pensijos

Paprastai, norėdami gauti pensiją, Lietuvoje reikia išdirbti 32,5 metų ir sulaukti bent 63 metų. Tačiau kai kurie gyventojai gali mėgautis pensija ir anksčiau. O sulaukę pensinio amžiaus – gauti ir dvi pensijas. Tokia privilegija mėgaujasi įvairių institucijų darbuotojai, pretenduojantys į valstybines pareigūnų ir karių pensijas. Jų dydis priklauso ne nuo to, kiek įmokų buvo sumokėta, o koks atlyginimas buvo gautas.

Lietuvoje daugėja žmonių, kurie net sulaukę pensinio amžiaus ir toliau dirba. Darbuotojų atstovai tikina, kad pensija neužtikrina oraus pragyvenimo, todėl žmonėms ir tenka prisidurti prie pensijos. Tuo metu ekonomistas atkreipia dėmesį, kad norint ilgai dirbti reikia tausoti sveikatą, tad būtina keisti mūsų šalies sveikatos sistemą.

Per praėjusią ekonomikos krizę valstybei pritrūkus pinigų, tuometinė valdžia sumažino daugelį pensijų ir išmokų. Kai kurie netekimai ilgainiui buvo kompensuoti, tačiau dalis pinigų gyventojams taip ir liko nesumokėta. Penktadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma grįžti prie sumažintų pensijų ir išmokų kompensavimo.

Nuolat lankantis parduotuvėse ir kas savaitę matant vienų ar kitų produktų kainas, jų pokytis į akis gali nekristi. Tačiau kai palygini, kiek per metus pabrango įprasčiausi maisto produktai, galima griebtis už galvos, nes reto žmogaus pajamos augo taip sparčiai. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras kas savaitę atnaujina kelių dešimčių skirtingų maisto produktų kainas, kurios fiksuojamos įprastose šalies prekybos tinklų parduotuvėse. Portale produktukainos.

Gyventojai, kurie yra netekę darbingumo ir neturi sukaupę reikiamo stažo, gali pretenduoti į šalpos neįgalumo pensijas. Tiems, kas yra labiausiai nedarbingi, šias pensijas siūloma pakelti du kartus. Atitinkamas įstatymo pataisas trečiadienį oficialiai registravo Seimo narės Monika Ošmianskienė ir Morgana Danielė.

Daugelis darbuotojų senatvei kaupia papildomai, nes dalyvauja antrojoje pensijų kaupimo pakopoje. Sukaupę pakankamai lėšų, jie gali tikėtis papildomų mėnesinių išmokų – anuitetų. Kitaip nei įprastinė pensija, jie nėra didinami arba indeksuojami, tad nuvertėja augant prekių ir paslaugų kainoms. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl pensijų anuitetai nėra indeksuojami dabar, kai infliacija viršija 20 proc.

Ne vienam gali atrodyti, kad sulaukus pensinio amžiaus pensija bus automatiškai pervedama į jų sąskaitą. Vis dėlto taip nėra – žmogus turi pats savarankiškai kreiptis į „Sodrą“ iki pensijos likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams, to nepadaręs – jos negaus. O pavėlavus praleista pensija bus grąžinta tik už 6 mėnesius. Anksčiau būdavo, pavėlavęs paprašyti pensijos, žmogus ją atgaudavo už 12 mėnesių ir šį terminą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada grąžinti, tačiau kada – nesako.

Jeigu pensinis amžius Lietuvoje nebus keičiamas, ilgainiui šalis susidurs su finansinėmis problemomis. Pensijų didinimui gali pritrūkti mokesčių pinigų. O jeigu jų bus skolinamasi, tai paskolų aptarnavimui bus išleidžiama tiek, kad neužteks lėšų kitų viešųjų paslaugų tinkamam finansavimui. Norint išlaikyti stabilią pensijų sistemą ir užtikrinti, kad ateityje pensijos sudarytų didesnę buvusio atlyginimo dalį, Lietuvai reikėtų ilginti pensinį amžių.

