pensijos

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė nepritarti socialdemokrato Algirdo Syso siūlymui dukart didinti papildomą pensijų individualiosios dalies indeksavimą.   „Didelį rezervą turime, galime sau leisti“, – komitete teigė „valstietis“ Valius Ąžuolas.  A. Sysas yra sakęs, kad tokiam indeksavimui kitąmet galėtų būti skirta maždaug 100 mln. eurų – dukart daugiau nei numatyta „Sodros“ biudžeto projekte. Anot jo, tai sudarytų 4 proc. biudžeto pertekliaus.

Diskusijos dėl pensijų augimo dydžio kitąmet dar nebaigtos ir prie šio klausimo bus grįžta iki biudžeto priėmimo Seime, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, Vyriausybei numačius vidutinės senatvės pensijos augimą 12 proc., dar gali būti diskutuojama dėl individualios pensijos dalies spartesnio padidinimo panaudojant „Sodros“ sukauptą rezervą.

Nemaža dalis gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, neskuba pateikti prašymų gauti pensijai. Tačiau pavėlavę pusmetį, jie savo pensijos pinigus praranda, jie išmokami kitiems. Panašu, kad valdžia atsižvelgė į gyventojų skundus ir prašymų pateikimo datą prailgino nuo 6 iki 12 mėnesių. Tačiau pensininkai apskritai norėtų panaikinti šiuos prašymus.

Paprastai jeigu žmogus dirba ilgiau, tai ir jo pensija būna didesnė. Tačiau, net ir sukaupę būtinąjį stažą, tūkstančiai gyventojų gauna ne ką didesnes pensijas nei tie, kurie dirbo trumpiau ir reikiamo stažo neturi. Ketvirtadienį oficialioje socialinio tinklo „Facbook“ paskyroje „Sodra“ pasidalijo duomenimis apie tai, kiek gyventojų, kokio dydžio senatvės pensijas gauna priklausomai nuo to, ar jie turi būtinąjį stažą, ar jo neturi.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymams, numatantiems pensijų skaičiavimo pokyčius senjorams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai nuo 2024 m. pradžios galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70–100 proc. netektas dalyvumas. Šie siūlymai – viena iš Negalios reformos, kurią jau priėmė Seimas, naujovių.

Vyriausybė dar nepristatė kitų metų valstybės ir „Sodros“ biudžetų, kuriuose numatomos lėšos pensijoms ir kitoms išmokoms. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau paskelbė, kiek pinigų nuo 2024 m. pradžios pridės pensininkams ir kitų išmokų gavėjams.  Apie tai, kiek kitais metais augs pensijos, kokios išmokos didės, atsako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kitąmet pensijos augs dešimtadaliu, štai vidutinė senatvės pensija padidės apie 70 eurų. Tai žada socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tačiau infliacijos nukamuotus senjorus ir tokia suma jau mažai guodžia. 10 eurų didės vaiko pinigai, o vaikams iš daugiavaikių šeimų – po 16 eurų. Ministrė tvirtina, kad didina tiek, kiek leidžia biudžetas.

Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža per devynis šių metų mėnesius siekė 8,3 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Iš esmės rezultatai yra geri ir pernykštis trumpalaikis nuosmukis, jeigu ne visai pamirštas, tai beveik pamirštas“, – trečiadienį rezultatų pristatyme teigė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Vis daugiau žmonių net ir sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia neišeiti iš darbo. Dirba netgi 90 metų ribą peržengę gyventojai. Vis tik specialistai nesutaria, kodėl žmonės toliau dirba – pensininkams trūksta pinigų ar veiklos? „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 75 tūkstančiai dirbančių pensininkų.

Pirmadienį Finansų ministerijai paskelbus atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, tampa aišku, kiek nuo kitų metų bus didinamos senatvės ir kitų rūšių pensijos. Dalis ministerijos prognozių yra kiek geresnės už buvusias birželį. Dėl to ir pensijos bus keliamos kiek daugiau, nei buvo manyta – 9,58 proc. Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, kasmet pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė siūlo valstybės biudžeto  lėšomis nefinansuoti antros pensijų pakopos. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje ji siūlo įgyvendinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatant GPM lengvatą antros pakopos pensijų fondų įmokoms.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad galima kalbėti apie pokyčius pensijų kaupimo antroje pakopoje, tačiau prieš tai reikia sulaukti Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl šiuo metu galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo.

