pensijos

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų.

„Sodros“ mokamos pensijos ir išmokos kovo mėnesį, daliai gyventojų gali būti vienintelės pajamos, kurias jie gaus iki pat Velykų. Jos šiemet bus švenčiamos balandžio 9–10 dienomis. Taigi, verta gerai susiplanuoti būsimas išlaidas, kad didžiausiai pavasario šventei nepritrūktų pinigų. Antradienį „Sodra“ skelbia, kokiomis dienomis pirmą pavasario mėnesį gyventojai sulauks pensijų ir išmokų į bankų korteles, namus ar kada pinigus galės atsiimti pašto skyriuose.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje neretai išsakomos nuomonės, esą Lietuvoje veikiantys pensijų fondai kaupiantiesiems neuždirbo pinigų. Tačiau statistika rodo priešingą situaciją − praktiškai kiekvienas gyventojas, kuris II pensijų pakopoje kaupia ilgesnį laikotarpį, savo pensijų sąskaitoje turi didesnę sumą nei yra pervedęs įmokų. Vertinant visą fondų veiklos laikotarpį, 3 eurai pensijų įmokų atnešė 1 eurą investicinės grąžos. Pensijų fondų uždarbis – 32 proc.

Nuo darbuotojų iki darbdavių organizacijų, nuo bankų, pensijų fondų iki valdžios atstovų – visi, kas tik netingi, viešai reiškia susirūpinimą dėl pensijų Lietuvoje ir didžiulių iššūkių ateityje, kurie laukia mažėjant dirbančių ir mokesčius mokančių gyventojų skaičiui. Lietuvos banko ir kiti specialistai kaip pavyzdį rodo Švedijos ir kitų Skandinavijos šalių pensijų sistemas. Jose į pensiją išėję gyventojai gauna apie 70 proc. buvusių darbinių pajamų. Lietuvoje šis dydis – vos 43 proc.

Gyvenimas prabėga dirbant, o dėl pensijų sunerimęs kiekvienas. Ar dirbsime iki mirties? Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas Boguslavas Gruževskis tikina, kad jaunoji karta gali būti rami, mat dabar dirbančių laukia geresnė senatvė nei jų tėvų. Tačiau ori senatvė neprasideda nuo pensijos, profesorius sako, kad svarbiau laimingas gyvenimas ir aukšta gyvenimo kokybė, o senatvėje dirbti nėra blogai.

Jau nuo 2004 m. Lietuvoje veikia vadinamoji II pensijų kaupimo pakopa. Darbinės karjeros metu jos dalyviai tenkinasi mažesniu atlyginimu, kurio dalį perveda į pensijų fondą. O sulaukę pensinio amžiaus prie įprastos „Sodros“ pensijos kas mėnesį gauna papildomą išmoką. Vidutinis jos dydis, kitaip nei buvo žadėta prieš 20 metų, bent jau kol kas nesiekia trečdalio vidutinės pensijos. Tačiau kai kuriais atvejais prie pensijos pridedama nemenka suma. Išmoka siekia tik 13 proc.

2000-aisiais, kai Lietuvoje buvo įgyvendinta pirmoji pensijų reforma ir įvestas pensijų kaupimas, Lietuvos ekonomika vis dar vadavosi iš sovietinio palikimo, savo komentare spaudai sako Andrius Romanovskis. Vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių svyravo vos apie 380 eurų, o emigracijos srautas į ekonomiškai stiprias šalis buvo didžiulis iššūkis darbo rinkai.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu kilus diskusijų dėl automatinio gyventojų įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus ir galimos sistemos pertvarkos, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako nepritarianti esminėms permainoms, bet naujų sprendimų, jos žodžiais,  ieškoti reikia.  „Negali taip būti, kad ir pati valstybė skiria (lėšų kaupimui – BNS), ir žmonės skiria, bet iš to nieko gero negauna žmogus, išėjęs į pensiją.

Paprastai žmonės pensiją kaupia didžiąją savo gyvenimo dalį mokėdami įmokas „Sodrai“ ir taip įgydami pensines teise. Tačiau būna atvejų, kai jos tenka išsireikalauti ar įrodyti, kad priklauso didesnė jos dalis. Vis tik pensija Lietuvoje – visai nedidelė, neretai jos vos užtenka pragyvenimui.

Gyventojai kaupiantys II pensijų pakopoje norėtų laisviau disponuoti savo pinigais. Žmonėms aktualu tuos pinigus pasiimti tada, kai patys nori, taip pat nutraukti ar sustabdyti kaupimą neribotam laikotarpiui. Tačiau to jie padaryti negali, nes II pakopos pinigus nuo pačių gyventojų saugo griežtos taisyklės.  Pastaruoju metu gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ daug diskutuoja, kad vienintelis būdas atgauti savo pinigus yra numirti.