Išimtimis dėl mokesčių džiaugtis nereikėtų. Jeigu anksčiau buvote atleisti nuo tam tikrų „Sodros“ įmokų, vėliau turėsite bėdų. Su problemomis susidūrė vyras, ketinantis išeiti į išankstinę pensiją. Kažkada jis buvo atleistas nuo įmokų, tad dabar jam buvo sumažintas darbo stažas. Dėl to žmogus ne tik negali palankesnėmis sąlygomis į pensiją išeiti anksčiau, bet ir pinigų gaus mažiau. Vyras prašo jį perskaičiuoti, bet „Sodra“ padėti negali.

Pensijų ir investicinių fondų valdytojai kartu su valdžios atstovais siūlo daugiau prie darbuotojų pensijų kaupimo prisidėti ir darbdavius. Šie atkerta, kad tokią galimybę darbuotojams siūlo jau dabar, tik ne visi nori ja naudotis. Todėl siūlo pavyzdį rodyti valstybinėms institucijoms, kurios irgi yra darbdaviai. Tačiau papildomai savo darbuotojams į pensijų fondus nemoka.

Specialistai suskaičiavo, kad į pensiją išėję gyventojai gauna tik maždaug trečdalį savo buvusio atlyginimo. Tai – vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje (ES). Didelė dalis į pensiją išėjusių žmonių susiduria su skurdu. Todėl specialistai siūlo, kad darbdaviai daugiau prisidėtų prie savo darbuotojų pensijų kaupimo.

Premjerė ir jos ministrai penktadienį pristato kaip didžiausią paslaptį nuo visuomenės iki paskutinės akimirkos slėptą kitų metų valstybės biudžeto projektą ir su juo susijusius teisės aktus.

Konservatyviųjų turto išsaugojimo pensijų fondų grąža Lietuvoje šiemet galėjo reikšmingai mažėti dėl to, kad gyventojų santaupos buvo investuotos pernelyg rizikingai, sako pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ atstovas. Tuo metu kitų fondų valdytojų atstovai sako, kad tai trumpalaikiai svyravimai, kurie neatspindi visos sistemos rezultato.

Keli tūkstančiai Lietuvos pensininkų, kurie išėjo į pensiją šiais metais arba dar išeis artimiausiu metu, galėjo ar netrukus gali gauti daugiau nei dešimtadaliu mažesnes pensijų išmokas. Galima to priežastis yra ta, kad pensijų fondų valdytojai galimai pasirinko pernelyg rizikingą investavimo strategiją turto išsaugojimo fonduose. Taip teigia šiemet veiklą pradėjusios pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ atstovai.

Lietuvos pensijų fondams trečią ketvirtį iš eilės patiriant neigiamą grąžą, šalies prezidentas Gitanas Nausėda tokius rezultatus vadina trumpalaikiais svyravimais. „Tai yra trumpojo laikotarpio svyravimai ir aš labai tikiuosi, kad per ilgesnį laikotarpį iš tikrųjų mes pasieksime tą grąžą, kuri žmonėms yra būtina norint sukaupti tam tikras santaupas senatvei, nes pensijų fondai yra finansinis instrumentas, skirtas ilgam“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda. Šiemet.

Pastaruoju metu kainos Lietuvoje auga bene sparčiausiai iš visų ES šalių. Jų augimą labiausiai turėtų justi pensininkai, gaunantys fiksuoto dydžio išmokas ir retai turintys galimybių užsidirbti papildomai. Vis dėlto per pastaruosius metus labiausiai išaugo tų asmenų pensijos, kurie per savo karjerą dirbo trumpiau ir neturi būtinojo stažo, kuris šiemet yra 32,5 metų. Ilgiau dirbę ir mokesčius mokėję gyventojai turi tenkintis dvigubai lėčiau didėjusia pensija.

Penktadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai paskelbė kitų metų „Sodros“ biudžeto projektą ir jį lydinčius dokumentus. Iš jų matyti, kaip skirtingas pensijas planuojama didinti artimiausius trejus metus. Sprendžiant iš paskelbto dokumento, vidutinė senatvės pensija nuo 475,11 euro šiais metais kitąmet didės iki 542 eurų, 2024 m., iki 587 eurų, o 2025 m. – beveik iki 633 eurų.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kurioms įsigaliojus neįgalūs ar dalies darbingumo netekę gyventojai galėtų gauti didesnes išmokas ir paramą automobiliui įsigyti ar prisitaikyti savo reikmėms. „Seimui pritarus mūsų siūlomiems pokyčiams, naujovės palies daugiau kaip 220 tūkst. žmonių su negalia kasdienį ir visuomeninį gyvenimą, padės užtikrinti jų savarankiškumą visose gyvenimo srityse, palengvins integraciją į darbo rinką.

Lietuvą krečia milžiniška infliacija, kosminės elektros ir dujų kainos ir ekonomikos smukimas, o finansų ministrė trykšta optimizmu. Šiemet ir kitais metais ministerija toliau prognozuoja ekonomikos augimą, žada didesnes algas ir pensijas. Esą Lietuvos ekonomika smuktų tik tuo atveju, jei į recesiją nugrimztų visa Europos Sąjunga. Prezidentas Gitanas Nausėda perspėja dešiniuosius nepaleisti šalies ūkio laisvai kristi.

Pirmadienį Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Nuo jame numatomų dydžių priklauso, kiek bus indeksuojamos arba didinamos gyventojams mokamos „Sodros“ pensijos.

Vasarą gyventojai paprastai išleidžia daugiau pinigų dėl atostogų ir kelionių. Be to, artėjant naujiems mokslo metams yra ir papildomų išlaidų, susijusių su jais. O kai taip viskas brangsta, baigiantis pinigams svarbu žinoti, kada jų vėl galima sulaukti. Trečiadienį „Sodra“ skelbia, kada gyventojams bus pinigai rugsėjo mėnesį.

Gyventojai, kaupiantys II pensijų pakopoje, jaučiasi atsidūrę tarsi spąstuose, nes nutraukti kaupimo jie nebegali. Tiesa, dalis politikų bando padėti šiems žmonėms, siūlydami keisti II pakopos pensijų sistemą. Tačiau pensijų fondų ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tokius siūlymus kritikuoja. O ekonomistas primena apie artėjančią demografinę krizę, kai nebus kam išlaikyti ateities pensijų gavėjų.

Jeigu perkamų prekių ir paslaugų kainos auga sparčiau nei alga, pensija ar kitos išmokos, tai realios žmonių pajamos mažėja. Net ir už didesnę sumą jie nusipirks mažiau tų pačių dalykų. Nuo birželio pensijos Lietuvoje padidėjo, tačiau kainos augo dar greičiau. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepripažįsta, kad realios pensininkų pajamos susitraukė. Vis dėlto užsimena, kad jau rudenį Vyriausybė gali imtis naujų priemonių pensininkų padėčiai gerinti.

Lietuvos statistikos departamentas neseniai paskelbė naujausius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. 2021 metais jis buvo 11,1 proc. ir, palyginti su 2020 metais, sumažėjo 1 procentiniu punktu. Tiesa, vis dar yra sektorių, kur vidutinis moterų darbo užmokestis yra gerokai mažesnis, ir šis atotrūkis viršija 30 procentų. Europos Komisijos duomenimis, apie 30 proc. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo lemia tai, kad daug moterų dirba palyginti mažai mokamuose sektoriuose.

Įstatymas, kuriame neįtvirtinta pareiga kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skirtumą, susidariusį dėl ekonomikos krizės sumažinto atlyginimo mokėjimo, neprieštarauja Konstitucijai, pranešė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagal įstatymą, darbo užmokesčio patirtu praradimu nėra laikomas skirtumas tarp perskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir tos pensijos, kuri buvo mokama pagal paties pareigūno pasirinkto atitinkamo laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laiko...

Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc.

Nuo birželio 1-osios įsigalioja naujos socialinės paramos išmokos: 5 proc. didėja senatvės ir valstybinės pensijos, tai pat kitos įvairios išmokos, kompensacijos.      Taip siekiama amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, teigia Vyriausybė.  Dalis padidėjusių išmokų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, todėl padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku: vieni – jau birželį, o kiti – liepą.

Automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą nebus atsisakyta. Seimas ketvirtadienį nutarė nesvarstyti socialdemokratų inicijuotos Pensijų kaupimo įstatymo pataisos, kuria jie siūlė atsisakyti automatinio įtraukimo į antros pakopos pensijų fondus.    Per pateikimo procedūrą už pakeitimus balsavo 29 Seimo nariai, prieš buvo 22, 31 susilaikė.

Gyvenantiems iš vienodų mėnesinių pajamų kiekvieno mėnesio gale gali stigti pinigų. Tačiau jau artimiausiu metu daugeliui jų galima sulaukti iš „Sodros“. Ji skelbia, kada mokės pensijas ir kitas įvairias išmokas gegužės mėnesį. Kada gegužę mokamos įvairios išmokos Vaiko išlaikymo išmokos bus mokamos gegužės 25 d. Jas gauna vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Seimui ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl papildomo pensijų indeksavimo 5 proc., socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad sparčiai kylant kainoms tai padidins pensininkų pajamas. Tuo metu opozicijos atstovai abejoja papildomo pensijų indeksavimo nauda – jie sako, kad pajamos labiau augs tiems, kurių pensijos yra didesnės. „Infliacija veikia visų žmonių pajamas, dėl to ir priimami šitie sprendimai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos nuo birželio papildomai 5 proc. bus indeksuojamos senatvės ir valstybinės pensijos.   Už Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą balsavo 118 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Galutinis balsavimas premjerės Ingridos Šimonytės prašymu, numatytas ketvirtadienį.  Taip pat pritarta patikslintam 2022 metų „Sodros“ biudžeto projektui.

Pasitikrinkite pašto dėžutes – „Sodra“ siunčia registruotus laiškus tiems gyventojams, kurie metų pradžioje įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų pervedimą. Laiškai siunčiami žmonėms, kurie iki šiol neperskaitė pranešimų savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose. Apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime galima iki birželio 30 d. Balandį „Sodros“ laiškus siunčiamus įprastu paštu gaus beveik 83 tūkst. gyventojų.

Balandį buvo patvirtinta Pensijų anuitetų fondo pelno paskirstymo tvarka. Paaiškėjo, kiek pinigų gaus anuitetų gavėjai. „Sodra“ tikina, kad anuitetų didinimas turėtų atsverti infliaciją. Pirmą kartą Pensijų anuitetų fondo pelną, uždirbtą iki 2021 metų pabaigos, planuojama paskirstyti pensijų anuitetų gavėjams šių metų birželį, kai bus baigtas Valstybės kontrolės auditas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui nuo vasaros papildomai – 5 proc. indeksuoti socialinio draudimo bei valstybines pensijas. Jei Seimas pritars, jos didės nuo birželio 1 dienos, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pernai ruošiant 2022 metų biudžetą, Vyriausybė  tikėjosi, jog vidutinė metinė infliacija šiemet bus 2,5 proc., todėl pensijas ir kitas socialines išmokas indeksavo 5 proc., išskyrus valstybines pensijas.

Prekių ir paslaugų kainoms toliau sparčiai kopiant į viršų, Vyriausybė imasi pensijų ir įvairių išmokų peržiūros. Žadama, kad daugelis išmokų ir minimali alga didės sparčiau už infliaciją. Tačiau išmokos papildomai bus didinamos iš gyventojų ir verslo sumokamų mokesčių. Antradienį finansų ministrė Gintarė Skaistė žurnalistams pristatė, kaip bus keičiamas valstybės biudžetas ir atitinkami kiti įstatymai.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą. Tad Vyriausybė pensijas ir išmokas žada didinti jau nuo birželio.

Sparčiai kylant energetikos išteklių, maisto bei kitoms kainoms, Vyriausybė penktadienį pristatys, šaltinių teigimu, maždaug 1 mlrd. eurų vertės paramos bei kompensacijų gyventojams ir verslui planą, kuris turėtų amortizuoti itin didelį infliacijos šuolį.

