pensijos

Gyventojai, įsigiję pensijų anuitetus, į „Sodros“ pensijų anuitetų fondą jau pervedė daugiau nei milijoną eurų. Rugsėjį pensijų anuitetus „Sodra“ pradėjo mokėti dar 35 pensijų anuitetų gavėjams, o iš viso jau sudarytos ir įsigaliojo 64 sprendimai dėl pensijų anuitetų mokėjimo.  „Sodros“ pensijų anuitetų fonde – jau simbolinis milijonas eurų.

Šalies gyventojai, nusprendę ateityje imti arba dabar jau gaunantys išankstines pensijas, ir šias išmokas, ir senatvės pensijas galėtų gauti mažiau apkarpytas.  Jei Seimas patvirtintų naują tvarką, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, siūloma nuo 2021 metų jas mažinti 0,32 proc.

Pagal dabar galiojantį įstatymą kitais metais pensijos neturėtų būti indeksuojamos, nes dėl koronaviruso poveikio šalies ekonomika turėtų smukti. Vis dėlto artėjant rinkimams valdantieji nusprendė keisti įstatymus ir vis tiek išmokas didinti. Iš kokių lėšų tai bus daroma? Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) arba tiesiog visų šalyje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė sumažės 1,5 proc.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Šalies gyventojų II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto vertė pasiekė naują ribą – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje II pensijų kaupimo pakopoje valdomas turtas sudarė 4,09 mlrd. eurų, o vienam gyventojui teko beveik 3 tūkst. eurų vertės turto. Asociacija išplatintame pranešime informuoja, kad II pakopos pensijų fondai 3 mlrd. eurų ribą peržengė kiek daugiau nei prieš dvejus metus – 2018 m. birželį.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Situacija dėl koronaviruso: * Lietuvoje patvirtinti 32 nauji koronaviruso atvejai: 27 iš jų nustatyti po kontakto su jau žinomais sergančiaisiais, du atvejai – įvežtiniai, trijų asmenų užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Šiuo metu Lietuvoje tebeserga 1056 koronavirusu užsikrėtę asmenys – tai didžiausias iki šiol Lietuvoje registruotas vienu metu COVID-19 sergančių asmenų skaičius.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) Seimui siūlys įstatymo pataisas, kad pensijos būtų indeksuojamos nepaisant ekonomikos smukimo. Pasak partijos pirmininko Gedimino Kirkilo, tokiems pakeitimams pritaria ir valdantieji valstiečiai. „Siūlysime išimti nuostatą, kuri neleidžia automatiškai indeksuoti (pensijų – BNS), jei nėra BVP augimo.

„Sodra“ gyventojams jų asmeninėse paskyrose pateikė naujausius jų stažo ir pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki šių metų liepos, duomenis. Šiemet šie duomenys atnaujinti vėliau nei įprastai dėl COVID-19 ir atidėto pajamų deklaravimo termino dirbantiems savarankiškai.

Šimtams tūkstančių gyventojų pensijos ir kitos „Sodros“ išmokos yra vienintelis pastovių pajamų šaltinis. Taigi jų mokėjimo grafikas yra svarbus, norint planuoti būsimas šio mėnesio išlaidas. Rugsėjį jos veikiausiai bus mažesnės, nes ir pinigų gyventojai gaus mažiau. Kaip ir kiekvieną mėnesį, „Sodra“ šią savaitę paskelbė, kada tiksliai mokės įvairias išmokas ir pensijas.

„Laisvės ir teisingumo“ partija šiais metais predenduojanti į Seimą žada didelį dėmesį skirti laisvai samdomiems darbuotojams, siūlo pratęsti Seimo kadenciją ir nekalba apie pensijų didinimą.  Antradienį partija „Laisvė ir teisingumas“ TSPMI organizuojamo renginio metu pristatė savo rinkiminę programą, kurią komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) ekspertai prof. dr. Ainė Ramonaitė, doc. dr.

„Sodra“ rugpjūčio mėnesį pradeda mokėti pensijų anuitetų išmokas pirmiesiems 26 pensijų anuitetų gavėjams. Pensijų anuitetas yra paslauga, kai sumokėjus vienkartinę įmoką iš pensijų fonde sukauptų pinigų, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas. „Sodra“ garantuoja, kad mėnesio išmokos nemažės visą mokėjimo laikotarpį. Šią paslaugą „Sodroje“ gali įsigyti gyventojai dalyvavę II pakopos pensijų kaupime.