II pensijų pakopa jau žlugusi. Ne, ši išvada grindžiama ne finansų rinkų smukimu 2022m., bet visų 18-os metų pensijų fondų investavimo rezultatais. Jie yra skandalingai blogi? Skandalas ne tik menka ilgametė investicijų grąža, bet ir tai, kad tos grąžos nesugeba įvertinti nei svarbūs valstybės pareigūnai, nei finansų influenceriai, visuomenė bei politikai maitinami beprasmiais liūliavimais, kad viskas puiku ir tereikia kantrybės dar dviem dešimtmečiams.

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukti gyventojai kol kas neaktyvūs – pranešimus siunčiamus į asmenines „Sodros“ paskyras perskaitė tik 33 proc. gavėjų. Jeigu nieko nedarys, gyventojai bus automatiškai įtraukti į kaupimą ir iki pensijos gaus mažesnę algą – dalis jos bus pervedama į pensijų fondus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad antros pensijų pakopos sistema gali būti tobulinama, tačiau pabrėžia, kad čia svarbus stabilumas ir nuoseklumas.  „Žvelgiant į antrą pensijų pakopą, ji nuolat būdavo pokyčių objektu, nes tų pasiūlymų visada buvo labai daug. Jei darai sisteminius ilgalaikius sprendimus kaip pensijų sistema, visgi reikėtų daugiau stabilumo, nuoseklumo pačiame procese“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.

II-osios pakopos pensijų fondams praėję metai buvo vieni iš prasčiausių istorijoje – žmonės, kaupiantys pensijai, prarado šimtus milijonų eurų. Tačiau šiemet, neatsiklausus žmonių, jie ir vėl turi būti priklausomi nuo fondų. O kai kurie šią sistemą netgi vadina 100-mečio afera.

Dalis pensininkų susiduria su problema, kad „Sodra“ neturi jokių duomenų apie gyventojų darbo stažą iki 1994 metų. Gyventojai yra skatinami nieko nelaukti ir šį darbo laiką įrodyti dar iki pensijos, kad neprarastų dalies pinigų. Jei stažas įrodomas per vėlai, tikėtina, kad prarasta pensijos dalis grąžinta nebus. Asmenys, turintys darbo knygeles, darbo stažo pažymas, karinius bilietus ir kitus tinkamus dokumentus, savo darbo stažą iki 1994 m. gali įrodyti paprastai ir greitai.

Premjerei Ingridai Šimonytei šią savaitę panešus apie galimus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad sistemos kryptis bus išlaikyta, o pokyčiai bus nedideli ir Seimą pasieks pavasario ar rudens sesijoje.  Monika Navickienė BNS teigė dar negalinti pasakyti, kokie konkretūs pokyčiai galėtų būti siūlomi.

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl keliasdešimtą kartą gali būti keičiamos žaidimo taisyklės, dėl kurių buvo sukirsta rankomis.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarstys pasiūlymus dėl sistemos pokyčių, tačiau „grandiozinės reformos“, anot jos, daryti nereikėtų.  Ministrės pirmininkės teigimu, tai galėtų būti techniniai pokyčiai ir korekcijos.

Lietuvoje kilus aršioms diskusijoms dėl pensinio amžiaus didinimo, taip pat pensijų kaupimo fonduose, iš kurių gyventojai neturi galimybės išeiti, pasigirsta skirtingų vertinimų, ar garbaus amžiaus lietuviai ateityje galės gyventi oriai.  Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kokie galimi sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo.  „Pensinis amžius nėra iškaltas akmenimis. Tai yra socialiai formuojamas dalykas.

Lietuvos gyventojai neturėtų būti automatiškai įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą ir galėtų atsiimti fonduose sukauptas lėšas vienu metu, sako opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.

Nauji metai – naujas darbymetis „Sodrai“ ir dar daugiau džiaugsmo privatiems pensijų fondams, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Pateikiame neredaguotą I. Ruginienės komentarą: Į antrosios pakopos pensijų kaupimą vėl automatiškai įtraukiami nauji dalyviai: ne tik tie, kurie iki šiol niekada nekaupė pensijai, bet ir tie, kurie anksčiau atsisakė dalyvauti pensijų kaupimo procese.

Antros pakopos pensijų fonduose sukaupti pinigai tirpsta, o pasiimti santaupas galimybės nėra. Kas liks iš būsimų pensijų? „Dėmesio centre“ pašnekovai – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, Seimo narys Algirdas Sysas ir ekonomistas Romas Lazutka.

