pensijos

Jau sausį „Sodra“ išmokėjo padidintas senatvės ir kitas socialinio draudimo pensijas. Vasarį didesnės išmokos pasieks išankstinių senatvės pensijų gavėjus bei žmones, gaunančius šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijas, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas. Gavėjai, gaunantys mažų pensijų priemokas, taip pat sulauks pasikeitusių išmokų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tyrimai rodo, kad, visuomenei senstant, o gimstamumui mažėjant, pensininkų ir dirbančiųjų santykis Jungtinėje Karalystėje (JK) tampa netvarus, rašo portalas „Euronews“. Prognozuojama, kad iki 2023 metų gyventojų skaičius šalyje išaugs 6,7 mln., o vien pensijos už 2023–2024 m. JK kainuos apie 161,9 mlrd. eurų. Būtina laipsniškai didinti pensinį amžių Remiantis naujausiu „Longevity Centre“ pranešimu, visiems, gimusiems JK po 1970 metų balandžio mėnesio, gali tekti dirbti iki 71 metų.

Nuo 2024 m. pradžios didėja minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), pensijos, vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią bei kitos socialinės išmokos. Namų ūkių pajamos dėl suplanuotų priemonių – MMA, NPD ir socialinių išmokų didinimo – vidutiniškai didės 62 eurais, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Politikai ir institucijos ne kartą skelbė, kad nuo šių metų pradžios gyventojams didės senatvės ir kitos pensijos. Tačiau panašu, kad ne visiems vienodu metu. Išankstinės pensijos gavėjai padidintos pensijos dar negavo. „Sodra“ tikina, kad gyventojus didesnės pensijos pasieks vasarį. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas iš Rokiškio rajono skundėsi, kad jo pensija nuo sausio 1 d., nepadidėjo taip, kaip buvo žadėta.

Pernai vidutiniškai 14 proc. grąžą uždirbusių Lietuvos pensijų fondų rezultatus šiemet labiausiai lems centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų, sako fondus valdančių įmonių atstovai.  „Allianz Lietuva“ Investicijų skyriaus vadovas Rokas Baltrėnas sako, kad be nenumatytų įvykių didžiausios įtakos fondų rezultatams šiemet darys centrinių bankų politika.

Vyriausybė pritaria siūlymui perskaičiuoti senatvės pensiją laikinai įsidarbinusiems išankstinę pensiją gaunantiems žmonėms, tačiau šį pakeitimą siūlo svarstyti kartu su kitais senatvės pensijų pakeitimais. Juos Vyriausybė Seimui planuoja teikti rudenį.

Ginčai dėl antrosios pensijų pakopos tęsiasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritarė Seimo nario liberalo Jono Varkalio siūlymui, kad pensijų sistemą reikia keisti, tačiau ministerija pasisako prieš antrosios pakopos pensijų fondų pinigų atidavimą gyventojams, nesulaukusiems pensinio amžiaus. „Antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra žmonių asmeninės lėšos ir yra jų nuosavybė, laikinai patikėtos pensijų fondams valdyti.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

„Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų gavo 59 745 žmonės. Iki birželio 30 d. jie gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstybės siūlomoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje. Skelbiama, kad kiekvienų metų sausį „Sodra“ įtraukia gyventojus į pensijų kaupimą antroje pakopoje. Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė abejoja Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimo išvadomis, kad Lietuva užima paskutinę vietą pagal būsimą pensijos pakeitimo normą. Anot jos, rezultatą iškreipia tai, kad tiriant Lietuvą, buvo neatsižvelgta į gyventojų vykdomą kaupimą antrojoje pensijų pakopoje, kuris užtikrintų aukštesnę poziciją tarp EBPO šalių. „Sutinku su ekonomistais, kurie sako, kad metodika yra stipriai abejotina.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių, pirmadienį remdamasis organizacijos tyrimu skelbia portalas LRT.  Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Trečiadienį Vyriausybė palaikė parlamentaro Jono Varkalio siūlymą leisti iš pensijų fondų išsiimti 10,8 tūkst. eurų. Tačiau Seimui siūloma toliau projekto nesvarstyti, kol Konstitucinis Teismas (KT) nepriėmė nutarimo dėl Pensijų kaupimo įstatymo.

„Sodros“ vyriausiasis aktuaras Evaldas Valeiša teigia, kad Pensijų anuitetų fondų turtas 2023 m. išaugo 58 proc., nuo 25,2 mln. iki 39,7 mln. eurų. Taip pat, anot jo, 2023 m. pensijų anuiteto gavėjų kiekis išaugo 45 proc., iki 2808 pensininkų, bet tai sudaro vos 2 proc. visų pensijos gavėjų.

