Piketuotojai mano, jog žaliavų perdirbėjai ir produktų pardavėjai sudarė sandėrį dėl kainų, todėl jos kyla tarsi nutrūkusios nuo grandinės.
Į piketą, pavadintą skambiu šūkiu „Stop kainų augimui. Visi nusipelnėme gyventi geriau“, vakar prie Klaipėdos apskrities viršininko administracijos susirinko grupelė uostamiesčio prof
Jų plakatai skelbė, kad valstybei užtenka savo žmones versti gyventi skurde. Esą jei jau neprieštaraujama europietiškoms kainoms, tuomet ir atlyginimai turėtų būti ne lietuviški.
Tokie piketai vakar vyko visose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Lapkritį ketinama surengti dar tris protesto akcijas prieš kainų didinimą. Baigiamuoju akcentu turėtų tapti lapkričio 24 dieną aukščiausiems šalies valdžios pareigūnams įteiktas protestas dėl sistemingos prekių ir paslaugų kainų didinimo politikos.
Nėra ar yra karteliai?
Vakar dėl didėjančių maisto ir pašarų kainų susirūpino ir Europos Parlamento nariai. Rezoliucijoje jie ragino išnagrinėti padėtį maisto produktų ir pašarų rinkoje ir pasiūlyti nuolatines priemones kovoti su kainų šuoliais.
Europarlamentarai susirūpino todėl, kad dėl sumažėjusio derliaus ir smarkiai kylančios maisto produktų paklausos ir kainų skurdžiausi gyventojai gali pritrūkti maisto.
Europos Parlamento nariai nuogąstavo, kad šiemet dėl labai išaugusių pieno kainų ypač nukentėjo mokyklos ir ligoninės. Todėl parlamentarai siūlė padidinti pieno kvotas, kad būtų sustabdytas jo produktų kainų augimas.
Deputatai pastebėjo, kad stambių prekybininkų siūlomos kainos gerokai viršija gamintojų išlaidas žaliavoms. Todėl Parlamentas paragino Europos Komisiją, kad ji pasitelktų visas priemones išsiaiškinti, ar nėra piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje atvejų. Deputatai taip pat siūlė patikrinti, ar nėra tarpvalstybinių kartelinių susitarimų, dėl kurių kainos ir auga visoje Europoje.
Perka pigiai, siūlo brangiai
Lietuvoje per metus kone labiausiai pabrango maisto produktai. Naujausiais duomenimis, būtiniausi maisto produktai per metus pabrango 12,7 proc.
Nors perdirbėjai bei pardavėjai stengiasi įrodyti, jog kainos kyla dėl objektyvių priežasčių, tokiais argumentais suabejojo ir valdžia.
Žemės ūkio ministerijoje sudaryta darbo grupė aiškinasi kainų kilimo priežastis.
Kol kas dar nėra atsakymo, ar maistas pabrango pagrįstai, ar kas nors piktnaudžiauja susiklosčiusia situacija. Tačiau paaiškėjo įdomių detalių.
Galima drąsiai teigti, kad mėsa brango nepagrįstai, nes jos supirkimo kainos net sumažėjo.
Pavyzdžiui, kiaulienos produktų kainos per metus išaugo 17 proc., o mėsos supirkimo smuktelėjo 4 – 5 proc. Jautienos produkcija pabrango 11 proc., o galvijų supirkimo kainos sumažėjo 8 proc.
Atsakymą, kur nukeliauja susidariusi nauda, pateikė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.
Jo duomenimis, 2006 metais rugpjūtį mažmeninėje kainoje 59 proc. atiteko žemdirbiui, 13,2 proc. – perdirbėjui, 22,6 proc. – prekybininkui. Po metų situacija pasikeitė prekybininko naudai. Dabar jam atitenka 30,7 proc. mažmeninės kainos, 12 proc. lieka perdirbėjui, 51 proc. žemdirbiui.