Prancūzijos vyriausybė nusprendė tęsti prieštaringai vertinamą pensijų reformą, kuri, atrodo, suskaldys šalį ir paskatins visuomenės neramumus. Detales apie privalomųjų pensijų taisyklių pakeitimus šalies ministrė pirmininkė Elisabeth Borne pristatė sausio 10-ąją Šių priemonių likimas parodys, ar Emmanuelis Macronas sugebės tęsti reformas Prancūzijoje antrosios prezidento kadencijos metu, rašo „The Economist“. Svarbiausias pakeitimas – iki 2030 m. pavėlinti pensinį amžių nuo 62 i...

Prancūzijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti pensinį amžių iki 64 metų ir modernizuoti pensijų sistemą, o šie sprendimai greičiausiai sulauks didelės priešpriešos iš profsąjungų pusės ir net gali paskatinti naują protestų bangą. Net kai kurie artimiausi šalies prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai nesijaučia ramūs dėl siūlomų pakeitimų, kurie, kaip manoma, būtų priimti itin nepatogiu metu – netrukus po COVID-19 pandemijos ir esant didelei infliacijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, jog poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra. „Manau, kad nėra tokio poreikio, kalbos apie pensijos amžių, tas skaičius 72, kuris dažnai minimas, neturi nieko bendro su realybe, nei poreikio nei planų, net diskusijų lygmenyje nėra“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė. „Kaip bus ateityje, matysime pagal situaciją, bet dabar poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra“, – pridūrė ji.

Gyventojams gali priklausyti kelių rūšių pensijos: senatvės, netekto darbingumo, našlių, našlaičių ar valstybinės pensijos. Vis dėlto kai kurių iš jų gali būti nuspręsta nesuteikti. Pašnekovai paaiškino, kokiais atvejais gyventojai gali netekti teisės į tam tikras pensijas. Taip pat, dirbusiems iki 1994 m., gali neužtekti darbo stažo arba skiriama pensija gali būti per maža, nes apie tą laikotarpį „Sodra“ neturi duomenų.

Valdantieji tiesia pagalbos ranką, siekdami padėti gyventojams išgyventi sunkmetį ir didina pensijas, pašalpas ir kitas pajamas. Tačiau žmonės sako, kad to nepakanka, nes kainos auga greičiau. Gerų žinių neturi ir ekspertai – atlyginimai stos ir mums reikės labiau susiveržti diržus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt” reportaže. Humoristo Juozo Zavaliausko darbo stažas – apie pusė šimto metų. Bet didele pensija jis pasidžiaugti negali.

Nuo 2023 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį. Bendroji pensijos dalis 2023 m. didėja apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Palyginti su 2021 m., nuo 2023 m. įvairios socialinės išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams didėja ketvirtadaliu (23  proc.

Antros pakopos pensijų kaupime dalyvaujantiems gyventojams valstybė šiemet perves daugiau nei bet kada skatinamųjų įmokų  – 223 mln. eurų – 50 mln. eurų daugiau negu pernai, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Toliau biudžeto lėšomis bus mokamos skatinamosios įmokos kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose, tam valstybė šiemet skirs per 220 mln. eurų“, – pranešime sakė viceministras Martynas Šiurkus.  Pasak ministerijos, pasirinkus 3 proc.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos darbuotojų pensiją kaupia II pensijų kaupimo pakopoje. Jų sumokamos įmokos investuojamos į vertybinius popierius. Kadangi pernai jų kaina rinkose krito, gerokai sumažėjo ir būsimų pensininkų sukauptas turtas. Tačiau kiek tiksliai, fondų valdytojai nesako. 2022 m. pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos.

Gyventojai išėję į pensiją norėtų gyventi oriai, tačiau dažnai pensijos neužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Valdžia skatina kaupti papildomai, tačiau šiemet pensijų fondai skaičiuoja nuostolius. Specialistai pažymi, kad pensiją gyventojams turėtų užtikrinti valstybė ir ji turėtų remti patikimas kaupimo sistemas.  Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą.

Daliai Europos šalių padidinus pensinį amžių iki 67 metų, panašių siūlymų vis sulaukiama ir Lietuvoje. Kai kurie specialistai siūlo pensinį amžių didinti ir iki 72 metų. Ekonomistai tikina, kad tai – neišvengiama, ilgėja gyvenimo trukmė, todėl turi ilgėti ir pensinis amžius. Tuo metu darbuotojų atstovai teigia priešingai. Anot jų, vyresniems žmonėms apskritai sunku susirasti darbą, todėl tik augtų išmokų gavėjų skaičius.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje didėja minimali mėnesio alga, pensijos, keičiasi ir dalis išmokų bei nuo to priklausančių mokesčių. Kviečiame susipažinti, kas keičiasi nuo Naujųjų metų. Minimali mėnesinė alga Nuo 2023 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) didėja iki 840  eurų, t. y. 15 proc. nuo dabar esančių 730 eurų.  Tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

„Ar aš ramiai miegu? Nemiegu ramiai jau 3,5 metų dėl įvairiausių priežasčių. Ir dėl to, kad kartais problemos atsiranda 1 val. nakties ir tenka galvoti, kaip jas spręsti“, – taip prezidentas Gitanas Nausėda atsakė į gyventojo klausimą. Penktadienį gyventojai tiesioginiame LRT radijo eteryje uždavinėjo klausimus šalies vadovui. Valandos trukmės laidoje netrūko žmonių ašarų, nevilties ir kandžių replikų.

