pensijos

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, skatinant pensijų fondų investicijas Lietuvoje, bus siūloma išplėsti tam tinkamo turto rūšių sąrašą, į jį įtraukiant ir gynybos pramonės bendrovių leidžiamas obligacijas. Politikas patvirtino, kad jo vadovaujama ministerija jau parengė tai numatančias įstatymo pataisas, jas derina su partneriais ir artimiausiomis savaitėmis teiks Seimui bei Vyriausybei.

Jei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomi antrosios pensijų pakopos pakeitimai būtų priimti, tai nulemtų skurdesnę dalies Lietuvos gyventojų senatvę, tvirtina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Ernestas Einoris. Jo teigimu, Lietuvoje blogėjant demografinei situacijai ateityje „Sodros“ pensijos mažės.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė abejoja, ar reikalingas beveik dviejų metų „langas“, per kurį pensijas kaupiantys gyventojai galėtų apsispręsti, ar nutraukti sutartį su pensijų fondu bei atsiimti savo sumokėtas lėšas ir jų investicinį prieaugį. „Džiugu matyti, kad valstybės (paramos – BNS) dalį siūloma išlaikyti, tačiau manome, kad tas pasiūlytas „langas“ yra labai ilgas.

Planuojant antrosios pensijų pakopos pokyčius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pastebi, kad pensijų fondai jau pradėjo aktyviau konsultuoti kaupiančiuosius.  „Pensijų fondai turi padaryti savo darbą ir įtikinti kiekvieną žmogų, kad verta antroje pakopoje kaupti ir laikyti pinigus. Dėl to grįžtame prie savanoriško kaupimo.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad įtvirtinus savanorišką kaupimą antrojoje pensijų pakopoje arba leidus iš jo pasitraukti, pensijų fondams teks užduotis įtikinti žmones toliau kaupti fonduose. „Pensijų fondai turi padaryti savo darbą ir įtikinti (kaupti antrojoje pakopoje – BNS). Dėl to ir grįžtame prie savanoriško kaupimo. Įtikinti kiekvieną žmogų, kad verta kaupti antrojoje pakopoje ir laikyti pinigus“, – LRT radijui antradienį sakė I. Ruginienė.

Nusprendę savo noru trauktis iš antros pensijų pakopos, visus sukauptus pinigus atgaus ne visi, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Vieniems senjorams ministrė žada išmokėti iki 7 tūkstančių eurų, kitiems iki 15 tūkstančių eurų. O atgauti visus pinigus bus galima tik susirgus sunkia liga ar patyrus sunkią negalią.  TV3 Žinių kalbinti panevėžiečiai nekantraudami laukia, kada gi valdantieji ištesės rinkiminius pažadus ir leis iš antrosios pensijų pakopos atsiimti sukauptus pinigus.

Tūkstančiai Lietuvos gyventojų laukia nesulaukia, kol galės savo sąskaitas bankuose papildyti antrojoje pensijų pakopoje sukauptais pinigais. Lietuvos ekonomistai primena, kad estai, gavę tokią galimybę, pakenkė savo ekonomikai – ne tik investavo pinigus į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, bet ir taškėsi pinigais kazino, pirko šaldytuvus ir televizorius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant nuo 2026 metų atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, ministrė Inga Ruginienė sako, kad savarankiškas kaupimas kels daugiau pasitikėjimo sistema.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) atsitraukiant nuo siūlymo valstybės subsidiją antrosios pensijų pakopos kaupime keisti mokesčio lengvata, ministrė Inga Ruginienė tai argumentuoja pasiektu susitarimu su pensijų fondais. Politikės teigimu, rastas kompromisas dėl įstatymo pakeitimo, kuriuo fondams būtų privaloma investuoti Lietuvoje, bent dalį šių lėšų vėliau nukreipiant krašto apsaugai. „Manau, kad padarėme gerą kompromisą.

Kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pakeitimus registravusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ateityje siūlys prie pensijų kaupimo labiau prisidėti ir darbdaviams, sako ministrė Inga Ruginienė. Pasak jos, dėl tokios galimybės ministerija diskutuoja su Tarptautine darbo organizacija (TDO), kurios išvadų tikimasi sulaukti maždaug per metus. „Tai yra pirmas pagrindinių pokyčių etapas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė įstatymų pakeitimus antrosios pensijų pakopos pertvarkai – atsitraukiama nuo pirminio siūlymo skatinamąjį 1,5 proc. užpraėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą prie kaupimo keisti įmokoms taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata.

