Daugelis žemdirbių abejoja, kad jų karvių pienas užterštas inhibitoriais, tačiau tokių atvejų vis daugėja, o moksliniai tyrimai pateikia neįtikėtinų versijų.
Šalyje daugėja pieno gamintojų, kuriems abejonių kelia jų pieno kokybės tyrimai. Nemažai ūkininkų priversti periodiškai nutraukti pieno tiekimą, dėl žaliavoje aptinkamų inhibitorių praranda daug pajamų. Žmonės tikina, kad šių medžiagų aptinkama ir sveikų, jokiais vaistais negydytų karvių piene. Veterinarijos gydytojai pastebi, kad inhibitorių randama ne tik kelias karves laikančių žmonių ūkiuose, bet ir didelėse fermose, kur higienai skiriamas ypač didelis dėmesys.
Įmonė „Pieno tyrimai“ neigia žemdirbių įtarimus, kad pienas vertinamas neobjektyviai. Mokslininkai kelia versijas, kad inhibitorių piene gali atsirasti ne tik dėl antibiotikų ir ploviklių, bet ir dėl vengimo gydyti gyvulius.
Kelia neviltį
„Pro mūsų kaimą pravažiuojančio pienvežio garsas man kelia daug neigiamų emocijų“, – pasakojo Lazdijų rajone 3 karves laikanti ir pieną supirkimo kooperatyvui parduodanti Albina (pavardė redakcijai žinoma). Šį mėnesį jai vėl neleidžiama tiekti pieno dėl jame rastų inhibitorių. „Liepą taip pat praradau daug dienų dėl neva rastų inhibitorių, nors pakartotiniai tyrimai parodė, kad pienas visiškai švarus. Jokių priekaištų neturėjo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai“, – teigė moteris.
Zootechnike dirbusi moteris tvirtino, kad puikai išmano gyvulių priežiūrą, higienos reikalavimus. „Nuolat tikrinu, ar karvės neserga mastitu, melžiu pagal visas taisykles, nenaudoju jokių chemikalų, viską plaunu tik karštu vandeniu, todėl man visiškai nesuprantama, kodėl periodiškai gaunu pranešimus, kad mano piene rasta inhibitorių, – stebėjosi ji. – Niekas man nepaaiškina ir teršalų kilmės. Arba tai kažkokia mistika, arba bandymas pasipelnyti. Juk už neva rastus inhibitorius rašomos nuoskaitos, todėl kyla įtarimų, jog perdirbėjams naudinga rasti teršalų gerame piene, už kurį mokama mažiau. Per daugelį ūkių susidarytų nemenkos sumos.“
Stebina ir specialistus
Redakcija sulaukia ir daugiau pasipiktinusių ūkininkų pranešimų apie itin dažnai jų ūkiuose randamus inhibitorius. Jie teigia, kad tai jau tampa masiniu reiškiniu.
Pieno gamintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas veterinarijos gydytojas Virmantas Minkevičius pastebi, kad neretai skundžiasi ir didesnių ūkių šeimininkai. „Kartais atrodo, kad fermoje musės nerastume, bet aptinkama inhibitorių, – kalbėjo jis. – Labai noriu tikėti, kad mūsų laboratorijos specialistai teikia objektyvius duomenis, bet suprantu ir žemdirbius, kuriems kyla visokių įtarimų.“
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Jurbarko rajono vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Romaldas Urbonas sakė, kad inhibitoriai piene gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. „Įmanoma netgi ta versija, kad teršalų į karvės organizmą gali patekti iš chemikalais purškiamų pasėlių, esančių netoli ganyklos. Taip pat neatmestina versija, kad antibiotikų likučiai gali persiduoti ir iš juos vartojusio žmogaus rankų melžimo metu“, – svarstė jis.
Kauno rajone dirbantis veterinarijos gydytojas Danielius Starevičius tvirtino, kad ne visada galima pasikliauti ir preparatų anotacijomis. „Kartais jose rašoma, kad melžti galima praėjus 3 paroms po gydymo kurso, bet vaistų likučių organizme gali būti aptikta net ir po 8–20 parų“, – perspėjo jis.
Daugėja užterštumo atvejų
Valstybinės įmonės „Pieno tyrimai“, kuri skelbia verdiktą dėl pieno kokybės, direktorius Saulius Savickis atmetė suokalbio su perdirbėjais galimybę. „Esame visiškai atviri ir pieno gamintojams, ir supirkėjams, ne kartą čia buvo atvykę tiesiogiai stebėti pieno tyrimų besiginčijantys žemdirbiai su supirkėjais. Visi tyrimo procesai filmuojami ir saugomi mėnesį, laboratorijose mėginiai yra koduojami“, – vardijo vadovas.
