persivalgymas

Persivalgymas vėlai vakare – dažna įtemptu gyvenimo ritmu gyvenančių žmonių problema. Intensyviai dirbant pamirštamas mitybos režimas, griebiamasi greito maisto, o vėliau būkštaujama dėl sparčiai augančio svorio ir prastos sveikatos. Po darbo dienos grįžus namo ir pagaliau atsipūtus, kad ir kaip stengiamės save suvaldyti, vakaras baigiasi persivalgymu. „Žmogaus dienos racioną turi sudaryti 5 valgymai, tai yra 3 pagrindiniai bei 2 užkandžiai.

Nekantriai laukiant didžiųjų metų švenčių, kada susitiksime su savo artimaisiais prie jaukaus Kūčių bei Kalėdų šventinio stalo taip pat ramybės neduoda viena mintis. Klausimas, kaip išvengti persivalgymo, atsispirti gausybei gardžių šventinių patiekalų ir nepriaugti taip nepageidaujamų papildomų kilogramų, tikriausiai, kamuoja daugelį. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalinasi patarimais, kaip viso to galime išvengti, per šventes jaustis žvaliai ir išlaikyti stabilų svorį.

Nuolatinė įtampa ir stresas darbe? Vis spaudžiantys darbo terminai? Taip besijaučiant norisi tik kuo greičiau grįžti namo, patogiai išsitiesti ant sofos priešais televizorių ir skaniai prisivalgyti. Tokiais vyraujančiais gyvensenos ypatumais, tikriausiai, gali pasigirti daugelis. Taip pat sėdint darbe ir galvojant apie prisivalgymą, retas, kuris svajoja apie sveikas salotas ar liesą varškę. Mintyse sukasi nesveikas, riebus, bet itin gardus maistas.

 Po vasaros sugrįžęs sunkesnis darbo režimas, padidėjęs apetitas atvėsus orams – šie ir dar daugelis kitų veiksnių skatina mūsų nereguliarią mitybą. Viso to pasekmės gali pasireikšti pagausėjusiais kilogramais, suprastėjusia savijauta, energijos trūkumu ir t.t. Visgi, dėl įtemptos kasdienybės retai apie tai susimąstome. Tačiau priežastis gali būti, kad, tiesiog, nežinome, kaip reguliariai maitintis: kiek kartų per dieną, kokiomis porcijomis ir panašiai.

 Atsisėdus prie šventinio Velykų stalo dietologai ragina neprarasti saiko. Nes bent jau tradiciniai lietuviški patiekalai, skirti Velykų stalui, tampa rimtu išbandymu visų mūsų skrandžiams. Ir žeriama patarimų, kaip vaišintis ir ką daryti, kad po švenčių nereikėtų bėgti į vaistinę, ar dar blogiau – gultis į ligoninę. Tačiau vos vienas kitas įsiklauso ką sako medikai, daugelis jau šiandien nusiteikę – Velykos ir vėl bus sočios.

Šventinis laikotarpis, be abejonės, asocijuojasi su dvylika Kūčių stalo valgių ir niekad neištuštėjančiu šventiniu Kalėdų stalu, nukrautu gausybe užkandžių bei dviem ar net trimis karštaisiais patiekalais. Deja, gausus stalas su savimi atsiveda ir nemalonų „draugą“ – persivalgymą.

Vien tik tinkama mityba dažnai nepavyksta išspręsti viršsvorio, nuolatinio persivalgymo sunkumų. Žmogaus elgesys ne visada racionalus. Ir nors daugelis apsisprendžia elgtis taip kaip naudinga sveikatai (pvz., sveikai maitintis, sulieknėti), tačiau po keleto savaičių (kartais mėnesių) bandymų susiformuoti naujus įpročius ir vėl grįžta prie senų, nenaudingų.

Nauji tyrimai parodė, kad nutukę asmenys jaučia didesnę pagundą valgyti, kadangi jų smegenys veikia skirtingai nei tų asmenų, kurie yra liektni, rašo dailymail.co.uk. Gaminamo maisto kvapai ar “skanios” maisto reklamos nutukusius asmenis veikia stipriau dėl jų smegenyse esančio “malonumo cheminio junginio” dopamino. Jis turi įtakos atlygio supratimui, motyvacijai ir įpročių formavimui.