Mūsų šalies pensijų sistema paremta lėšų perskirstymu. Pensininkams išmokama pinigų suma priklauso nuo dirbančių žmonių skaičiaus, jų algų dydžio ir „Sodrai“ sumokamų įmokų. Kadangi artimiausiu metu pensininkų tik daugės, o darbingo amžiaus gyventojų mažės, ilgainiui kils rizika, kad pinigų pensijoms pritrūks. Pensinį amžių susiejus su tikėtina gyvenimo trukme, pensininkų skaičiaus augimą galima sulėtinti.

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.

„Sodros“ pensijos ir kai kurios kitos išmokos kiekvienais metais yra didinamos atsižvelgiant į tai, kiek darbuotojų dirba, kiek jie uždirba ir sumoka įmokų. Kitaip tariant, žiūrima į darbo užmokesčio didėjimą ankstesniais metais ir prognozes ateičiai. Kaip tik šią savaitę Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Jame ir numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais.

Papildomai pensijai kaupiantys gyventojai jau netrukus gali tikėtis pokyčių – žmonėms siūloma leisti atsiimti savo santaupas. Dalis ekspertų jau dabar žeria kritiką žadamiems pakeitimams, o ministerijos atstovai atrėžia, kad tokiu būdu bandoma išgelbėti šios pensijų kaupimo sistemos populiarumą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo leisti žmonėms atsiimti savo santaupas per 12 mėnesių, taip pat panaikinti automatinį įtraukimą į pensijų fondus, pakeisti valstybės 1,5 proc.

Beveik pusė kaupiančių antroje pakopoje lietuvių laukia Seimo leidimo atsiimti sukauptus pinigus. Naujausia apklausa rodo, kad didžioji jų dalis geidžia atsiimti kuo daugiau pinigų. Pensijų fondų valdytojai tvirtina, kad tokios lietuvių nuostatos panašios į estų, atsiėmusių pinigus jau prieš 4 metus.  Panevėžietis Romanas antroje pensijų pakopoje per 20 metų sukaupė beveik 10 tūkstančių eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) antrosios pakopos pensijų sistemos pertvarką įgyvendinti ketina iki 2026 m. paskutinio ketvirčio. Tai numatyta Vyriausybės priemonių plane, kuriam pritarti dar turi Ministrų kabinetas. Sausio pabaigoje ministrės Ingos Ruginienės pristatytus siūlymus pensijų sistemos pokyčiams, baigus konsultacijas, planuojama teikti Seimui.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) skaičiuojant, kad artimiausiu metu fondai galėtų investuoti 3,6 mlrd. eurų į Lietuvos ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą, jei pensijų sistema išliktų stabili, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tokią fondų poziciją vertina kaip spaudimą nevykdyti jos vadovaujamos ministerijos planuose esančios antrosios pensijų pakopos pertvarkos.

Gintauto Palucko vadovaujamas ministrų kabinetas trečiadienį oficialiai registravo savo programos įgyvendinimo plano projektą. Jis bent iš dalies parodo, ką ir kada Lietuvos valdžia ketina keisti per artimiausius 4 metus. Plane numatomas ne tik mokesčių didinimas daugiau uždirbantiems, bet ir mokestinės lengvatos ekologinei ūkininkų produkcijai, kelionėms į ir iš darbo. Be to, Vyriausybė yra nusiteikusi keisti dabartinę pensijų indeksavimo tvarką, kitaip didinti įvairias išmokas.

Pensijos Lietuvoje nuolat didėja, tačiau, palyginti su europinėmis, jos tebėra menkos. O bendrai pensijų išmokoms mūsų šalis skiria kur kas mažiau nei kitos Europos Sąjungos valstybės. Mėginant suprasti, kiek šalys skiria lėšų pensijoms, šios išlaidos lyginamos su bendruoju vidaus produktu (BVP), kuris rodo visų šalyje parduotų prekių ir paslaugų vertę. Kuo šis santykis didesnis, tuo daugiau sukuriamos vertės skiriama pensininkams.

