Prieš trejetą metų šalies prekybos centruose šviežio pieno pilstymo automatus įrengę ūkininkai galutinai nuleido rankas. Ilgiausiai rinkoje išbuvo pirmasis tokią naujovę įdiegęs ir bene daugiausia pastangų dėl vartotojų dėjęs Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. Rugpjūčio 1-ąją pieno gamintojas išjungė automatus.
Prekyba naudos neteikė
„Pamažu vis mažėjo pardavimai, todėl savikaina išaugo iki kritinės ribos. Teko atsisakyti automatų“, – sakė trejus metus kasdien šviežią pieną į kelis Panevėžio prekybos centrus vežiojęs L.Valikonis. Anot ūkininko, pastaraisiais metais tokia prekyba apčiuopiamos naudos neteikė, tačiau jis nenorėjo nuvilti ištikimų vartotojų, pamėgusių šviežią pieną. Bet jų neužteko, ir naujas verslas tapo nuostolingas.
Pieno pilstymo automatus L.Valikonis norėjo išjungti dar pavasarį, tačiau smunkant pieno supirkimo kainoms pradėjo dvejoti, ar nevertėtų dar palaukti. Vis dėlto nauji įrenginiai šįkart netapo ūkio gelbėtojais. Daugiau pieno ūkininkas parduodavo vos tik įsigijęs pilstymo automatus. Kai pieno supirkimo kainos nešė nuostolius, naujas prekybos būdas ūkį gelbėjo nuo bankroto. Ūkio savininkas investavo ne tik į pieno pilstymo įrenginius, bet ir į mikroautobusą – šaldytuvą, kuriuo vežiojamas pienas, įdarbino du žmones. Nuolatiniams pirkėjams buvo pagamintos specialios nuolaidų kortelės.
Šviečio pieno automatas (Petro Malūko nuotr.)
Pieną inertiškai perka parduotuvėse
Vilties, kad vartotojai įvertins ir pamėgs šviežią ekologišką pieną, ilgą laiką neprarado ir ekologinių ūkių kooperatyvas „Eko tikslas“. Rokiškėnų įsteigtas kooperatyvas pieną vežiojo į trylika pieno pilstymo įrenginių, pastatytų Kauno prekybos centruose.
„Pakilo pieno supirkimo kainos, be to, mažiau ir žmonės pirko“, – pagrindines priežastis, dėl kurių buvo uždaryti automatai, įvardijo kooperatyvo „Eko tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius. Šviežio ekologiško pieno litrą su buteliu kooperatyvas pardavinėjo po 2,5 Lt, tačiau pirkėjai noriau rinkosi prekybos centrų lentynose išdėliotą pieną.
Kauniečiams šviežią pieną vežiojo ir Vilkaviškio rajono ūkininkas Paulius Vizgirda. Jis pirmas Kaune pastatė tris pieno pilstymo automatus, tačiau pirmas ir pasitraukė iš šios rinkos. „Laiku tai padariau“, – pastebėjo ūkininkas. Pasak vilkaviškiečio, trauktis paskatino ne tik išaugusios pieno supirkimo kainos, bet ir atsiradusi konkurencija. Pirmaisiais ūkininkais, pasiryžusiais tiesiai vartotojams tiekti šviežią pieną, pasekė nemažai kitų ir prekybos centruose atsirado daugiau automatų.
„Pirmus tris mėnesius per dieną parduodavau apie 900 litrų pieno. Už litrą prašiau 2 Lt. Kai atsirado konkurentų, o automatų įvairiuose prekybos centruose padaugėjo iki 23, pardavimai sumažėjo iki 600 litrų. Paskutinius tris mėnesius išpirkdavo jau tik po 200 litrų. Dėl tokio kiekio neapsimokėjo pieno vežioti į Kauną“, – aiškino pieno gamintojas. Tačiau P.Vizgirda pabrėžė, kad pieno pilstymo automatai krizės įkarštyje padėjo išgyventi. Investicijos atsipirko, nes pirmasis Kaune pasiūlė tokią prekybą.
Neilgai pieną į Vilnių vežiojo Širvintų rajono ūkininkas Artūras Barauskas. „Tai buvo bergždžias darbas. Investicija neatsipirko“, – sakė keturis automatus įsigijęs pieno gamintojas. Širvintiškio tiekiamo pieno litras kainavo 2,3 Lt, tačiau pardavus litrą jam likdavo apie 80 ct. Nemažai kainavo nuoma, kasdienis pieno vežiojimas į sostinę ir kt.
Vienu metu ūkininkas džiaugėsi tokia prekyba, tačiau vėliau ji ėmė kelti daugiau rūpesčių, nei teikti naudos. „Mūsų žmonėms dar trūksta kultūros. Vilniečiai pirko pieną, tačiau nemažai jo išvogdavo. Galima sakyti, dėl vagysčių ir teko atsisakyti automatų“, – teigė A.Barauskas.
Neperprato vartotojų
Tiesioginės pieno prekybos ėmęsi ūkininkai pripažino, kad alternatyvus produkcijos pardavimas – papildoma našta ūkiui, o pajamos džiugino tik prekybos pradžioje.
Pasak kooperatyvo „Eko tikslas“ direktoriaus M.Petkevičiaus, mažiau rūpesčių parduodant pieną supirkėjams. „Kai ūkininkams tenka rūpintis ir pardavimu, atsiranda papildomų darbų ir rūpesčių: kontrolė, registracija, žmonių skundai“, – pastebėjo jis.
Daug dėl vartotojų besistengusiam L.Valikoniui sunku suprasti, kodėl neišpopuliarėjo ūkininkų siūlomas šviežias pienas iš automatų. Jis nusivylęs, kad miestiečiai kol kas neįvertino natūralaus kokybiško produkto. „Žmonės dažnai pasiduoda mados bangai. Galbūt tai tinka ir šiuo atveju? Iš pradžių pirko daugiau, o paskui pirkėjų sumažėjo“, – vartotojų elgsenos per tuos metus neperpratęs pasakojo pieno gamintojas.
Vida TAVORIENĖ