Jau sausį „Sodra“ mokės po indeksavimo padidintas pensijas – pirmiausia didesnių sumų sulauks senatvės pensijų, netekto darbingumo pensijų, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Negalią turintiems senjorams šiais metais bus skirtos didesnės senatvės pensijos – jos bus išmokėtos ne vėliau kaip iki šių metų liepos. Kiek padidėjo pensijos? Visų rūšių pensijos, kaip ir kasmet, padidėjo dėl indeksavimo. 2024 metais vidutinis vidutinės pensijos augimas siekia 65 eurus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė kitais metais sieks įgyvendinti jau priimtus sprendimus, o diskusijos dėl mokesčių pertvarkos gali tęstis ne vienerius metus, tačiau galiausiai vis tiek turės būti priimta. „Vakar Vyriausybė kaip tik atnaujino priemonių planą iki kadencijos pabaigos, ką norėtume padaryti, turint minty, kad tai 11 mėnesių.

Pensijos sulaukę gyventojai piktinasi, kad pradirbę beveik 40 metų gauna mažiau už tuos, kurie neturi net būtinojo darbo stažo. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja, kad didžiausias pensijas, daugiau nei 2 tūkst. eurų, gauna gyventojai, kurie turi sukaupę net 60 metų darbo stažą. Tačiau aiškina, kad pensijų dydis priklauso ne tik nuo sukaupto stažo, bet ir buvusio atlyginimo.

2024 metų pradžioje, kaip ir kasmet, „Sodra“ įtrauks į antros pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Į kaupimą automatiškai bus įtraukti gyventojai, kurie iki šiol niekada papildomai nekaupė pensijai. „Sodra“ pateikia atsakymus į svarbiausius klausimus.

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė Šalpos pensijų įstatymo pataisoms, kuriomis įsigaliojus tūkstančiai gyventojų galės gauti kiek didesnes išmokas. Už tokį įstatymo projektą balsavo 109 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o 17 – susilaikė. Pataisoms buvo suvienodinti šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo principai. Be to, šalpos pensijos bus mokamos ir dirbantiems asmenims.

Seimas svarstys siūlymą perskaičiuoti senatvės pensiją gaunantiems išankstinę pensiją žmonėms, jeigu jie laikinai įsidarbins, o vėliau vėl bus atnaujintas išankstinės pensijos mokėjimas.   Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tokiais atvejais į išankstinę pensiją išėjusiems žmonėms mažinti pagrindinę pensiją tiek, kiek laiko jie gavo išankstinę pensiją.

Senatvės pensijų gavėjai šiomis dienomis sulauks paskutinių pinigų 2023 metais. „Sodra“ žada visas pensijas išmokėti iki Kalėdų. Pirmiausia pinigus gaus tie pensininkai, kuriems pensijos yra pervedamos į sąskaitas bankuose. Vėliau jos bus pristatomos į namus, arba pensijas bus galima atsiimti pašte. Kada „Sodra“ moka pensijas Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijas gauna 619,4 tūkst. asmenų. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje yra 538,5 euro.

Seimas nutarė nepritarti, kad kitais metais būtų sparčiau didinama pensijų individualioji dalis.  Seimas antradienį nepritarė, kad nuo 1,02 iki 1,04 didėtų šios dalies indeksavimo koeficientas. Tokį pakeitimą siūlė socialdemokratas Algirdas Sysas.  „Tuo mes prisidėtume prie pensijų kėlimo“, – Seimo posėdyje teigė A. Sysas. Jo pataisa biudžetui būtų kainavusi 93,8 mln. eurų, o ne 46,9 mln. eurų, kaip numatyta dabar.

Seime registruotas siūlymas nuo 2024 m. Lietuvoje mokėti naują valstybinę pensiją, kuri siektų apie 300 eurų. Į ją pretenduotų greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemoje nebedirbantys virš 55 metų amžiaus medikai, bent 20 metų dirbę GMP brigadose. Vis tik projekto rengėjai nepateikė net preliminarių skaičiavimų, kiek tokia naujovė kasmet atsieitų valstybei ir iš kur tuos pinigus reikėtų traukti.

Seime užvirė kovos dėl pinigų antrosios pensijų pakopos fonduose. Prieš Gitaną Nausėdą susimokę valdantieji užkirto kelią Prezidento pataisoms, kurios būtų leidusios žmonėms vieną kartą iš pensijų fondų išsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų jų neapmokestinant. Tačiau tie patys valdandieji uždegė žalią šviesą svarstyti panašią liberalų idėją, kurią palaiminus gyventojai iš antrosios pensijų pakopos galėtų išsiimti 11-a tūkstančių eurų. Mirtina avarija Panevėžio rajone.

Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė prezidento Gitano Nausėdos siūlymo keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant.  Už tai, kad pataisos būtų svarstomos, balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 15, o susilaikė 42. Kitu balsavimu Seimas šalies vadovo iniciatyvas nutarė grąžinti tobulinti.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant numatyti galimybę žmonėms vieną kartą iš antros pakopos pensijų fondų išsiimti dalį lėšų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pensijų sistemos pokyčiai turi būti svarstomi po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.  „Prezidentas pateikė pasiūlymą nelaukdamas Konstitucinio Teismo sprendimų. Suprantu, rinkimai nelaukia.

Seimui ketvirtadienį bus pristatytas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti dalį lėšų jų neapmokestinant. Didinant paskatas dalyvauti pensijų kaupime šalies vadovas siūlo suteikti žmonėms teisę vieną kartą per kaupimo laiką gauti iki 25 proc. jo sukaupto pensijų turto išmoką.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė nepritarti socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui dukart didinti papildomą pensijų individualiosios dalies indeksavimą.   „Didelį rezervą turime, galime sau leisti“, – komitete teigė „valstietis“ Valius Ąžuolas.  A. Sysas yra sakęs, kad tokiam indeksavimui kitąmet galėtų būti skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte. Anot jo, tai sudarytų 4 proc. biudžeto pertekliaus.

Diskusijos dėl pensijų augimo dydžio kitąmet dar nebaigtos ir prie šio klausimo bus grįžta iki biudžeto priėmimo Seime, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, Vyriausybei numačius vidutinės senatvės pensijos augimą 12 proc., dar gali būti diskutuojama dėl individualios pensijos dalies spartesnio padidinimo panaudojant „Sodros“ sukauptą rezervą.

Nemaža dalis gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, neskuba pateikti prašymų gauti pensijai. Tačiau pavėlavę pusmetį, jie savo pensijos pinigus praranda, jie išmokami kitiems. Panašu, kad valdžia atsižvelgė į gyventojų skundus ir prašymų pateikimo datą prailgino nuo 6 iki 12 mėnesių. Tačiau pensininkai apskritai norėtų panaikinti šiuos prašymus.

Paprastai jeigu žmogus dirba ilgiau, tai ir jo pensija būna didesnė. Tačiau, net ir sukaupę būtinąjį stažą, tūkstančiai gyventojų gauna ne ką didesnes pensijas nei tie, kurie dirbo trumpiau ir reikiamo stažo neturi. Ketvirtadienį oficialioje socialinio tinklo „Facbook“ paskyroje „Sodra“ pasidalijo duomenimis apie tai, kiek gyventojų, kokio dydžio senatvės pensijas gauna priklausomai nuo to, ar jie turi būtinąjį stažą, ar jo neturi.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, numatantiems pensijų skaičiavimo pokyčius senjorams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai nuo 2024 m. pradžios galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70–100 proc. netektas dalyvumas. Šie siūlymai – viena iš Negalios reformos, kurią jau priėmė Seimas, naujovių.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kitąmet pensijos augs dešimtadaliu, štai vidutinė senatvės pensija padidės apie 70 eurų. Tai žada socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tačiau infliacijos nukamuotus senjorus ir tokia suma jau mažai guodžia. 10 eurų didės vaiko pinigai, o vaikams iš daugiavaikių šeimų – po 16 eurų. Ministrė tvirtina, kad didina tiek, kiek leidžia biudžetas.

Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Iš esmės rezultatai yra geri ir pernykštis trumpalaikis nuosmukis, jeigu ne visai pamirštas, tai beveik pamirštas“, – trečiadienį rezultatų pristatyme teigė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Vis daugiau žmonių net ir sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia neišeiti iš darbo. Dirba netgi 90 metų ribą peržengę gyventojai. Vis tik specialistai nesutaria, kodėl žmonės toliau dirba – pensininkams trūksta pinigų ar veiklos? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 75 tūkstančiai dirbančių pensininkų.

Pirmadienį Finansų ministerijai paskelbus atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, tampa aišku, kiek nuo kitų metų bus didinamos senatvės ir kitų rūšių pensijos. Dalis ministerijos prognozių yra kiek geresnės už buvusias birželį. Dėl to ir pensijos bus keliamos kiek daugiau, nei buvo manyta – 9,58 proc. Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, kasmet pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė siūlo valstybės biudžeto  lėšomis nefinansuoti antros pensijų pakopos. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje ji siūlo įgyvendinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatant GPM lengvatą antros pakopos pensijų fondų įmokoms.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad galima kalbėti apie pokyčius pensijų kaupimo antroje pakopoje, tačiau prieš tai reikia sulaukti Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl šiuo metu galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo.