Vyriausybė siūlo nepritarti Seime pradėtų svarstyti įvairių parlamentarų parengtų pataisų, susijusių su pensijų kaupimo sistemos pakeitimais. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) išvadai Seimui, kuria raginama sulaukti SADM ruošiamų pataisų paketo. Ministrė Inga Ruginienė yra pažadėjusi ministerijos rengiamus pasiūlymus Seimui teikti pavasario sesijoje.

Antros pakopos pensijų fondai Iki 2028 metų į šalies ekonomiką ir gynybos infrastruktūr galėtų investuoti iki 3,6 mlrd. eurų, jei tam būtų sukurtos tinkamos sąlygos, o pensijų kaupimo sistema būtų stabili, sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Tarp Vyriausybės siūlymų kovo 10 dieną prasidėsiančiai Seimo pavasario sesijai – didesnių pajamų apmokestinimo progresyvumą numatantys gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo, antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimai bei būsimo Kelių fondo įstatymo projektas.  Vyriausybė šią savaitę įregistravo parlamentui pavasarį planuojamų siūlyti svarstyti įstatymų pataisų ir nutarimų projektų paketą.

Estijos socialinių reikalų ministerija pateikė siūlymą valstybės mokamas pensijas nuo balandžio 1 dienos padidinti vidutiniškai 5,7 proc., pranešė jos spaudos tarnyba. Sulaukus suinteresuotų institucijų pritarimo ir vyriausybės patvirtinimo, vidutinė senatvės mėnesio pensija didėtų nuo 774 iki 817 eurų. Sulėtėjus infliacijai, pensijų didinimas šiemet būtų bemaž perpus kuklesnis nei pernai.

Sausį mūsų šalyje buvo daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų, kurių senatvės pensija nesiekė 450 eurų per mėnesį arba 15 eurų per vieną dieną. Tokiems gyventojams priklauso priemokos prie pensijos. Turintiems būtinąjį stažą ir jo neturintiems priemokos skaičiuojamos skirtingai. Tačiau nauja valdžia žada, kad galiausiai priemokos bus panaikintos, o visos pensijos bus pakeltos iki minimalios sumos, reikalingos minimaliam pragyvenimui.

Politikai ir valdininkai kiekvienais metais žada, kad pensijos padidės vis daugiau ir daugiau. Tačiau, panašu, kad nei pernai, nei šiemet visi duoti pažadai neįgyvendinami. „Sodra“ iš gyventojų ir verslo surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išmoka pensijų ir kitų išmokų. Tačiau, net ir esant didžiuliam pinigų pertekliui, pensininkams neišmokama tiek, kiek pažadama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pristačius siūlymus kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pertvarkai, didžiausia Europos pensijų fondų asociacija „PensionsEurope“ ragina Vyriausybę nesiimti šių, anot organizacijos, sistemą išbalansuosiančių siūlymų, kurie smarkiai mažintų būsimų senjorų pensijas. Anot „PensionsEurope“ vadovo Matti Leppalos, siūlymai keisti 1,5 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia – jos pristatyti siūlymai antrosios pensijų pakopos pertvarkai sistemos nesugriautų. Politikės teigimu, gyventojai yra skatinami patys rinktis, kur ir kiek nori kaupti savo pensijai.  „Pirmiausia turime susikoncentruoti, kad mūsų pirmoji pakopa, „Sodros“ sistema nuolatos stiprėtų, galėtų ir gebėtų išmokėti orias pensijas, tai tuo mes ir užsiimsime.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymą taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas antrosios pensijų pakopos įmokoms. Anot jo, tokia priemonė yra socialiai teisinga ir orientuota į dirbančius žmones.  „Man atrodo, kad ji kaip tik yra socialiai teisinga, nes ji orientuojasi į dirbančius žmones. Be to, bus numatyta tam tikra suma iki kurios lengvata galios.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant iš esmės keisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad siūlomi pokyčiai yra radikalūs ir griaus esamą pensijų sistemą. O ją įgyvendinus, gali tekti ilginti pensinį amžių ir įsivežti daugiau užsieniečių. „Tai yra laisvės nuo orių pensijų reforma.