Velykos, žinoma, ne Kūčios ar Kalėdos: dvylikos patiekalų ant stalo tiekti nebūtina, juolab nebūtina visko paragauti, tačiau tai šventė, suburianti prie stalo visą šeimą, o kartais – ir giminę. Nenuostabu, kad per dvi Velykų dienas pasitaiko persivalgiusiųjų – ne tik kiaušinių su majonezu, bet ir silkių, mišrainių ar mėsos patiekalų. Ir – pergėrusių alkoholio. Po nedidelės puotos neretas jaučiasi prastai: skauda pilvą, skrandį, sutrinka virškinimas arba norisi miego.

Po kalėdinių vaišių dar sunkiai kvėpuodami planuojame, ką dėsime ant naujamečio stalo. Vieni dievagojasi daugiau nepersivalgysiantys, kiti bando save drausminti, galvodami apie griežtas dietas, suprantama, po švenčių. Henrieta Aleknienė Praėjus šventėms, dažnas pyksta ant savęs niekaip negalėdamas suprasti, kodėl ir šįsyk, kaip visada, persivalgė. Tačiau labai stebėtis nevertėtų – tokios mūsų švenčių tradicijos.

Visos mes turime silpnybių su kuriomis kovoti kartais būna labai sunku. Ne vieną mūsų nuolat kamuoja noras suvalgyti ką nors skanaus ir ranka tarsi pati tiesiasi link šokolado ar pyragaičio. Labai dažnai net darbe kavutę geriame smaližiaudamos ir net nepagalvojame, kad jei taip smaguriaujame diena iš dienos, tie gardūs kąsneliai tikrai „nusės“ ant pilvo ar šlaunų.

Šventės susijusios su maloniu laukimu, dovanų rinkimu artimiesiems ir svajojimu apie jas. Pagaliau pamatysime ir senai matytus artimuosius. Tuo pačiu metu kamuoja ir įkyrios mintys. Kaip per šventes nepersivalgyti prie nukrauto stalo? Kaip po ilgos šventinės savaitės jaustis žvaliems? Patarimų prašome sveikos mitybos specialistės „Sulieknėk sveikai“ vadovės Vaidos Kurpienės. Ji sako: „Tikrai įmanoma smagiai pabūti su šeima ir puikiai jaustis po švenčių.

Pripažinkime – šventės yra tas metas, kai leidžiame sau atsipalaiduoti ir neskaičiuoti – nei kalėdinėms dovanoms išleistų papildomų litų, nei prie stalo suvartotų papildomų kalorijų. Ir tai nėra blogai – kol savo organizmo neapkrauname taip, kad visus metus laukta šventė virstų skrandžio skausmais. O jų išvengti tikrai nėra sudėtinga ir savęs kankinti ar badauti prie šventinio stalo visai nereikia – pakanka laikytis keleto paprastų taisyklių.

Lietuviai neįsivaizduoja švenčių be vaišėmis nukrautų stalų, o ir tradicinė virtuvė toli gražu nėra liesa.   Gresia persivalgymas   Mitybos specialistai įspėja, kad gausiai patiekalais nukrautas šventinis stalas gali tapti nemenku sveikatos išbandymu. Per šventes valgoma daug kaloringo maisto, o judama mažai, tad pasekmės būna nemalonios. Daugelis sėsdami prie šventinio stalo ne tik pamiršta sveikos mitybos taisykles, bet ir persivalgo.

Sveika širdis – geros sveikatos pagrindas. Tačiau širdies ir kraujagyslių sistemos ligos kamuoja daugumą suaugusiųjų. Tik nedaugelis jų žino, kad keletas paprastų kasdienių įpročių pakeitimų gali atnešti teigiamos naudos. Kokiais kasdieniais įpročiais labiausiai kenkiate savo širdžiai ir kraujagyslėms? 1. Ilgai sėdite prie televizoriaus Keletą valandų trunkantis sėdėjimas prie televizoriaus padidina infarkto ir insulto riziką net tiems, kurie reguliariai sportuoja.

Artėja paskutinė šių metų šventė – Naujųjų metų sutikimas. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria kaip Naujuosius sutikti išvengiant šventinių patiekalų pavojų. „Gausiai patiekalais nukrautas šventinis stalas gali tapti nemenu sveikatos išbandymu. Švenčių metu valgoma daug kaloringo maisto, o fizinis aktyvumas mažas, pasekmės būna nemalonios.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, kad pasiruošimas šventei – ne tik maisto gaminimas, bet ir namų puošimas bei tvarkymas, dovanėlių pirkimas, pakavimas, tai didelė emocinė įtampa žmogui, kuri gali tapti ir širdies, ir virškinimo trakto negalavimų priežastimi. Dauguma žmonių jau dabar galvoja, kuo padengs Kūčių vakarienės stalą, kokie patiekalai bus gaminami, ką reikia nusipirkti iš anksto, kuo nustebinti svečius bei artimuosius Šv.