Jau šią savaitę „Sodra“ planuoja kartu su įprastinėmis pensijomis išmokėti ir vienkartines 200 eurų išmokas. Dalis pensininkų jas gaus į bankų korteles, o kitiems jie bus pristatyti įprastiniais būdais. Kai kurie gyventojai jau žino, kur išleis papildomus pinigus, tačiau dalis abejoja, ar tokia parama pensininkams yra prasminga. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 607 eurų neatskaičius mokesčių, arba maždaug 437 eurai į rankas.

Pirmieji išmokas rugpjūtį gaus pensininkai – jiems pinigai pradedami mokėti nuo rugpjūčio 6 d. Tuo metu vaiko pinigai bus pradėti mokėti tik nuo mėnesio vidurio. Apie tai skelbia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“). „Swedbank“ klientams į sąskaitas pensijos ir vienkartinės 200 eurų išmokos bus pervestos rugpjūčio 6-12 dienomis.

Pensijų kaupimo reforma baigta. „Sodra“ pradeda mokėti pensijų anuitetus. Gyventojams, kurie dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, sukauptus pinigus nuo šiol išmokės ne tik privatūs pensijų fondai, bet ir „Sodra". Kaip ir kokio dydžio pensijas gausite, priklausys nuo sukauptos sumos dydžio ir anuiteto rūšies.  Konsultantė kaunietė Viltė dirba bendrovėje, kuri gilinasi į finansinius gyventojų ir verslo klausimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda įsitikinęs, kad senatvės pensija neturėtų būti mažesnė nei 50 proc. algos, kurią darbuotojas gavo prieš išeidamas į pensiją. Palyginti su europinėmis, lietuviškos pensijos dabar yra kur kas mažesnės.

Prieš ketverius metus priimtame įstatyme numatytas automatinis senatvės pensijų indeksavimas arba keitimas, priklausantis nuo kai kurių ekonomikos rodiklių. Dalis jų didinti pensijų neleistų, tačiau gali būti, kad pensijos vis tiek bus padidintos. Nuo kiekvienų metų sausio 1 d. pensijos didinamos pagal indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas atsižvelgiant į einamųjų, 3 buvusių ir 3 būsimų metų faktinį arba prognozuojamą darbo užmokesčio fondą.

Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė Seimo narių pasiūlytam naujam įstatymo projektui. Pagal jį bus indeksuojamos ir valstybinės pensijos, o ne tik senatvės pensijos, kaip yra dabar. Įstatymo projektas numato pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijų indeksavimo (keitimo) mechanizmą.  Tai būtų daroma atsižvelgiant į praėjusių metų vartotojų kainų indekso vidurkį.

Eilės šiomis dienomis ne tik „Regitroje", apgultis – ir didžiųjų miestų Mokesčių inspekcijos padaliniuose. Baigiasi terminas deklaruoti metų pajamas, tad žmonės grūdasi ir ten. Tačiau atėję gyventojai išeina nieko nepešę. Koronaviruso ekstremali padėtis nesibaigė, todėl Vilniuje aptarnaujami tik iš anksto užsirašę žmonės. O kas nespėjo, užeiti kviečiami tik po dviejų savaičių.

Seimas pirmadienį apsispręs, kaip mokėti senatvės pensiją tiems gyventojams, kurie bus gavę išankstinę pensiją.   Seimas linkęs numatyti, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir ne ilgiau nei trejus metus gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą senatvės pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.

Seimas po svarstymo pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisai, kuri įteisins naują išankstinių pensijų mokėjimo tvarką.  Ji numato, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.

Jau po dviejų savaičių kaupiantiems pensijų fonduose išmokas pradės mokėti nebe draudimo kompanijos, o „Sodra“. Ji paruošė netgi specialią skaičiuoklę, kad gyventojams būtų lengviau pasirinkti. Visgi dauguma išmokų prognozuojamos mažesnės nei 50 eurų, tad Seime jau pasigirsta siūlymų vėl leisti nusivylusiems privačiu kaupimu žmonėms iš jo bet kada pasitraukti. Vilniečiui Jonui iki pensijos liko vos pora metų. Nors privatus pensijų kaupimas Lietuvoje veikia jau 16 metų, vyras juo nesusižavėjo.

Pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys didelį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.  Tokiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytai tvarkai penktadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas: už balsavo aštuoni komiteto nariai, vienas prieš ir du susilaikė.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų indeksuoti ir taip padidinti kai kurias valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir valstietis Jonas Jarutis.  Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vienos rūšies pensiją gavo 899,8 tūkst. asmenų, arba maždaug kas trečias šalies gyventojas (32,2 proc.), rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Per praėjusius metus pensijų gavėjų skaičius sumažėjo 4,9 tūkst. (0,5 proc.), teigiama pranešime.  Su senatve susijusias pensijas praėjusių metų pabaigoje gavo 667,8 tūkst. asmenų, arba ketvirtadalis šalies gyventojų. 1 tūkst.

Finansų ministras Vilius Šapoka Seimui antradienį pristatė Vyriausybės iniciatyvas steigti Pagalbos verslui fondą, skirtą gelbėti vidutines ir dideles įmones, ir leisti į jį investuoti pensijų fondams. Iniciatoriai sako, kad tokie sprendimai skatins ekonomiką, opozicija perspėja, kad iniciatyvos kelia didelių rizikų pensijų kaupimo sistemos dalyviams. Po pateikimo už įstatymų pataisas balsavo  65 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 27 parlamentarai.

Seime liko paskutinis balsavimas dėl pensijų anuitetų, kuriuos nuo liepos iš pensijų kaupimo fondų perims „Sodra“, neapmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu (GPM).   Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė tokiai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai ir dėl jos apsispręs kitą savaitę.

Valdžia nusiteikusi keisti prieš kelerius metus įtvirtintą pensijų indeksavimo formulę, kad dėl koronaviruso krizės kitais ir vėlesniais metais nebūtų įšaldytas jų didinimas, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.  Eglė Radišauskienė sako, kad pensijos kitąmet augs, bet ne tokiu tempu, kaip pastaraisiais metais.

Vyriausybė nusprendė skirti papildomas išmokas visiems senatvės pensijų ir kitų išmokų gavėjams. Net tiems, kurių pensijos didesnės nei subsidijos prastovose esantiems darbuotojams. Ar teisinga visų mokesčių mokėtojų lėšomis labiau remti tuos, kurie ir taip pinigų dabar gauna daugiau? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams ketinama skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

„Sodra“ balandžio mėnesį nevėluodama išmokėjo pensijas senjorams. Kitos socialinio draudimo išmokos – ligos, vaiko priežiūros bei vaiko išlaikymo, nedarbo – taip pat laiku nukeliavo į gyventojų sąskaitas, rašoma pranešime spaudai. „Nors, atsižvelgiant į karantiną ir ekstremalią situaciją, pensijas į namus pristatančios bendrovės turėjo imtis griežčiausių apsaugos priemonių, didesnių rūpesčių neiškilo. Dėkojame ir senjorams, kad jie, atsiimdami pensiją, saugojosi.

Dėl koronaviruso krizės tirpsta kaupiančių privačias pensijas pinigai. Vos per trejetą mėnesių santaupų vertė sumažėjo net arti penktadalio. Lietuvos bankas prašo žmonių nesijaudinti ir toliau kaupti savo amžiaus fonduose. Esą kažkada, kai pandemija baigsis, akcijų kainos vėl šaus į viršų. Visgi kaupiančiųjų atstovas priekaištauja fondų valdytojams, kad vyresnio amžiaus žmonių santaupas jie nepakankamai apsaugojo nuo nuvertėjimo.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį iš esmės pritarė svarbiausioms nuostatoms, kaip nuo šių metų liepos bus mokami antros pakopos pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetai, jų valdymą parėmus „Sodrai“.  Per dvi dienas  trukusius svarstymus komitetas dar neapsisprendė tik dėl to, kaip „Sodra“ išmokėtų pensijų anuitetus tais atvejais, kai gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetams lėšų pritrūktų.