Pasibaigus vasarai ir atostogų sezonui, artėjant naujiems mokslo metams nemažai gyventojų susiduria su laikinu pinigų trūkumu. Dėl to naudinga žinoti, kada jų galima sulaukti rugsėjo mėnesį. Ketvirtadienį „Sodra“ kaip tik skelbia, kokiomis dienomis pirmąjį rudens mėnesį gyventojai gaus pensijas ir išmokas į bankų korteles, namus ar kada pinigus galės atsiimti pašto skyriuose. Taigi, jau kitą savaitę dalies gyventojų, bent jau pensininkų, sąskaitos pasipildys naujais eurais.

Jau netrukus Seimas rinksis į rudens sesiją. Joje bus priimami įstatymai, kurie bent iš dalies lems ir tai, kas laimės po metų vyksiančiuose kituose parlamento rinkimuose. O trečiadienį Vyriausybė savo nutarimu pasiūlė Seimui į artimiausių darbų programą įtraukti nemažai svarbių įstatymų projektų. Tarp tokių projektų – ir pensijų permainos, paramos būstą norinčioms įsigyti šeimoms pakeitimai, didesnės baudos už nelegalų darbą ir kt.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad galimybė pensijų kaupimo fondų dalyviams kartą gyvenime išsiimti dalį lėšų paskatintų juos dalyvauti šioje sistemoje.  „Pirmiausia tai duoda, nors gal kai kam tai atrodo netikėta, – didesnį žmonių norą dalyvauti pensijų reformoje.

Daugelis Lietuvos gyventojų kaupia pensiją antrosios pakopos fonduose, o pensijos sulaukę – gauna atitinkamas išmokas. Tačiau jeigu mirsite anksčiau laiko, jeigu jūsų artimieji nežinos apie kaupimą arba jų visai nėra, pinigai liks fonduose arba atiteks valstybei. Kaupti pensiją fonduose žmonės buvo viliojami ir tuo, kad, kitaip nei „Sodros“ pensija, juose kaupiami pinigai esą ir paveldimi. Vis dėlto taip yra ne visada.

Dabartinis pensijų kaupimas fonduose yra ydingas – net ir sukaupę nemenką sumą, gyventojai kaip rodo praktika, atgaus nežinia kiek pinigų, sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.  Jos nuomone, naujausi politikų siūlymai dėl kaupimo pokyčių tenkina tik fondų interesus, o žmonės lieka apgauti.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės.

Prezidentūra siūlo keisti antrąją pensijų pakopą ir leisti žmonėms kartą gyvenime išsiimti ketvirtadalį pinigų, sukauptų pensijų fonde. Valdantieji ir pensijų fondų valdytojai tokius šalies vadovo siūlymus vadina populistiniais. O štai socialdemokratai sako, kad siūlymai per švelnūs – esą geriau būtų leisti pasiimti ne dalį, o visus sukauptus pinigus ir nutraukti privatų kaupimą. Apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių nėra patenkinti antrąja pensijų sistemos pakopa.

Šiuo metu senatvės pensijas gaunantys gyventojai gali tikėtis jų padidinimo tik tuo atveju, jeigu didėja dirbančių asmenų atlyginimai ir jos yra indeksuojamos arba didinamos. Tačiau nemaža dalis pensininkų galėtų pretenduoti į didesnę išmoką dėl suprastėjusios sveikatos būklės.

Vyriausybė svarstys senjorams įvesti naujus priedus prie pensijos už negalią. Priedai sieks vidutiniškai po 140 eurų per mėnesį. Opozicijos atstovai tokius užmojus jau vadina populizmu artėjant rinkiminiams metams ir abejoja, ar valdantieji suras šimtus milijonų eurų tokiems priedams. Šiaulietis Jonas Dambrauskas beveik 30 metų išdirbo statybose, bet prieš 8 metus susirgo, prarado darbą ir ėmė gauti neįgalumo pensiją.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad antroji pensijų pakopa yra pensijų kaupimo sistemos dalis, todėl ji turėtų išlikti. Visgi jis pripažįsta, kad pokyčių gali būti, priklausomai nuo to, ką išaiškins Konstitucinis Teismas – jo pozicijos prašo dalis Seimo narių iš opozicijos. „Pirmiausia, kas buvo kurta kaip pensijų sistema, tai ir turėtų tarnauti kaip pensijų sistemos papildoma dalis. Kai sukanka senatvės pensija, yra svarbu.

