Pieno gamintojai apmaudauja, kad 2011-uosius paskelbus pieno kokybės metais ir sugriežtinus pieno supirkimo tvarką bei kokybės kontrolę buvo žlugdomi kooperatyvai. Pasak žemdirbių, pieno perdirbėjų stovykloje bręsta naujos idėjos, dėl kurių kryžiuotos ietys neseniai vykusiame Pieno tarybos posėdyje.
Apribojus atstumą kokybė nepagerėjo
Žemdirbiai atvirai kalba, kad nuo vidurvasario įsigaliojęs naujas reikalavimas, draudžiantis atsivežti žaliavą iš gamintojų, nuo pieno supirkimo punkto nutolusių didesniu nei 15 km atstumu, esą nukreiptas prieš kooperatyvus ir naudingas pieno perdirbėjams.
Pieno gamintojų kooperatyvai dėl to buvo priversti statyti naujus pieno supirkimo punktus. Laikantis naujų taisyklių reikėjo nemažai papildomų investicijų, kai kurie kooperatyvai investavo apie 100 tūkst. Lt. Tačiau, anot kooperatyvų atstovų, tai jokios pastebimos įtakos pieno kokybei neturėjo.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nuolat tikina, kad naujos taisyklės priimtos būtent pieno kokybei gerinti.
„Esu apklausęs apie 30 kooperatyvų vadovų, kurie buvo priversti daryti nemažas investicijas. Visi jie tvirtino, kad dėl to kokybė nepasikeitė. Pieno kokybei įtakos turi ne kilometrai, o higienos, sanitarijos reikalavimų paisymas. Perdirbėjai pieną atsiveža iš kaimyninių šalių ir niekas tam neprieštarauja. Tad kam reikėjo tų ribojimų?“ – kliūtis kooperacijai įžvelgia žemės ūkio kooperatyvo „Ėriškių pienas“ vadovas Povilas Nemanis.
Žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“ vadovas Algirdas Leščiauskas įsitikinęs, kad pieno kokybe esą pridengiami konkurencijos dalykai.
Susilpninus kooperaciją pieno perdirbėjai vėl galėtų vienašališkai nustatinėti pieno supirkimo taisykles. Pieno gamintojų kooperatyvai daugiausia telkia smulkius ūkininkus, kurie pavieniui negalėtų pasipriešinti.
„Tai – ne pieno kokybės gerinimo, o kooperacijos žlugdymo metai“, – neabejoja A.Leščiauskas.
Nespėjus atsitokėti nuo vienų reikalavimų, perdirbėjai jau siūlo kitus. „Pieno tarybos posėdyje kryžiuotos ietys dėl siūlymo visai panaikinti
15 km atstumą, o žaliavą priiminėti tik pieno punktuose. Kol kas atsilaikėme, kad išliktų galimybė atsivežti bent tokiu atstumu nutolusių kooperatyvo narių pagamintą pieną“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Lietuvos pienininkų asociacijos „Karvutė“ vadovas Arvydas Jurgelaitis.
Konkurencijos taryba pažeidimų neįžvelgė
Kooperatyvas „Ėriškių pienas“ dėl pieno transportavimo atstumų ribojimo dar šiemet pavasarį kreipėsi į Konkurencijos tarybą. Rudenį gavo atsakymą, kad Konkurencijos taryba, išanalizavusi VMVT paaiškinimus, neturi pagrindo pradėti tyrimą dėl galimo konkurencijos pažeidimo, nes 15 km atstumo ribojimas vienodai taikomas visiems rinkos dalyviams.
„Turėjome daug skundų. Konkurencijos taryba aiškiai pasakė, kad tokie reikalavimai nebuvo nukreipti prieš pieno gamintojų kooperatyvus. Pieno supirkimo reikalavimai visiems vienodi“, – „Valstiečių laikraščiui“ pareiškė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.
Žemdirbiai Konkurencijos tarybai priekaištų neturi. „Kai šiuo atveju kalbama apie rinkos dalyvius ir vienodas konkurencines sąlygas, peršasi toks palyginimas: du sportininkus, iš kurių vienas apsiavęs naujus gerus sportinius batelius ir vartojęs gerų vitaminų, o kitas – su auliniais ir alkanavęs, pastato prie starto linijos. Turbūt neverta nė spėlioti, kam atiteks nugalėtojo medaliai“, – ironiškai kalbėjo vienas pieno gamintojas.
Tarpininkų neliko?
Įsigaliojus naujai pieno supirkimo tvarkai, rinkoje neturėjo likti pieno žaliavą superkančių tarpininkų. Pieną iš gamintojų dabar gali supirkti tik oficialiai pripažinti supirkėjai.
„Tarpininko, kuris nebuvo atsakingas nei už pieno kiekį, nei už kokybę, o tik paimdavo pinigus už paslaugą, panaikinimas bus naudingas gamintojams. Tarpinės grandys nepagerina pieno kokybės“, – dar vasarą „Valstiečių laikraščiui“ kalbėjo A.Greičiuvienė.
Dabar VMVT vyriausioji specialistė tvirtino, kad pieno supirkimo paslaugas teikiančių tarpininkų liko nedaug.
„Liko iki 400 maršrutų. Tendencija tokia, kad vis daugiau pieno priimama punktuose“, – sakė ji.
