas. Be to, jo ūkis nors 20 proc. pajamų turi gauti iš žemės ūkio“, – pasakoja Zalcburgo žemės ir miškų ūkio rūmų direktoriaus pavaduotojas Heinas Brunau.
Tokios teorinės galimybės. Tačiau paklaustas apie realias užsieniečio galimybes įsigyti žemės Austrijoje, H.Brunau šypteli. Austrijoje veikia paprastas ir labai efektyvus būdas – austrai žemės paprasčiausiai neparduoda arba parduoda labai retai.
„Nepaisant visų priemonių, šiuo metu pastebima, kad turtingi žmonės sugeba įsigyti žemės, apeina įstatymus, nors Austrijos valdžia stengiasi ginti ūkininkus, stengiasi juos apsaugoti nuo tokių kaimynų“, – sako H.Brunau.
Kiek žemė kainuoja? Pietinėje Austrijoje kvadratinis metras žemės kainuoja apie 7 litus, o Vakarinėje, pavyzdžiui, Zalcburgo federacinėje žemėje, kaina pasiekia ir viršija net 41 litą už kvadratinį metrą.
Įspūdingos ir žemės nuomos kainos – nuo 345 iki 2070 litų už hektarą. Kainos aukštos, tačiau H.Brunau prognozuoja, kad ateityje jos tik augs.
A. Čaplikas