Pernai atlikta pensijų sistemos pertvarka atnešė nemažai sumaišties. Lietuvos gyventojams kilo daugybė klausimų, kaip tinkamai pasirūpinti savo gyvenimu senatvėje. Šiemet susirūpinimui dėl pertvarkos nurimus daug klausimų kelia išskirtinė situacija dėl pandemijos. Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų.

Seimo teisininkams įspėjant, kad pensijų anuitetų mokėjimas ateityje gali valstybei brangiai kainuoti, Seime aptariama idėja Vyriausybei iš anksto leisti skolintis, jei gyventojų lėšos pensijų fonduose būtų nesėkmingai investuotos ir anuitetus tektų mokėti iš „Sodros“ biudžeto.     Finansų ministerija prašo ši pasiūlymą apsvarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete – jis svarsto tvarką, kaip nuo liepos „Sodra“ mokės anuitetus. Komiteto posėdis numatomas penktadienį.

„Sodra“ ruošiasi liepą pradėti mokėti privačiuose fonduose kaupiamas pensijas. Šį darbą iš privačių draudimo bendrovių valdantieji užsimojo perkelti „Sodrai“. Vyriausybė žada, kad valstybinis fondas privačias pensijas mokės didesnes, tačiau opozicija tuo labai abejoja. „Sodros“ skyriuje darbuotojai konsultuoja gyventojus apie pensijas, pašalpas, „Sodros“ mokesčius. O štai jau po pusketvirto mėnesio numato mokėti ir privačias pensijas.

Palaipsniui ilgėjant pensiniam amžiui, didėja ir pačių pensininkų skaičius. Šių metų pradžioje jų buvo apie 16 tūkst. daugiau nei prieš penkerius metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį senatvės pensijos mokėtos 613 tūkst. asmenų. Tai yra 2,7 proc., arba 16 tūkst. daugiau nei buvo 2015 m. sausį. Tarp visų senatvės pensijų gavėjų buvo beveik 73 tūkst. gyventojų, kurie tuo pačiu metu ir dirbo. Moterys pensininkės sudaro beveik du trečdalius visų pensininkų (406 tūkst.

Lietuvoje skurdo riziką patiriančių pensininkų skaičius yra vienas iš didžiausių visoje ES. Siūlymui jį mažinti įvedant naują išmoką vienišiems asmenims paprieštaravo Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministras Linas Kukuraitis tokį pasiūlymą viešai kritikavo sakydamas, kad jį įgyvendinus būtų nuskriausti neįgalieji.

Visoje Europos Sąjungoje 65 metus sulaukusių moterų pensijos yra vidutiniškai 30 proc. mažesnės nei vyrų, rodo Eurostat paskelbti duomenys. Tiesa, Lietuvoje šis skirtumas kiek mažesnis. Nors visose ES šalyse moterys gauna mažesnes pensijas, priklausomai nuo valstybės narės šis skirtumas itin skiriasi. Didžiausias jis yra Liuksemburge, kur 65 metų sulaukę moterys gauna 43 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Maltoje moterų pensijos mažesnės 42 proc., Nyderlanduose – 40 proc.

„Sodra“ vasarį pradeda mokėti didesnes šalpos pensijas ir kompensacijas bei išankstines senatvės pensijas, keičiasi ir priemokos mažiausių socialinio draudimo pensijų gavėjams. Kitos pensijos jau indeksuotos, todėl artimiausiu keistis neturėtų, rašoma pranešime spaudai. Kadangi šalpos pensijos bei kompensacijos ir išankstinės senatvės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, jų gavėjai nuo sausio įsigaliojusius pokyčius pastebės šį mėnesį.

Per milijoną lietuvių pensiją kaupia antrosios pakopos fonduose, o dalis jų numiršta taip ir nesulaukę išmokų. Jų sukauptas turtas po mirties gali būti paveldėtas, tačiau keli milijonai eurų ir toliau tyliai guli pensijų fondų valdytojų užantyje. Norėdami prisivilioti naujų klientų bankai ar fondus valdančios bendrovės, regis, nesunkiai suranda kiekvieną. Tačiau jeigu klientas miršta, niekas neskuba rūpintis jo turtu.