Pasibaigus vasarai ir atostogų sezonui, artėjant naujiems mokslo metams nemažai gyventojų susiduria su laikinu pinigų trūkumu. Dėl to naudinga žinoti, kada jų galima sulaukti rugsėjo mėnesį. Ketvirtadienį „Sodra“ kaip tik skelbia, kokiomis dienomis pirmąjį rudens mėnesį gyventojai gaus pensijas ir išmokas į bankų korteles, namus ar kada pinigus galės atsiimti pašto skyriuose. Taigi, jau kitą savaitę dalies gyventojų, bent jau pensininkų, sąskaitos pasipildys naujais eurais.

Jau netrukus Seimas rinksis į rudens sesiją. Joje bus priimami įstatymai, kurie bent iš dalies lems ir tai, kas laimės po metų vyksiančiuose kituose parlamento rinkimuose. O trečiadienį Vyriausybė savo nutarimu pasiūlė Seimui į artimiausių darbų programą įtraukti nemažai svarbių įstatymų projektų. Tarp tokių projektų – ir pensijų permainos, paramos būstą norinčioms įsigyti šeimoms pakeitimai, didesnės baudos už nelegalų darbą ir kt.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galimybė pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą gyvenime išsiimti dalį lėšų paskatintų juos dalyvauti šioje sistemoje.  „Pirmiausia tai duoda, nors gal kai kam tai atrodo netikėta, – didesnį žmonių norą dalyvauti pensijų reformoje.

Daugelis Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antrosios pakopos fonduose, o pensijos sulaukę – gauna atitinkamas išmokas. Tačiau jeigu mirsite anksčiau laiko, jeigu jūsų artimieji nežinos apie kaupimą arba jų visai nėra, pinigai liks fonduose arba atiteks valstybei. Kaupti pensiją fonduose žmonės buvo viliojami ir tuo, kad, kitaip nei „Sodros“ pensija, juose kaupiami pinigai esą ir paveldimi. Vis dėlto taip yra ne visada.

Dabartinis pensijų kaupimas fonduose yra ydingas – net ir sukaupę nemenką sumą, gyventojai kaip rodo praktika, atgaus nežinia kiek pinigų, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.  Jos nuomone, naujausi politikų siūlymai dėl kaupimo pokyčių tenkina tik fondų interesus, o žmonės lieka apgauti.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės.

Prezidentūra siūlo keisti antrąją pensijų pakopą ir leisti žmonėms kartą gyvenime išsiimti ketvirtadalį pinigų, sukauptų pensijų fonde. Valdantieji ir pensijų fondų valdytojai tokius šalies vadovo siūlymus vadina populistiniais. O štai socialdemokratai sako, kad siūlymai per švelnūs – esą geriau būtų leisti pasiimti ne dalį, o visus sukauptus pinigus ir nutraukti privatų kaupimą. Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių nėra patenkinti antrąja pensijų sistemos pakopa.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės.

Vyriausybė svarstys senjorams įvesti naujus priedus prie pensijos už negalią. Priedai sieks vidutiniškai po 140 eurų per mėnesį. Opozicijos atstovai tokius užmojus jau vadina populizmu artėjant rinkiminiams metams ir abejoja, ar valdantieji suras šimtus milijonų eurų tokiems priedams. Šiaulietis Jonas Dambrauskas beveik 30 metų išdirbo statybose, bet prieš 8 metus susirgo, prarado darbą ir ėmė gauti neįgalumo pensiją.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad antroji pensijų pakopa yra pensijų kaupimo sistemos dalis, todėl ji turėtų išlikti. Visgi jis pripažįsta, kad pokyčių gali būti, priklausomai nuo to, ką išaiškins Konstitucinis Teismas – jo pozicijos prašo dalis Seimo narių iš opozicijos. „Pirmiausia, kas buvo kurta kaip pensijų sistema, tai ir turėtų tarnauti kaip pensijų sistemos papildoma dalis. Kai sukanka senatvės pensija, yra svarbu.

Beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus, naujausią apklausą skelbia portalas LRT. LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, į klausimą, ar gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo, 60 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, 28 proc. – „greičiau taip“. Tik 6 proc. apklaustųjų su tokiu sprendimu nesutiktų: 1 proc.