rimantas krasuckis

Sultingas lietuviškas obuolys, kvapnus pomidoras, tarsi ką tik primelžtas pienas – pastaraisiais metais virtuvėse ir šaldytuvuose galima aptikti vis daugiau ekologiškos produkcijos. Visuomenėje šiuo metu itin populiarėja sveikatos, ekologijos ir „žaliųjų“ idėjos. Šios tendencijos yra parankios Lietuvos ūkininkams – anksčiau savo kokybiškas prekes eksportuodavę, dabar jas gali realizuoti ir vietos rinkoje. Čia jiems gerai sekasi – ekologiškų ūkių plotai auga kasmet, nuo 125 tūkst.

Žemės ūkio ministerija neatsisako minties reguliuoti kainas pieno gamybos, perdirbimo, prekybos ir mokesčių grandinėje. Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka sako, kad bus siekiama suvaldyti kainų žirkles, tačiau perdirbėjai ir toliau tam prieštarauja.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

 Svetimų ir savų sukurtomis nepalankiomis aplinkybėmis žemės ūkio produkcijos rinkose negailestingai plakami žemdirbiai šiemet jaučiasi patekę ir į naujų žaliųjų reglamentų spąstus.

Pieno perdirbėjai ragina ūkininkus pakentėti ir tikina, kad pieno supirkimo kainos po 2–3 mėnesių ar blogiausiu atveju po pusmečio tikrai pradės kilti. Šį pirmadienį premjeras prie diskusijų stalo susodino pieno gamintojų interesus ginančių organizacijų bei pieno perdirbimo įmonių atstovus aptarti susidariusios padėties nukritus pieno supirkimo kainoms. Abi pusės išsikalbėjo, nuleido garą, o konkrečius sprendimus bandys priimti artimiausiuose Pieno tarybos posėdžiuose.

Pieno supirkimo kainoms nuo šių metų pradžios vis ritantis žemyn, nemažai pieno gamintojų dirba nuostolingai, ir sako galvojantys atsisakyti pienininkystės. Blėsta ir ūkininkų bei bendrovių viltys gauti, kaip ankstesniais metais, išmokas už pieną. Laikanti 900 karvių Kuršėnų žemės ūkio bendrovė tiekia itin geros kokybės pieną. Tačiau dėl šiemet kritusių supirkimo kainų, bendrovė patyrė beveik pusę milijono litų nuostolių.

Lietuvoje bulvių derlingumas – vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje. Specialistų teigimu, taip yra dėl to, kad ūkininkai augina prastos kokybės sėklą. Be to, Lietuvoje dar per menkai kontroliuojama, kad į rinką nepatektų prastos sėklinės bulvės. Laukuose netoli Kuršių marių – pats bulvių žydėjimas. Vešlūs bulvienojai, o sėklai auginamos bulvės – dar mažos. Bulviakasiui ruošiamas itin galingas, per minutę galintis prikasti toną bulvių, kombainas, kita naši technika, valdoma kompiuteriu.

Lietuvoje ypatinga situacija. Pieno perdirbėjai verkšlena, kad pasaulio rinkose pingant pieno produktams ir mažėjant jų paklausai, sandėliai pilni neišparduotos produkcijos. Tačiau mūsų parduotuvių lentynose pieno produktų kainos atsparios vadinamajai pieno krizei, o ūkininkams mokama kaina kūlversčiais ritasi žemyn. Paradoksalu tai, kad labiausiai nupigo didelius pieno kiekius pristatančių kooperatyvų žaliava. Siekia suskaldyti pieno gamintojus „Kol kas jokio pagerėjimo nesimato.

Pieno gamintojai apmaudauja, kad 2011-uosius paskelbus pieno kokybės metais ir sugriežtinus pieno supirkimo tvarką bei kokybės kontrolę buvo žlugdomi kooperatyvai. Pasak žemdirbių, pieno perdirbėjų stovykloje bręsta naujos idėjos, dėl kurių kryžiuotos ietys neseniai vykusiame Pieno tarybos posėdyje.

Skurstantieji Lietuvos žmonės kitąmet gaus net keturiskart mažesnę Europos Sąjungos paramą maisto produktais. Europos Komisija jau patvirtino, kad kitąmet paramai maistu iš intervencinių atsargų nepasiturintiesiems bus skirta tik per 6 mln. litų vietoj šiemet skirtų 27 mln. Nors vargingų žmonių, prašančių tokios paramos, nemažėja. Lietuvoje jų – pusė milijono. Šiomis dienomis dalijamų maisto paketų skurstantieji skuba atsiimti paskutinį kartą šiemet.

