Šios tendencijos yra parankios Lietuvos ūkininkams – anksčiau savo kokybiškas prekes eksportuodavę, dabar jas gali realizuoti ir vietos rinkoje. Čia jiems gerai sekasi – ekologiškų ūkių plotai auga kasmet, nuo 125 tūkst. ha 2007 metais iki 220 tūkst. ha pernai. Skaičiuojama, kad ekologiškų ūkių plotai jau užima apie 7 proc. bendro ūkiams skirto ploto mūsų šalyje. Ši plėtra skatinama ir kompensacinėmis išmokomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.
Investuoti į ekologiją – apsimoka
Kai kurių prekybininkų duomenimis, pastaruosius kelerius metus ekologiškų prekių pardavimai specializuotose parduotuvėse augo dviženkliais skaičiais – po 20–30 proc. kasmet.
„Žmonės ieško kokybiškų prekių ir yra pasirengę už tai sumokėti. Tą pajuto ir supirkėjai – 2014 m. tona įprastai užaugintų žirnių kainavo 200 eurų, o ekologiškai – 350 eurų. Jei pupas, rapsus, rugius, grikius, pieną parduodantis ūkininkas gali įrodyti, kad derlius gautas ekologišku būdu, jis gali tikėtis 15–70 proc. didesnės supirkimo kainos“, – komentuoja Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
KPP priemone „Ekologinis ūkininkavimas“ gali naudotis ūkininkai ir juridiniai asmenys, norintys pereiti prie ekologinio ūkininkavimo arba juo jau besiverčiantys. Kompensacinės išmokos skiriamos tiek ekologinės gamybos ūkiams, tiek pereinamojo į ekologinę gamybą laikotarpio ūkiams už: javus, javus pašarams, daugiametes žoles sėklai, daugiamečių žolių įsėlį, daugiametes žoles, daržoves, bulves, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus ir uogynus, sodus.
Svarbu pastebėti, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai įsipareigoja laikytis įsipareigojimų pagal priemonę 5 metus. Privaloma veiklą vykdyti tik paramos paraiškoje nurodytuose deklaruotuose plotuose (t. y. tuose pačiuose nurodytų kontrolinių žemės sklypų laukuose).
Galimybė jauniesiems ūkininkams
Ekologiški ūkiai dėl savo paklausumo tampa patogia niša ir jauniesiems ūkininkams, kurie taip pat gali pasinaudoti atskira, specialiai jiems skirta KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.
„Tai pirmą kartą besikuriantiems ir savo ūkį bei žemės ūkio valdą įregistravusiems ne daugiau kaip prieš metus iki paramos paraiškos pateikimo skirta parama, į kurią gali pretenduoti jaunesni nei 40 metų pareiškėjai, turintys atitinkamą profesinį ar aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą, ar baigę jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą“, – sako R. Krasuckis.
Pagal KPP reikalavimus ūkininkas privalo tapti aktyviu ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo įsikūrimo, t. y. pirmos paraiškos gauti tiesiogines išmokas pateikimo dienos. Jo ūkis ir valda turi būti pirmą kartą įregistruoti ne anksčiau kaip prieš vienerius metus iki paramos paraiškos pateikimo. Ūkininkavimo pradžiai paramos prašantis žmogus privalo turėti profesinių įgūdžių ir kompetencijos, išklausyti minimalią ūkininkavimo pradmenų programą. Šią programą ūkininkas turi būti išklausęs ne anksčiau kaip prieš vienerius metus prieš pateikdamas paraišką dėl paramos. Tačiau šios programos neprivaloma išklausyti turintiems profesinį arba aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą.
Pagal veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ remiama ne tik žemės ūkio veikla, bet ir perdirbimas. Pavyzdžiui, javus auginantis jaunasis ūkininkas galės ne tik parduoti grūdus, bet ir gaminti iš jų miltus ar kepti duoną bei gauti paramą šioms veikloms. Parama teikiama ir mišriam, ir specializuotam ūkiui. Iš specializuotos veiklos gautos pajamos turi sudaryti ne mažiau kaip pusę visų ūkio veiklos pajamų.
Parama skiriama ūkiams, kurių ekonominio dydžio potencialas, išreikštas standartine produkcija, yra ne mažesnis kaip 8 tūkst. eurų per metus ir ne didesnis kaip 70 tūkst. eurų per metus. Ūkio ekonominio dydžio potencialą apskaičiuoja Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centras.
Didžiausia galima išmokos pagal šią priemonę suma – 40 tūkst. eurų. Paraiškos pagal šią KPP priemonę bus priimamos šių metų liepos 1–29 dienomis. Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