Beveik devyni iš dešimties (88 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, o ir atsiimti sukauptus pinigus, naujausią apklausą skelbia portalas LRT. LRT užsakymu atliktos apklausos duomenimis, į klausimą, ar gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo, 60 proc. respondentų atsakė „tikrai taip“, 28 proc. – „greičiau taip“. Tik 6 proc. apklaustųjų su tokiu sprendimu nesutiktų: 1 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad antros pakopos pensijų kaupimas turėtų būti lankstesnis, o šis klausimas Seime bus sprendžiamas rudens sesijoje. „Akivaizdu, kad poreikis turėti lankstesnę sistemą yra ir reikia, šiaip buvo parengti pasiūlymai iš (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministerijos, tą sistemą būtina koreguoti“, – trečiadienį Žinių radijui teigė Seimo pirmininkė. „Manau, kad kitoje rudens seimo sesijoje grįšime prie to klausimo“, – pridūrė ji.

Norėdami gauti senatvės pensiją daugelis gyventojų turės dirbti 35 metus ar ilgiau. Tačiau teisėjams užtenka ir 5 metų ar net mažiau, kad gautų specialią valstybinę pensiją. Pensijai gauti netrukdo netgi įvykdytos vagystės. Neseniai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) penkių teisėjų kolegija nutarė, kad teisėjo pensija turi būti skirta žmogui, kuris veikiausiai ir nedirbo teisėjo darbo 5 metus, kaip to reikalauja įstatymas.

Gyventojai piktinasi, kad kažkada patikėję pažadais apie sotesnę senatvę, dabar per mėnesį papildomai gauna vos po 30 eurų. Antrojoje pensijų pakopoje sukauptų pinigų gyventojai negali naudoti taip, kaip patys nori. Tuo metu pensijų fondų valdytojai tikina, kad žmonės patys kalti, kad per mažai sukaupė, investavo į mažiau rizikingus fondus. Portalui tv3.lt vilnietė Regina skundėsi, kad į antros pakopos pensijų kaupimą pateko apgaule.

Kiekvienais metais senatvės, našlių ir kitos pensijos yra indeksuojamos – t.y. keliamos tam tikru dydžiu. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio. Taip pat „Sodros“ biudžeto rezultato, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygio ir vidutinės pensijos santykio su vidutine alga.

 Iš automatiškai šiemet į antros pakopos pensijų fondus įtrauktų beveik 68 tūkst. gyventojų dalyvauti pensijų kaupime atsisakė 41,5 tūkst., antradienį pranešė „Sodra“. Tuo metu kaupti pensijai sutiko 25,5 tūkst., 3,1 tūkst. žmonių pasirašė naujas sutartis, nors šiais metais nebuvo įtraukti į kaupimą, o 546 žmonės sutartis sudarė savarankiškai. Metų pradžioje į kaupimą automatiškai įtraukti, tačiau norintys jo atsisakyti gyventojai „Sodrai“ apie tai pranešti privalo iki liepos 1-osios.

Antros pensijų pakopos fondų vidutinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį siekė 8,72 proc., skelbia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). „Per šį pusmetį situacija rinkose neapibrėžtumo prasme yra nepasikeitusi – neapibrėžtumo ir svyravimų nė kiek nesumažėjo, vienok pensijų fondų rezultatai yra džiuginantys“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius.

Įsibėgėjus vasarai prasideda atostogų metas, tad daugeliui gyventojų atsiranda nenumatytų išlaidų. Kad pinigų nepritrūktų, svarbu žinoti, kada jų galima sulaukti. Penktadienį „Sodra“ skelbia, kokiomis dienomis liepos mėnesį gyventojai gaus pensijas ir išmokas į bankų korteles, namus ar kada pinigus galės atsiimti pašto skyriuose.

Iš automatiškai šiemet į antros pakopos pensijų fondus įtrauktų 68 tūkst. gyventojų apie 40 tūkst. pensijų kaupime dalyvauti atsisakė, teigia „Sodros“ atstovė. Metų pradžioje į kaupimą automatiškai įtraukti, tačiau norintys jo atsisakyti gyventojai „Sodrai“ apie tai pranešti privalo iki liepos. „Šiuo metu atsisakiusiųjų yra apie 40 tūkstančių, tikslus skaičius paaiškės liepos viduryje“, – BNS ketvirtadienį „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič.