Atrodo, kainų didėjimui mūsų šalyje nėra galo. Pagrindinių maisto produktų kainos, palyginti su praeitais metais, pakilo apie 20 procentų, o kai kurių – net 50 procentų ir daugiau. Brangsta pieno produktai, daržovės, duona, praktiškai viskas. Kodėl taip yra? Kokios šio nuolatinio maisto produktų brangimo priežastys? Į šiuos ir kitus susijusius klausimus pabandėme atsakyti šioje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusijoje.

Žemos pieno supirkimo kainos, ore pakibęs investicijų į pieno ūkius klausimas, didėjantys įsiskolinimai šiandien neduoda ramybės visiems pieno rinkos dalyviams.

Prieš 20 metų Lietuva buvo SSSR kiaulidės, o Danija - Europos kiaulidės. Kopenhagos oro uostas pasitikdavo plakatais „Dont bring pork" – „Neįvežkite kiaulienos". Tarybinių kiaulidžių griuvėsiuose danai kuriasi jau gerus 15 metų. 2007-tieji buvo blogiausi „Kiaulės metai" Lietuvos kiaulininkams. Danai dar labiau išplėtė kiaulinininkystės pajėgumus Lietuvoje, o klientai liko tie patys – rusai.

Valstybė turi nutraukti skurdinimo politiką. Tokį norą vakar reiškė visoje šalyje piketavę įvairių organizacijų atstovai. Jie įsitikinę – dėl didelių kainų yra slapta susitarta, penktadienį praneša dienraštis "Klaipėda".Kainų nebesuvaldo niekasPiketuotojai mano, jog žaliavų perdirbėjai ir produktų pardavėjai sudarė sandėrį dėl kainų, todėl jos kyla tarsi nutrūkusios nuo grandinės.Į piketą, pavadintą skambiu šūkiu „Stop kainų augimui.

Europos Teisingumo Teismui - pirmoji Lietuvos bylaNubausta beveik 11 mln. litų bauda už žemės ūkio produktų atsargų perteklių Lietuva nusiteikusi bylinėtis su Europos Komisija Europos Teisingumo Teisme. "Kol kas oficialaus Europos Komisijos sprendimo dar neturime. Ir nors netrukus nori nenori turėsime pradėti mokėti baudą, esame nusiteikę kreiptis į teismą", - "Verslo žinioms" sakė Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Mėsos sektoriuje tarp galvijų augintojų ir perdirbėjų kyla įtampa - augintojai piktinasi žemomis gyvulių skerdienos supirkimo kainomis ir kaltina pastaruosius karteliniu susitarimu.Didieji mėsos perdirbėjai sako, kad jų netenkina jautienos kokybė bei jos supirkimo modelis, tačiau žada kainų kilimą, penktadienį praneša dienraštis "Verslo žinios".Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis sako, kad padėtis mėsos sektoriuje sudėtinga.

Penktadienį (01.09) 18.10 val. tiesioginėje Lietuvos radijo laidoje “Dienos tema” - ar kils “kiaulių karas” su Lenkija? Diskusijoje - Mėsos perdirbėjų asociacijos prezidentas Audrius Rudys, UAB “VP Market” generalinis direktorius Ignas Staškevičius ir Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Laidą veda Tomas Dapkus.

Lietuviški kviečiai šiemet eksportuojami į Europos šalis, taip pat Baltarusiją ir net į Ukrainą. Tuo tarpu pašarinių grūdų trūkumas kelia nerimą kiaulių ir paukščių augintojams, jie prašo leidimo importuoti 200.000 t pašarinių grūdų, rašo “Verslo žinios”. Tačiau Rimantas Krasuckis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento direktorius, tvirtina, kad kol nebus nuimtas visas grūdų derlius ir nepaaiškės tikslesnis grūdų balansas, bus ribojamas bet kokių grūdų importas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pradėjo rinkti duomenis iš įmonių, kokią kainą jos mokėjo už superkamą pieną per liepos mėnesį. Šie duomenys bus analizuojami, ministerijos departamento specialistai patikrins, kaip įmonės liepos mėnesį laikėsi nustatytos pieno supirkimo tvarkos, pagal kurią įmonės turėjo pieno gamintojams mokėti ne mažesnes kainas, negu buvo mokėta pagal pieno rūšis 2002 metais tais pačiais mėnesiais.

Pagal žemės ūkio ministro pakeistas pieno supirkimo taisykles, piene radus inhibitorinių medžiagų, jo supirkimas iš karto bus nutraukiamas. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento direktorius Rimantas Krasuckis paaiškino, kad iki šiol tik antrą kartą laboratorijoje nustačius, jog piene yra inhibitorinių medžiagų, buvo nutraukiamas pieno supirkimas. Pienas vertinamas kaip nerūšinis nuo mėginio paėmimo iki pieno supirkimo nutraukimo datos.