Henrieta Aleknienė
Praėjus šventėms, dažnas pyksta ant savęs niekaip negalėdamas suprasti, kodėl ir šįsyk, kaip visada, persivalgė. Tačiau labai stebėtis nevertėtų – tokios mūsų švenčių tradicijos. O juk dažnai artimieji susitinka tik per didžiąsias šventes, regis, turėtų bendrauti, kalbėti vienas per kitą. Bet kai prisėda prie stalo, nepakyla, kol neišragauja visko, kas patiekta.
Tradicijos stipresnės už mus
Kita vertus, Kūčių tradicijos to ir reikalauja, o ir šeimininkės nepamiršta paraginti, kad visi paragautų dvylikos privalomų patiekalų. O svečiai per daug ir nesibrangina. Tačiau kartais vaišingos šeimininkės prikrauna kaupinas svečių lėkštes, nepaisydamos jų protestų.
Specialistų teigimu, vienkartinis persivalgymas nėra toks žalingas, kaip nuolatinis, kartais pakanka tik pagulėti, padaryti iškrovą, ir organizmas įveikia buvusį perteklių. Tačiau ir vieną kartą persivalgius galima susirgti, pavyzdžiui, kasos uždegimu – pankreatitu. Ši liga paprastai puola tuos, kurie valgo ne tik daug, bet ir riebiai, viską gausiai užgerdami alkoholiniais gėrimais.
Pasak Vilniaus dietologijos centro gydytojos dietologės Eglės Kliukaitės, per šventes neretas persivalgėlis padaugina ir alkoholio, tada organizmas patiria dvigubą stresą. Regis, jau praėjo tie laikai, kai skanesnių, prabangesnių patiekalų galėjome paskanauti tik per šventes, kas šiek tiek pateisindavo godų valgymą ir persivalgymą.
Neįsileidžiame naujovių
Dabar nemažai žmonių kasdien valgo įvairų maistą, o ir egzotiški ar mažiau egzotiški vaisiai puošia ne vien šventinį stalą. Tačiau ruošdami šventinius patiekalus dažnai gaminame tuos pačius, dar močiučių pamėgtus, pavyzdžiui, baltą mišrainę. Apskritai dietologė įsitikinusi, kad lietuvių šventiniai patiekalai yra per riebūs ir per sunkūs.
O kalbėdama apie tradiciją paragauti dvylika Kūčių valgių, medikė šyptelėjo: „Jeigu jų tik ragautume, virškinimo problemų nekiltų.“ Kita vertus, jos nuomone, prie švenčių stalo per daug valgome, per mažai bendraujame ir, užuot sugalvoję ką nors įdomesnio, pagaminę naujų patiekalų, paeksperimentavę, sugalvoję kokių nors atrakcijų, kasmet darome tą patį.
Medikai pataria persivalgius pagulėti 3–4 valandas, kol maistas pasišalins iš skrandžio, ir nebandyti kalorijų pertekliaus naikinti mankštinantis, nes tai gali pakenkti širdžiai. Rekomenduojama dvi dienas po šventės skirti iškrovai.
Pošventiniai vargai
Badauti nepatartina, reikia valgyti neriebaus, nekaloringo vienos rūšies maisto ir gerti daug skysčių. E.Kliukaitės nuomone, geriausia per iškrovą valgyti vandenyje virtų košių ar daržovių salotų be majonezo, vaisių ir, be abejo, vartoti daug skysčių – sulčių, vandens, ypač jei išvakarėse buvo padauginta alkoholio, nes tada gresia organizmo dehidratacija.
Jei vos atsigavę po persivalgymo šiurpstate nuo minties, kad prieš akis – dar vienos vaišės, prieš sėsdami už stalo, išgerkite kelias stiklines vandens, ir apetitas sumažės. O valgyti reikėtų labai lėtai, tada greičiau pasisotinsite. Beje, po švenčių dar savaitę ar ilgiau dažnai valgomi šventinių patiekalų likučiai. Nešviežias maistas apskritai nėra sveikas, jau nekalbant apie tai, kad jame pradeda veistis įvairios bakterijos, galinčios sukelti apsinuodijimą. Pasak Ekstremalių sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro gydytojos toksikologės Jūratės Margerienės, per Kūčias ir Kalėdas prasideda apsinuodijimų banga. Tradiciškai šeimininkės šioms šventėms ištraukia ilgai „taupytus“ grybus, iš kurių gaminami įvairūs šventiniai patiekalai.
Visi žino, kad saugiausia valgyti pačių surinktų grybų, tačiau kartais jų nusiperkama ne tik šviežių, bet ir konservuotų, tad dažniausiai per šias šventes apsinuodijama grybais. Pasitaiko net botulizmo atvejų: mat jų sukėlėjas dažnai tūno netinkamai užkonservuotų grybų ar kitokių produktų induose.
Kaip sveikai maitintis per šventes
Nepraleisti pagrindinių valgymų. Visada pusryčiauti. Valgyti dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, mėgautis kuo sveikesniais užkandžiais (pvz., vaisiais), taip bus išvengta persivalgymo.
Jei vis dėlto vieno valgymo metu nepavyko išvengti persivalgymo, nestresuoti, tik atminti tai kito valgymo metu ir bandyti vėl grįžti į senas vėžes.
Negerti kalorijų! Kontroliuoti ir kiek įmanoma mažiau vartoti alkoholio ir saldžių gazuotų gėrimų. Šie gėrimai labai kaloringi! Gerti kuo daugiau vandens.
Padažams vietoje riebios grietinės, grietinėlės ar majonezo naudoti jogurtą, o vietoje druskos – įvairias žoleles, prieskonius.
Ant stalo dėti nedideles lėkštes ir mėgautis mažesnėmis maisto porcijomis. Pyragą supjaustyti nedideliais gabalėliais ir suvalgius vieną, tuoj pat negriebti kito.
Pyrago ar kito maisto valgymas – tai ne sportinės varžybos. Reikia mėgautis maistu ir valgyti lėtai. Valgant per greitai skrandis nespėja suprasti, kad jau yra pilnas. Reikia mėgautis kiekvienu kąsniu.
Užkandžiauti sveikais užkandžiais – šviežiomis daržovėmis, su mažai riebalų turinčiais ar aštriais padažais.
Pavalgius pakilti nuo stalo. Daugiau dėmesio skirti ne maistui, o bendravimui su artimais žmonėmis.
Nevalgyti patiekalų papuošimų, vengti padažų, nes visa tai – labai kaloringa. Valgyti kalakutieną be odelės, mėgautis padažais be riebalų arba tokius, kuriuose labai nedaug riebalų.
Net per šventes nepamiršti bent minimalaus fizinio aktyvumo. Tai padeda nepriaugti svorio ir nepatirti streso. Po vakarienės su visa šeima reikėtų išeiti pasivaikščioti ar ryte pasimankštinti sporto salėje. Naudinga bet kokia reguliari fizinė veikla.
Vilniaus dietologijos centras