Antsvoris ir nutukimas yra viena didžiausių šio amžiaus rykščių. Europoje ši nelaimė jau pasiekė epidemijos lygį: kasmet dėl nutukimo miršta 1 mln. žmonių. „Svarstyklės pakrypo į kitą pusę – žmonių su antsvoriu jau daugiau nei badaujančiųjų“, – sako gydytoja endokrinologė Egidija Baltrušaitienė.

Fejerverkai neatsiejami nuo najametės nakties. Taip pat dažnam pasitaiko ir persivalgyti prie šventinio stalo! Tad kaip išlikti sveikam Naujųjų naktį ir kaip nesusižeisti, nusprendus paleisti fejerverkus į dangų? Visa tai šiame straipsnyje.

Liaudies išmintis byloja, kad labai svarbu žinoti saiką. Vaišintis su saiku pataria ir gydytojai, po švenčių paprastai sulaukiantys pacientų antplūdžio. Suvirškinti riebų maistą, rūkytus produktus, grybus ir dar alkoholį sugeba ne kiekvienas organizmas. Vieniems paūmėja lėtinės virškinimo ligos - prasideda kasos, kepenų uždegimai, opaligės, kiti į gydytojų globą patenka dėl įvairaus laipsnio apsinuodijimų.

Visą šeimą draugėn subūręs skalsus Kūčių ir Kalėdų stalas – ne tik namų šilumos ir jaukumo riekelė, kuria dalijamės su artimaisiais, bet ir rimtas išbandymas mūsų skrandžiams. Pernelyg sotūs pietūs ar vakarienė sukelia sunkumo jausmą pilve, padidėja apkrova virškinimo sistemai, blogiau įsisavinamas maistas. Ką daryti, kad po šventės nereikėtų griebtis skrandžio ir žarnyno veiklą gydančių vaistų? 1. Stiprinkite organizmą jau nuo šiandien.

Ironiškai juokaujama, kad lietuviai žino tik vieną šventimo būdą – prie gausiai nukrauto stalo. Į „Balsas.lt savaitės“ klausimus apie persivalgymą atsakė dietologė Aušra Jauniškytė. Svarbu suvartotas kiekis – Kokios dažniausios persivalgymo priežastys? – Persivalgymas gali būti objektyvus ir subjektyvus.

Tyrėjai įrodė, kad valgymas prie kompiuterio arba prie televizoriaus verčia organizmą „pamiršti“, kad jis pasisotino. Didžiosios Britanijos psichologai atliko eksperimentą. Jie padalino žmones į dvi grupes. Viena grupė valgė įprastoje aplinkoje, o kita tai darė dėliodama kompiuterinį pasiansą. Antrosios grupės dėmesys buvo ilgiau išblaškytas negu pirmosios, o pasisotinimo jausmas buvo silpnesnis. Po pusvalandžio tie, kurie dėliojo pasiansą, suvalgė dvigubai daugiau, nei kitos grupės nariai.

Mokslininkai siūlo kovoti su persivalgymu pasitelkiant maistinius aromatus. Olandų mokslininkai, pasitelkę specialius aromatus, slopinančius alkio jausmą, nusprendė sukurti naują kartą maisto produktų, padėsiančių atsikratyti nuolatinio alkio jausmo. Ekspertų teigimu, toks maistas padės kovoti su pasauline nutukimo epidemija. Mokslininkai jau senokai mėgina sukurti skanius maisto produktus, kurie sustiprintų sotumo jausmą ir nesuteiktų organizmui papildomų kalorijų.

Gruodžio mėnesį, kuomet absoliuti dauguma Lietuvos žmonių kelias dienas švenčia šv. Kalėdas ir Naujųjų metų išvakares, gerokai persivalgo, o persivalgymo simptomus yra linkę slopinti virškinimą gerinančiais vaistais ar maisto papildais. Gruodį, lyginant su kitais metų mėnesiais, virškinimo gerinimo funkciją atliekančių vaistų ir maisto papildų lietuviai nupirko net 60 procentų daugiau. „Gruodį matome aiškų šuolį aukštyn, vertinant virškinimą gerinančių preparatų pardavimus.