Vasarį padidėjo išankstinės senatvės pensijos, šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos, praneša „Sodra“. Vis dėlto, ji atkreipia dėmesį, kad kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnes nei sausį išmokėtas sumas. Taip nutiks dėl skirtingos pensijų ir priemokų mokėjimo tvarkos – nors pačios pensijos padidėjo, jų mokėjimo grafikas lemia, kad vasario išmokos gali būti mažesnės nei sausį.

Socialdemokratams siūlant pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, vietoje valstybės prisidėjimo įvedant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad pokyčiai turės neigiamą poveikį mažiausiai uždirbančių gyventojų pensijoms.

Dalis Seimo narių kritikuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomą pensijų reformą. Tačiau tiek jie, tiek pokyčius palaikantieji sutinka, kad jie pensijų kaupimą padarytų liberalesnį.   Kaip BNS sakė socialdemokratas Linas Jonauskas, reforma padarytų sistemą lankstesnę ir patrauklesnę žmonėms.  „Tikiuosi, kad padidins patrauklumą, žmonės tikrai apgalvos, ar jiems reikia tų pinigų ir ar verta iš kaupimo išeiti“, – BNS teigė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) paviešinus siūlomus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas sako, kad siūlymai vienas kitam prieštarauja ir atrodo neapgalvoti. Anot jo, šie siūlymai sumažins kaupiančiųjų skaičių ir įplaukas į fondus, o tai lems mažesnes pensijas ateityje.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovybė pritarė, kad gyventojai prievarta nebūtų įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą ir kad jie galėtų išsiimti sukauptus pinigus bei pasitraukti iš sistemos.  LSDP prezidiumas ketvirtadienį, išklausęs socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimus. sutarė dėl siūlymų, kaip sistema bus pertvarkoma, pranešė partijos Komunikacijos skyrius.

Eilinės reformos belaukiantys antros pakopos fondų valdytojai giriasi, kad pernai savo klientams uždirbo itin solidžius pelnus. Tiesa, investavimo ekspertai tvirtina, kad rezultatai vidutiniški. Pasitraukti iš antros pakopos svarstantys gyventojai reikalauja didesnės grąžos.   Na, o valdžia rengiasi jau greitu metu pradėti derybas dėl antros pakopos ir joje sukauptų 9 mlrd. eurų likimo.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku jau braižo antrosios pensijų pakopos Lietuvoje reformą. G. Paluckas žada leisti žmonėms atsisakyti kaupimo ir atsiimti pinigus. Projekte – ir prezidento siūlymas bent ketvirtadalį lėšų leisti žmonėms atsiimti. Premjeras žada naikinti automatinį įtraukimą į antrąją pakopą, o ministrė Inga Ruginienė siūlo eiti dar toliau – naikinti automatinį įtraukimą ir mažinti valstybės skatinamąsias įmokas.

Prieš šešerius metus įvykdyta Gyvenimo ciklo fondų reforma buvo sėkminga ir leido pensijoms skirtuose fonduose sukaupti keturis kartus daugiau turto nei anksčiau – papildomus 6 mlrd. eurų, teigia „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Jau sausio pradžioje Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) skelbė, kad pernai vidutinė antrosios pensijų pakopos fondų grąža buvo 16,6 proc., o valdomas turtas išaugo 28,1 proc. ir pasiekė 9,1 mlrd. eurų.

Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų įregistravo Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kurios neleistų stabdyti pensijų mokėjimo iš Lietuvos į užsienį gyventi išvykusiems asmenims. Bet to, priėmus pataisas, visų pensininkų gaunama pinigų suma nemažėtų tais atvejais, jeigu jie prašymą „Sodrai“ pateiktų ir praėjus 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.

Valdantieji gniuždo priešrinkiminių savo pažadų pakurstytas žmonių viltis atgauti visus antroje pakopoje sukauptus pinigus. Patekę į valdžią jie keičia plokštelę ir kalba, kad didelę dalį pinigų teks palikti valstybei ir mokesčiams. Žmonės šokiruoti, o pensijų fondų valdytojai reikalauja politikus vykdyti tik Konstitucinio Teismo valią ir viliasi, kad naujos sąlygos atšaldys tautiečių norą atsiimti sukauptus 9 milijardus eurų.