„Jei netikėtus veiksmus padaro nepakaltinamas asmuo, tai suprantama. Tačiau kai taip elgiasi ūkio subjektai, tai išties sunku suvokti“, – prekybininkų pasipelnymą komentavo Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis.
Nubaudė prekybininkus
R.Krasuckio, kuris yra ir kainų augimo priežastis tiriančios darbo grupės narys, teigimu, taip pat aiškinamasi, kodėl taip pabrango ir pieno bei duonos gaminiai. Tokių produktų kainų augimas yra labiau argumentuotas.
Tačiau žvilgsnis dėl brangimo vėl krypsta į prekybininkus, nes supirkimo kainos kurį laiką buvo nepakitusios.
„Galiausiai ir supirkimo, ir pardavimo kainos susibalansavo“, – sakė R.Krasuckis.
Į klausimą, ar dėl išaugusių kainų kalčiausi prekybininkai, nes jie esą tarpusavyje susitaria, jau kitą savaitę turės atsakyti Konkurencijos taryba.
Anot jos atstovės spaudai Palmiros Kvietkauskienės, šiuo metu baigiama parengti išvadas apie kainų pokyčius.
Dėl šios priežasties buvo tikrinami ne tik didieji prekybos centrai, smulkios parduotuvės, bet ir maisto produktų žaliavos perdirbėjų įmonės ir net gamintojai.
Analogišką padėtį dėl labai išaugusių maisto produktų kainų neseniai tyrė ir Vokietijos žemės ūkio ministerija. Šioje šalyje kai kurių maisto produktų kainos šoktelėjo net 20 – 30 proc. Vokietijos konkurencijos taryba jau yra priėmusi prekybininkams nepalankių sprendimų.
Todėl prekybininkų argumentas, esą kainos auga todėl, kad jos kyla ir Europoje, nepanašus į tiesą.
Auga dėl paklausos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Kuokščio teigimu, Lietuvoje galima įžvelgti kelias kainų augimo priežastis. Jos kyla todėl, kad maistas brangsta visame pasaulyje, o Lietuvai prekiaujant su kitomis šalimis, tai veikia ir mūsų valstybę. Antra priežastis yra ta, kad iš tikrųjų didėja įmonių sąnaudos, nes brangsta energetikos ištekliai, sparčiai kyla atlyginimai. Maisto kainos kyla ir dėl didėjančios jo paklausos, o tai reiškia, kad yra didesnis spaudimas kainoms augti.
„Reikia paminėti ir tai, kad maisto produktų pasiūla Europos Sąjungoje yra dirbtinai ribojama, nustatant gamybos kvotas. Kuo mažesnė pasiūla, tuo didesnės kainos galima tikėtis“, – aiškino V.Kuokštys.
Mažins mokesčius
Nors dar neišaiškintos tikrosios kainų augimo priežastys, valdžia jau ėmė ieškoti būdų, kaip sustabdyti jų augimą.
Svarstoma galimybė būtiniausiems maisto produktams taikyti ne 18, o 5 proc. pridėtinės vertės mokestį.
Tačiau Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas įsitikinęs, kad reikia „papurtyti“ ir pelnus auginančias įmones.
„Vyriausybė vadovaujasi ne džiunglių įstatymais, todėl tikrai gali įsikišti ir riboti išaugusių kainų daromą poveikį žmonėms“, – sakė R.Tamošauskas.
Jo teigimu, išeitis yra progresiniai mokesčiai. Kitaip tariant, kuo įmonės pelnas didesnis, tuo daugiau mokesčių ji turi sumokėti į valstybės biudžetą.
Tuomet jį perskirstant daugiau lėšų būtų galima skirti tam, kad didėtų žmonių minimalus pragyvenimo lygis.
„Man žinoma, jog kai kurios įmonės kainas pakėlė, nes planuoja būsimo pelno praradimą. Todėl, kad nereikėtų iš savo pajamų ir pelno mokėti žmonėms didesnių atlyginimų, tam pinigų jos susirinks iš didesnių kainų“, – tikino R.Tamošauskas. sąjungų atstovų.
Virginija Spurytė