Kitaip atrodo pieno gamintojams. „Tarpininkai dirba kaip dirbę, jų pienvežiai ir toliau važinėja. Niekas jų nekontroliuoja. Kyla klausimas, kodėl jie nebuvo tramdyti dar anksčiau? Juk tarpininkai, supirkinėjantys pieną perdirbėjams, neturėjo supirkėjų statuso, neužtikrino atsekamumo, o pieną vežiojo“, – žaidimą į vienus vartus įžvelgia A.Leščiauskas.
Šaldytuvo patikra – su lentgaliu
A.Greičiuvienės tvirtinimu, buvo naudinga paskelbti kokybės metus, nes dėl priimtų priemonių gerėja pieno kokybė.
„Negalima pasakyti, kad dėl vieno ar kito konkretaus reikalavimo pagerėjo ar pablogėjo pieno kokybė. Rezultatai matyti iš viso priemonių komplekso. Statistiniai duomenys rodo, kad kokybė gerėja. Patys gamintojai, iš pradžių toms priemonėms priešinęsi, dabar mato, kiek daug reikia padaryti, kad kokybė gerėtų“, – dėstė VMVT vyriausioji specialistė.
Pasak kooperatyvo „Ėriškių pienas“ direktoriaus P.Nemanio, žemdirbiai neabejotinai suinteresuoti gerinti pieno žaliavos kokybę.
„Labai stengiamės pagerinti pieno kokybę, apmokome kooperatyvo narius, įspėjame ir kt. Matome ir rezultatus. Anksčiau pieno gamintojams tekdavo grąžinti nekokybišką pieną, o per pastaruosius dvejus metus tokių atvejų nepasitaikė“, – teigė P.Nemanis.
Ėriškietis apgailestavo, kad ūkininkų pastangas dažnai sužlugdo jų finansines galimybes pranokstantys reikalavimai.
„Kooperatyve turėjome 500 pieno gamintojų, dabar jų sumažėjo. Kritus pieno kainai daug ūkininkų, ypač jaunų, paėmusių paskolas ir bandžiusių įsitvirtinti pieno rinkoje, buvo priversti išparduoti gyvulius ir važiuoti uždarbiauti į užsienį. Dabar trūksta pieno, perdirbėjai žaliavą vežasi iš kitų šalių, nors daugybė Lietuvos kaimo žmonių galėjo laikyti karvutes“, – nusivylimo neslėpė P.Nemanis.
Kooperatyvo vadovui susidaro įspūdis, kad naujų reikalavimų kūrėjai ir tikrintojai patys ne visada suvokia, kaip jų turi būti laikomasi gamyboje.
„Štai buvo vykdoma pieno šaldytuvų patikra. Į kooperatyvą atvažiavęs tikrintojas nusitvėrė patvoryje rastą neobliuotą lentgalį, nupjovė jį pagal šaldytuvo aukštį ir atliko patikrą. Po kiek laiko įsitikinome, kad patikra buvo klaidinga, kad yra 20 l paklaida. Tik po ilgų prašymų buvo atlikta pakartotinė šaldytuvo patikra“, – pasakojo P.Nemanis.
Pieno kokybė tapo įrankiu
Jonas Vilionis, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas
Pieno kokybę gerinti reikia, tačiau tai neturėtų tapti įrankiu gamintojams spausti. Perdirbėjai turi prisistatę pieno punktų, o kooperatyvai atvažiuodavo pas ūkininkus paimti pieno. Štai ir atsirado reikalavimas atsivežti žaliavą ne didesniu nei 15 km atstumu. Dabar svarbiausia – pieno kokybė, nors 97 proc. superkamos žaliavos yra be nuoskaitų. Vadinasi, tai – geros kokybės pienas. Kita vertus, kai perdirbėjai kalba apie nekokybišką pieną, norisi paklausti, kur jie jį deda. Juk ant prekystalių nebūna produkcijos iš nekokybiško pieno. Dėl visokių reikalavimų tik mažėja pieno gamintojų, šiemet 4 proc. sumažėjo pieno gamyba. Jei viešai kritikuoji, tuoj į ūkį atvyksta daugybė tikrintojų. Į ūkininkų ūkius gali bet kas atvažiuoti tikrinti, o perdirbėjais niekas nesidomi. Gaila, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) visa tai toleruoja.
Vis dar ieškoma baubų
Rimantas Krasuckis, Pieno tarybos pirmininkas, ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius
Pieno kokybės metais visi lūkesčiai neišsipildė. Iki šiol nepradėjo veikti Pieno kokybės gerinimo fondas. Atgarsio nerado mūsų siekis skirti paramą pieno melžimo įrangai patikrinti. Dėl to vis dar ieškoma kažkokių baubų. Kai kurių priemonių nepalaikiau. Pasisakiau prieš 15 km atstumo ribojimą. Svarbu ne atstumas, o kad pienas būtų švarus, tinkamai atvėsintas. Pieno kokybės gerinimas, kaip natūralus reiškinys, turi būti kasmetinis rūpestis. Nematau dėl to jokio spaudimo žemdirbiams. Jei pienas kokybiškas, viskas gerai, jei ne – reikia tvarkytis.
Vida TAVORIENĖ