„Sodra“ pradėjo mokėti padidintas senatvės, netekto darbingumo, našlių, našlaičių pensijas. Pensijos vidutiniškai didėja daugiau nei 9 proc. Tie, gyventojai, kurie gauna išankstines senatvės pensijas, šalpos išmokas, padidėjimą pajus vasarį, mat šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį. Taigi, pavyzdžiui, išankstinių pensijų gavėjai šį mėnesį sulauks dar nepasikeitusio dydžio pensijos, o indeksuotą ir didesnę išmoką už sausį gaus vasarį.

„Sodra“ indeksuotas pensijas su papildomai 1,83 proc. padidinta bendrąja pensijų dalimi pradės mokėti jau sausį. Tai reiškia, kad visos socialinio draudimo pensijos, kurių dydį lemia bazinės pensijos dydis, papildomai ūgtels jau nuo sausio. Nuo sausio visos socialinio draudimo pensijos indeksuojamos 8,11 proc. Seimas priėmė sprendimą dar papildomai - 1,83 proc. - padidinti bazinės pensijos dydį.

Naujieji metai atneša daug finansinių pokyčių į socialinės apsaugos ir darbo sritį – auga vaiko pinigai, senatvės ir šalpos pensijos, įvairios išmokos. Vaiko pinigai Patvirtintame 2020 m. valstybės biudžete numatyta, kad nuo sausio 1 dienos vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų.

Metų pabaigoje Seimas priėmė kelis įstatymų projektus, dėl kurių keisis kai kurios „Sodros“ išmokos. Pensijos bus indeksuojamos ne tik pagal įprastinę tvarką, bet ir papildomai. Taip pat numatyta išmokėti kai kurias kompensacijas. Kita vertus, dėl iki 607 eurų didinama minimali mėnesinė alga. Dėl to didės įmokos dirbantiems savarankiškai, taip pat tiems, kurių pajamos nesiekia šios sumos.

Pensijų anuitetus „Sodra“ perims nuo kitų metų liepos. Seimas penktadienį priėmė tai numatančias Pensijų kaupimo įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė keturi parlamentarai.

Seimas nemaža balsų persvara patvirtino, kiek kitais metais į bendrą katilą sumokėsime mokesčių ir kam kiek pinigų bus skirta. Gyventojų pajamos bus apmokestintos labiau nei žadėta, įvesti nauji mokesčiai. Tačiau pensijos, vaiko pinigai, valdininkų atlyginimai didinami labiau. Viena vertus, valdantieji teigia, kad kitais metais ekonomika augs lėčiau. Taigi, reikia naujų ir didesnių mokesčių, kad pajamų biudžete nepritruktų.

Nuo sausio gyventojai gaus didesnes tiek senatvės, tiek ir netekto darbingumo (neįgalumo), tiek ir šalpos pensijas. Didės ir priemokos mažiausių pensijų gavėjams, rašoma pranešime spaudai. Senatvės, netekto darbingumo ir kitos socialinio draudimo pensijos bus indeksuojamos nuo sausio. Tai reiškia, kad jau sausio mėnesį senjorai tikrai sulauks 8,11 proc. didesnių pensijų. „Sodros“ duomenimis, mažesnės pensijos augs šiek tiek sparčiau nei didesnės, nes 1,83 proc.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Pažadus dėl vaiko pinigų kitąmet valdžia jau mažina. Pritrūkę pinigų, valdantieji pripažįsta, kad išmoką už vaiką kitąmet didinti 20-čia eurų nepavyks, tad lieka prie ankstesnio – ministerijos siūlymo: kitąmet pridės tik 10 eurų. Pažadų dėl pensijų didinimo keisti valdantieji nesiryžo ir kitąmet tebeplanuoja apie 30 eurų didesnes išmokas senjorams. Tiesa, viso padidinimo metų pradžioje senjorai dar nesulauks, nes „Sodra" esą nespės suskaičiuoti kiekvienos pensijos.

Prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės metu buvo sumažintos ne tik senatvės, bet ir kitų rūšių pensijos. Pirmųjų mažinimas buvo pripažintas neteisėtu ir neišmokėti pinigai gyventojams buvo grąžinti. Kitų sumažintų išmokų niekas niekada nekompensavo. Tačiau Seimo sprendimu, prieš kitus rinkimus bent dalis šių kompensacijų gali būti išmokėta.