Žinių radijo laidoje „Ekonominiai pietūs“ „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiavo, kad mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui pagal perkamąją galią, prieš stojant į Europos Sąjungą (ES) buvo šiek tiek mažesnis nei 50 proc. ES vidurkio.
„Dabar mes pasiekėme 90 proc. ES vidurkio ir aplenkėme tokias ES senbuves, kaip Graikiją, Portugaliją, Lenkiją, Čekiją.
Visi ekonominiai rodikliai auga: algos, pensijos. Pavyzdžiui, vidutinė senatvės pensija prieš stojant į ES buvo 90 eurų, dabar ji siekia 600 eurų. Žinoma, yra gyventojų, kurių pajamos augo lėčiau, tačiau didžioji dalis žmonių yra gerokai turtingesni“, – komentavo ekonomistas.
Jis palygino ir skurdo rodiklius.
„Stojant į ES kas trečias lietuvis buvo žemiau absoliutaus skurdo ribos. Jiems trūko pinigų pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms. Dabar tokių žmonių tik 5 proc.“ – sakė N. Mačiulis.
Anot jo, jeigu Lietuvos ekonomika ir toliau vystysis tokiu pačiu greičiu, mes po 5 metų aplenksime Italiją.
„Jau dabar lenkiame visas pietų Europos šalis, nuo Italijos atsiliekame tik 5 procentiniais punktais. O Italija šiuo metu važiuoja žemyn, o ne auga“, – prognozavo ekonomistas.
Atlyginimai augs sparčiau nei pensijos
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi tikino, kad Lietuvos gyventojų pajamų lygis sparčiai vejasi pietų Europos gyventojų pajamas.
„Tikrai po 5 metų susilyginsime su šiomis šalimis arba jas ir aplenksime. Visi duomenys rodo, kad įsibėgės dar vienas pajamų augimas, kuris prasidės jau šiemet.
Prognozuojame, kad šiemet vidutinis atlyginimas didės 7 proc. Panašaus algų didėjimo reikėtų tikėtis ir kitais metais. Atlyginimai augs sparčiai, tačiau tvariai“, – komentavo ekonomistas.
Vis tik jis pridūrė, kad pietų Europos gyventojus lenksime tik algomis, bet ne pensijomis.
„Atlyginimų augimas prisidės ir prie pensijų augimo.
Tačiau, žiūrint į pensijų augimą, mums dar reikės pasistengti, kad priartėtumėme prie kitų šalių lygio“, – sakė A. Izgorodinas.
Vidutinė alga ir pensija skiriasi dvigubai
Italijos Nacionalinis socialinės apsaugos instituto duomenimis, kuriuos cituoja vietos žiniasklaida, vidutinė italų senatvės pensija, kuri mokama valstybės, 2023 m. buvo 906 eurai.
Tuo metu Lietuvoje, „Sodros“ duomenimis, vidutinės darbo pajamos į rankas siekia 1 275 eurus.
Sparčiausias pajamų augimas vėl stebimas statybos sektoriuje – statybininkų atlyginimai padidėjo beveik 16 proc.
„Tikėtina, kad didėjimui vis dar darė įtaką skaidriai dirbančiojo asmens kortelės atsiradimas ir pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis mokėjimo tvarka. Vis dėlto šiame sektoriuje darbo užmokestis – mažesnis nei vidutinis. Po padidėjimo jis pasiekė 1 480 eurų ant popieriaus arba apie 966 eurus į rankas.
Tuo metu aukštos pridėtinės vertės veiklose, kuriose darbo pajamos – didžiausios, jų augimas buvo lėtesnis nei šalies vidurkis. Informacijos ir ryšių veikloje bruto atlyginimai padidėjo beveik 8 proc. iki 3 143 eurų, finansinėje ir draudimo veikloje – 9 proc. iki 2 932 eurų“, – skaičiavo „Sodra“.
O vidutinė pensija, turint būtinąjį stažą, siekia 574 eurus.
Anot „Sodros“, jei pensija –mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, mokama priemoka.
„Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis padidėjo iki 446 eurų.
„Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 446 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tuomet priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei perskaičiuota pensija – didesnė nei 446 eurai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį“, – skaičiavo „Sodra“.