Ketvirtuosius veiklos metus „Sodros“ Pensijų anuitetų fondas pradeda su 30 mln. eurų turtu ir 2,3 tūkstančio anuitetų gavėjų, kuriems kas mėnesį mokamos vidutiniškai 63 eurų dydžio išmokos. Netrukus anuitetų išmokos didės – anuitantams bus paskirstytas dėl investavimo uždirbtas pelnas, praneša „Sodra“. Jos specialistai skaičiuoja, kad paskirsčius gautą pelną, anuietetai arba papildomos išmokos prie įprastinės pensijos vidutiniškai padidės 1,2 euro.

Iš 68 tūkst. į antros pakopos pensijų fondus šiemet įtrauktų gyventojų, 38 tūkst. atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, sako „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. „Kol kas pasitraukti nusprendė 38 tūkst. žmonių, paskutinėmis dienomis tas skaičius dar gali padidėti, tačiau tie žmonės, kurie apsisprendė nedalyvauti, šiais mėnesiais tiesiog greičiau priimdavo sprendimą“, – LRT radijui pirmadienį sakė M. Kozič.

Žmonėms, šiais metais įtrauktiems į pensijų kaupimą antroje pakopoje, artėja laikas apsispręsti: kaupti pensijai papildomai ar atsisakyti kaupimo. Laiko svarstymams liko iki birželio 30 d. Svarbu paisyti šio termino, kadangi jį praleidus, pasitraukti iš kaupimo antroje pakopoje nebebus galimybės, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Iš 68 tūkst. į antros pakopos pensijų fondus šiemet įtrauktų gyventojų, beveik 30 tūkst. iš jų atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, sako „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič. „Iš tų, kurie kažkokį veiksmą atlieka, tai jie dažniausiai atsisako (dalyvauti pensijų kaupime – BNS). (...) Tokių atsisakiusių iš 68 tūkstančių įtrauktųjų yra beveik 30 tūkstančių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Kozič. Pasak „Sodros“ atstovės, pensijų kaupimo bendrovę šiemet keitė keletas tūkstančių gyventojų.

Naujas siūlymas Seime: kiekvienas dirbantis žmogus savo tėvams išlaikyti kas mėnesį turi skirti 5 procentus algos. Tokį įstatymo projektą registravo parlamentaras Valdemaras Valkiūnas. Anot jo, vaikai turi pareigą ir prievolę senatvėje finansiškai išlaikyti savo tėvus. Todėl ir siūlo tokią prievolę įtvirtinti įstatymu. Esą gavę vaikų finansinį išlaikymą žmonės pradės gimdyti daugiau vaikų.

Į pensijų kaupimą šiemet įtrauktiems dalyviams liko tik vos daugiau nei trys savaitės apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. Šią savaitę gyventojai sulaukė automatinių „Sodros“ skambučių su jiems asmeniškai svarbia informacija. Skambučiai buvo adresuoti tiems žmonėms, kurie šių metų pradžioje buvo įtraukti į pensijų kaupimą ir kurie dar nesudarė sutarties su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ar neatsisakė dalyvavimo pensijų kaupime.

Daugeliui pensijos pragyvenimui neužtenka. Todėl gyventojai raginami kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose. Jų atstovai žada dideles, 1 tūkst. eurų viršijančias pensijas, tačiau su sąlyga, kad įmokas mokės ne tik patys žmonės, bet ir jų darbdaviai. Tuo metu darbdavių ir darbuotojų atstovai tokį siūlymą vertina skeptiškai. Anot jų, žmonėms pinigų reikia dabar, o ne kažkada ateity.

II pakopos pensijos kaupimas Lietuvoje dažnai kelia karštas diskusijas. Laiku neatsisakę automatinio įtraukimo gyventojai esą nebegali jo nutraukti ir privalo mokėti įmokas į fondą visą gyvenimą. Vis dėlto, pasirodo, kai kuriems kaupimą pavyksta nutraukti ir po kelių metų. Vienas vaikinas pasidalino savo istorija, kaip jam pavyko atsisakyti beveik 2 metus trukusio pensijos kaupimo II pakopoje, kurio esą nutraukti neįmanoma.

Norėdamas gauti paprastą senatvės pensiją žmogus turi sulaukti pensinio amžiaus, būti išdirbęs 33 metus ir visą tą laiką mokėjęs įmokas „Sodra“. Tačiau yra ir privilegijuotos valstybinės pensijos. Norint jas gauti, jokių įmokų mokėti nereikia, padirbti užtenka vos 5 metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi pasiūlymus, kaip būtų galima keisti valstybinių pensijų sistemą.