Nuo metų pradžios senatvės pensijos ir kai kurios kitos išmokos buvo perskaičiuotos. Gyventojai nežino, kaip tiksliai tai buvo padaryta, nes sprendimų ar pavienių skaičiavimų dėl išmokų indeksavimo niekas negavo. Tiesiog žmonėms buvo pervesta arba pristatyta kitokia pinigų suma, nei ta, kurią jie kas mėnesį gavo praėjusiais metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pasitikrinti, ar pensija perskaičiuota teisingai, galima prisijungus prie interneto.

Nuo sausio 10 d. prasideda pensijų pristatymas į namus, kuris pagal grafiką tęsis iki sausio 26 d. Visiems gavėjams pensijos pristatomos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Žmonės, gaunantys pensijas namuose turėtų išlikti budrūs ir bendrauti tik su pensijas išnešiojančiais darbuotojais, kurie prisistato ir parodo darbo pažymėjimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pensijas ir kitas išmokas į namus šiuo metu gauna apie 120 tūkst. žmonių.

Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad prastėjanti šalies demografinė padėtis reikalauja naujai pažvelgti į visus tris pensijų pakopas. Jos teigimu, Vyriausybės rengiami pensijų kaupimo sistemos pokyčiai turi pirmiausia motyvuoti gyventojus taupyti senatvei ir didinti jų sukauptą turtą. „Visų mūsų tikslu turi tapti pensijų sistemos priklausomybės nuo blogėjančios demografinės padėties mažinimas.

Siekiant gerinti antrosios pensijų pakopos sistemą reiktų imtis darbdavių įtraukimo į ją bei įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Jis pabrėžia, kad darbdavių dalyvavimas tokiame kaupime yra ženklus. „Lietuvoje antrojoje pakopoje trūksta tiesioginio darbdavių įsitraukimo į antrąją pakopą.

Nuo 2025 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vidutinė senatvės pensija 2025 m. didėja daugiau nei 12 proc. Palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. įvairios socialinės išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams didėja 26–27 proc.

Kiekvienų metų pradžioje senatvės ir kitos pensijos yra indeksuojamos arba didinamos. Jos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jau nuo kitos savaitės trečiadienio dalis pensininkų gaus daugiau pinigų. Pensijos didinamos atsižvelgiant į šalies darbo užmokesčio fondo augimą ir „Sodros“ biudžetą. Paprastai kalbant, kuo daugiau yra dirbančių gyventojų, kuo didesnes algas jie uždirba, tuo ir pensijos labiau didinamos, nebent tam neužtenka pinigų „Sodros“ biudžete.

Kiekvienų metų pradžioje įsigalioja svarbūs pakeitimai, dėl kurių dalies gyventojų pajamos paprastai padidėja. Kita vertus, nepaisant didesnių pajamų, didės ir kai kurios išlaidos. Gavus didesnes pensijas, išmokas ir atlyginimus, daugiau teks mokėti ir mokesčių, brangs degalai, rūkalai ir alkoholis, taip pat komunalinės paslaugos. Kiek didėja pensijos ir vienišo asmens išmokos Esamiems „Sodros“ pensijų gavėjams aktualu tai, kad bendroji pensijų dalis padidėjo 10,63 proc.

Socdemų rinkiminiai pažadai apie dosnias pensijas ir antroje pensijų pakopoje įkalintų santaupų dalybas ima bliūkšti. Jie šių pažadų neatsisako, tačiau jau regi vargiai įveIkiamas kliūtis. Iš profsąjungų atėjusi naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė prieš rinkimus ryžtingai kalbėjo apie galimybę pasitraukti iš antros pensijų pakopos, o dabar prabyla apie kompromisus. Tuo metu žmonės reikalauja bent dvigubai didesnių pensijų ir skubiai atiduoti pinigus iš 2 pakopos fondų.

Kol vieni pensijų gavėjai skundžiasi, kad negali pragyventi, kiti džiaugiasi pensijomis, kurios siekia 2 tūkst. eurų. „Sodra“ tikina, kad šių žmonių darbo stažas viršija ir 60 metų, o atlyginimas buvo didesnis nei vidutinis. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 90 gyventojų, kurie gauna didesnes nei 2 tūkst. eurų senatvės pensijas. „Šias pensijas paprastai gauna žmonės, kurie dirbo ilgiau nei iki 80 metų, jų darbo stažas viršija 60 metų.