Jis patvirtino, kad vis daugėja ūkių, kurių pienas periodiškai pripažįstamas nekokybišku. „Jų ypač ėmė gausėti nuo 2009 m., kai Rusija buvo sustabdžiusi pieno produktų importą iš Lietuvos dėl inhibitorių taršos, – pasakojo S. Savickis. – Ištiriame 35 tūkst. pieno gamintojų pieną ir daugiau kaip 1 proc. jų būna su inhibitoriais. Vakarų Europoje šis rodiklis siekia tik 0,1–0,5 proc.“
Tyrimas šokiruoja
S.Savickis paaiškino, kad tiksliai nustatyti inhibitorių atsiradimo cheminį šaltinį „Pieno tyrimų“ laboratorijoje neįmanoma. „Tą turėtų atlikti kitos laboratorijos, bet tai kainuotų ne vieną tūkstantį litų, – sakė jis. – Mūsų laboratorijoje taikomas Europos Komisijos reglamentuotas biologinis metodas.“
Vaizdžiai šį metodą apibūdinti galima taip: mėlynai nudažytame piene apgyvendinamos bakterijos Bacillus stearothermophilus var. Calidolactis.
Jos pieno mėginyje maitinasi cukrumi, laktoze ir intensyviai dauginasi, todėl po 5 val. pienas tampa geltonas ir mėginys pripažįstamas saugiu. Jei piene yra inhibitorių, jie naikina bakterijas ir mėginys išlieka mėlynas.
„Pieno tyrimai“ teigia įminę paslaptingai atsirandančių inhibitorių mįslę. „Kokių konkrečiai medžiagų likučiai išnaikina bakterijas mėginyje, mes neturime aiškintis, bet kai tokių atvejų ėmė daugėti, pradėjome tyrimą su Lietuvos veterinarijos akademijos mokslininkais“, – pasakojo S. Savickis.
Buvo paimta 2 011 pieno mėginių su rastais inhibitoriais išsamesnei analizei. Paaiškėjo, kad 63 proc. jų turi 1–10 mln. somatinių ląstelių mililitre, kurios rodo gyvulio susirgimą mastitu (leistina šių ląstelių norma – iki 150 tūkst.). Kita mėginių dalis taip pat viršijo normą, tik kiek mažiau. Paskui Lietuvos veterinarijos akademijoje imtos tirti 235 mastitu sergančios karvės, kurioms dar nebuvo pradėtas gydymas antibiotikais. 26 proc. jų piene rasta inhibitorių. Taip pat kai kurios turėjo bakterijos, vadinamos auksiniu stafilokoku, užkratą.
Koją pakiša negydymas
S. Savickis pripažino, kad aprašytų tyrimų išvada daugeliui ūkininkų bus nepriimtina ir netgi kels juoką, bet ji tokia: inhibitorius pagamina pačios karvės organizmas. „Jei gyvulys serga mastitu arba paslėptu mastitu ir yra ilgai negydomas, jo organizmas pradeda gaminti junginius, kovojančius su užkratu, – aiškino direktorius. – Taip į pieną patenka natūralaus antibiotiko lizocino, kitų natūralių medžiagų, kurios kaip ir cheminių antibiotikų ar ploviklių likučiai neleidžia daugintis į mėgintuvėlį įleistoms sporoms, parodančioms, ar pienas švarus.“
Pasak S. Savickio, sergančių ir negydomų karvių pienas su natūraliais inhibitoriais netinkamas perdirbti kaip ir su kitos kilmės inhibitoriais. „Įdomu, kad tokios karvės su įsisenėjusiu mastitu vieną kartą gali duoti visiškai švarų pieną, o kitą kartą, jei lėtinė liga paūmėja, jau su biologinės kilmės inhibitoriais“, – tvirtino jis.
Tiems, kurių gyvulių piene nuolat randama inhibitorių, nors laikomasi visų reikalavimų, patariama ištirti pieną. „Jei randama daug somatinių ląstelių, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją ir gydyti gyvulį, – teigė jis. – Matyt, ūkininkai pernelyg įbauginti dėl antibiotikų likučių piene, o kai kurie galbūt taupumo sumetimais ėmė vengti gydymo antibiotikais. O toks kraštutinumas, kaip matome, irgi nėra gerai.“ „Pieno tyrimų“ duomenimis, apie 30 proc. ūkių, kurių piene randama inhibitorių, ši bėda pasikartoja nuolat. „80 proc. jų tvirtina neduodantys karvėms jokių antibiotikų. Ir jais reikia tikėti, bet tai, kaip minėjau, ir yra bėdos priežastis“, – tikino S.Savickis.
VL žurnalistas Saulius Tvirbutas