Lietuvoje dažnam pensininkui trūksta pinigų net būtinosioms išlaidoms. Ypač šiuo metu, kai prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei pensijos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) tikina, kad reikia tobulinti pensijų sistemą, tada žmonės gaus skandinaviškas išmokas ir pas mus. LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažino, kad žmonių lūkesčiai, augant algoms ir kainoms, pastaruoju metu didėja. „Žmonės nori skandinaviškų pensijų.

Pensijų ir atlyginimų santykis Lietuvoje yra vienas prasčiausių iš visų Europos Sąjungos šalių. Gyventojų socialinei apsaugai ir viešosioms paslaugoms taip pat skiriame per mažai pinigų. Taip yra dėl to, kad, palyginti su kitomis valstybėmis, mūsų šalyje verslai ir gyventojai sumoka daug mažiau mokesčių. Tokias išvadas pateikė Europos Komisija (EK), trečiadienį išplatinusi rekomendacijas kiekvienai bendrijos valstybei.

Sulaukę pensinio amžiaus gyventojai turi užpildyti prašymus pensijai gauti. To nepadarę jis negaus pensijos, o uždelsę pusmetį pinigus apskritai praras. Jų pinigai liks biudžete ir bus panaudoti kitų gyventojų pensijoms ar kitoms išmokoms. Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietė Eugenija. Sulaukusi pensinio amžiaus ji toliau dirbo, o dėl pensijos tikėjosi, kad pati „Sodra“ ją susiras ir pinigus perves.

Kiekvienais metais vis daugiau gyventojų baigia darbinę karjerą turėdami teisę ne tik į paprastą senatvės pensiją, bet ir papildomą, kurią gauna dėl to, kad dalį atlyginimo skyrė kaupimui II pakopos pensijų fonde. „Sodra“ paaiškino, kiek gyventojų, kokią papildomą pensiją pasirenka ir kiek pinigų jie gali tikėtis sukaupę turto fonduose. Jie kas mėnesį prie pensijos gali tikėtis papildomų beveik 346 eurų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį griežtai gynė savo nepopuliarią pensijų reformą, tačiau teigė suprantantis prancūzų pyktį, kurį jie jaučia po tris mėnesius trunkančių protestų. Jo kalba visoje Prancūzijoje buvo sutikta su dar daugiau protestų, kartais smurtinių. Kreipdamasis į tautą pirmą kartą po to, kai pasirašė reformos įstatymą, E. Macronas apgailestavo, kad nepavyko pasiekti sutarimo dėl šio pakeitimo.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų nėra tikri, ar jiems užteks santaupų senatvėje. Tuo metu ekonomistai tikina, kad pensijas leistų padidinti didesni mokesčiai. Todėl, anot jų, Finansų ministerijos užmojis padidinti mokesčius savarankiškai dirbantiems, padėtų gyventojams užsitikrinti turtingesnę senatvę.

Ar 2024 metais lietuviams kils kurios nors išmokos? Ar NPD bus lygus MMA ir kada to galime sulaukti? Ar didės vaiko pinigai? Ir kaip mažinti skurdą šalyje, kai žmonėms nebeužtenka pinigų maistui ir komunaliniams mokesčiams? Apie tai naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Šį pavasarį viešojoje erdvėje kilo diskusijos dėl MMA ir NPD sulyginimo.

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį spręs, ar po kelis mėnesius trukusių protestų pritarti šalies prezidento Emmanuelio Macrono itin nepopuliariai pensijų pertvarkai. Dėl savo pensijų reformos, kurios pagrindinė priemonė yra padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų, 45-erių centristų lyderis susiduria su didele vidaus krize.

Šimtai tūkstančių žmonių ketvirtadienį vėl išeis į gatves visoje Prancūzijoje protestuoti prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą – paskutinę demonstracijų dieną prieš lemiamą teismo sprendimą dėl šio teisės akto. Policija tikisi, kad visoje šalyje protestuose dalyvaus apie 400–600 tūkst. žmonių, tai yra mažiau nei pusė beveik 1,3 mln. žmonių, kurie kovo mėnesį dalyvavo pačiame demonstracijų prieš siekį padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų įkarštyje.