Nuo ateinančių metų pradžios didėja vaiko pinigai, vienkartinės išmokos vaikui ir nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka bei jos tikslinis priedas, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, socialinė parama mokiniams, vaiko išlaikymo išmoka ir kitos socialinės išmokos. Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau.

Sulaukus senatvės galima gauti socialinio draudimo senatvės pensiją arba senatvės pensiją neįgaliajam, taip pat našlių pensiją arba vienišo asmens išmoką, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Iki senatvės pensijos amžiaus likus ne daugiau kaip 5 metams galima gauti išankstinę senatvės pensiją, o netekus darbingumo – netekto darbingumo pensiją. Nuo 2023 m. pradžios didės visos šios pensijos.

Nuo 2023 m. sausio mėnesio didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.

Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau. Opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji pensijas galėjo kitąmet padidinti bent 15 eurų daugiau. O nuvertėjus antros pensijų pakopos santaupoms, siūlo leisti žmonėms vėl išeiti iš antros pakopos ir tuomet atsiimti sukauptus pinigus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė naujas priemones, kuriomis gelbės žmones sunkmečiu. Pavyzdžiui, paprastam pensininkui pensija nuo kitų metų turėtų didėti 19 procentų, vienišam pensininkui – 39 procentais. Tiesa, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad valstybė turėtų pensijas didinti dar labiau, nes šiuo metu tam turi visas galimybes.

„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad šiuo metu Lietuvos pensijų sistema yra „sveika“ ir save išlaiko, tačiau sutinka, kad po kelerių metų ji susidurs su iššūkiais, kai pradės trūkti lėšų pensijoms, – gali reikėti susimažinti pensijos dydžio lūkesčius, pirmadienį praneša delfi.lt.  „Pensijų draudimo įmokų surenkame šiek tiek daugiau, nei išmokame pensijų draudimo išmokų.

Iki Kalėdų liko vos kiek daugiau nei trys savaitės ir daugelis jau galvoja apie šventinį stalą, dovanas artimiesiems ir draugams. Tiems, kas vieninteles pajamas gauna iš „Sodros“, svarbu žinoti, kada jos bus išmokėtos. Trečiadienį „Sodra“ kaip tik paskelbė, kada gruodžio mėnesį mokės pensijas ir įvairias išmokas. Dėl kai kurių įstatymų niuansų, dalis išmokų gruodį bus išmokėtos du kartus, tačiau nebus mokamos sausį.

Seimui pritarus valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektams, 2023 m. augs senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoka, mažų pensijų priemokos, reikšmingai didės ir minimali alga, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai.  „Net ir esant ekonominiam neapibrėžtumui ir turint ribotus valstybės finansinius išteklius, nuo kitų metų didiname gyventojų pajamas.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatytos ir augančios pensijos, ir didėjantys vaiko pinigai. Bet ar rekordiškai augant kainoms, pakankamai auga pensijos ir išmokos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatoma, kiek socialinio draudimo įmokų bus surinkta ir kiek gyventojams bus išmokėta pinigų įvairiomis pensijomis ir kitomis išmokomis. Tiesa, ne visiems ir ne visos išmokos augs per 20 proc., kiek šiuo metu brangsta prekės ir paslaugos. Balsuojant už vieną svarbiausių metų dokumentų, Seime virė aštrios diskusijos. O atėjus laikui galutinai balsuoti, opozicija specialia išėmė balsavimo korteles.

Vyriausybė trečiadienį patikslino kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys 4,9 proc. BVP. „Skolintis tarp dydžio, kuris yra 2,5 proc. BVP iki 3 proc. BVP, kad būtų galima operatyviau pasiruošti sąjungininkų pajėgų priėmimui Lietuvoje“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį kitąmet sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms, nes jos bus ženkliai indeksuojamos. Pensijų mokėjimui numatyta skirti beveik 5 mlrd. eurų, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Teigiama, kad tiems, kurie per gyvenimą sumokėjo daugiau įmokų, dirbo ilgiau ir tiems, kurie mokėjo mažiau ir dirbo trumpiau, pensijos bus didinamos skirtingu dydžiu.