Tarp Vyriausybės siūlomų antiinfliacinių priemonių numatyta didinti pensijas,  kompensacijas ir kitas socialines išmokas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, taip pat didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).  Tai paaiškėjo po valdančiosios koalicijos atstovų pasitarimo su premjere ir keliais ministrais ketvirtadienį Seime.  BNS žiniomis, kompensuoti gyventojams ir verslui išaugusias energetikos, maisto ir kitas kainas iš valstybės biudžeto  planuojama skirti apie 1 mlrd.

Seime svarstoma iniciatyva penkis ir daugiau vaikų išauginusiam tėvui skirti beveik 119 eurų siekiančią antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Ji būtų skiriama mirus vaikų motinai, gavusiai tokią pensiją. Tam reikėtų 142 tūkst. eurų biudžeto lėšų.   Socialinės apsaugos ir darbo ministerija abejoja, ar tokia pataisa būtina, nes netrukus bus parengtas pirminis  valstybinių pensijų sistemos pertvarkos planas.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino valstybės mokamų pensijų didinimą nuo šių balandžio 1 dienos vidutiniškai 7,9 proc., pranešė jos spaudos tarnyba. Bazinė pensijos dalis nuo ateinančio mėnesio didės iki 255,8 euro, o taip vadinama „tautos pensija“ (mokama nepakankamą darbo stažą turintiems arba jo neturintiems asmenims) – iki 275,3 euro per mėnesį. Pensija 44 metų darbo stažą turintiems asmenims augs 7,8 proc. iki 595,4 euro per mėnesį.

Ne visiems vyresniems žmonėms užtenka pensijos pragyvenimui. Tad valdžios atstovai siūlo pensininkams mokėti 13-ąją pensiją. Tačiau šį siūlymą kritikuoja tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek ekonomistai. Anot jų, vienkartinė išmoka – laikinas sprendimas, vietoje jos būtina gerinti socialinės paramos sistemą.

Karas Ukrainoje ne tik lemia didesnę infliaciją, bet daro įtaką ir pensijų fondams. Anot fondų valdytojų, gyventojų sukaupto turto vertė jau sumažėjo 5 proc. Jų teigimu, daugiausiai pinigų prarado jaunesni gyventojai, kurių pinigai investuojami į rizikingiausius fondus. Tačiau tiek pensijų fondų valdytojai, tiek Lietuvos bankas ramina, kad svyravimai yra laikini ir ilguoju laikotarpiu gyventojai pinigų nepraras.

Lietuvoje gyvena keli tūkstančiai gyventojų, kuriems pensijas paprastai moka Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos institucijos. Tačiau karo metu mokėjimai iš jų sustabdyti. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iniciavo įstatymo pataisą, kuria buvo numatyta, kad pensijas mokės Lietuva.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,  į Ukrainą Lietuva siunčia pinigus 288 pensijų gavėjams, o Ukraina į Lietuvą – 403 gavėjams.

Lietuvos pensijų fondai į Rusijos vertybinius popierius tiesiogiai neinvestuoja jau seniai, o netiesioginės jų investicijos sudaro labai nedidelę dalį, sako fondų valdytojai. Pasak jų, greitai Rusija bus „nurašyta“.  „Nė vienas šalyje veikiantis antros ir trečios pakopos pensijų fondas nėra tiesiogiai investavę į Rusijos vertybinius popierius.

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse galima atkreipti dėmesį į skirtingus vidutinių pensijų dydžius. Kalbama, kad aukštesni atlyginimai proporcingai daro įtaką ir pensijoms, todėl jų dydis priklauso nuo to, kokiame regione gyvena žmogus. „Sodra“ pateikė penkių didžiausias ir mažiausias vidutines pensijas skiriančių savivaldybių duomenis, atotrūkis siekia du šimtus eurų.

Lietuvoje nemažai daliai gyventojų senatvės pensijos bei kitos išmokos pristatomos į namus. Pernai gruodį tokių žmonių buvo 166 tūkst. – daugiau nei ketvirtadalis visų pensijų gavėjų. Kai kurie parlamentarai sako, kad šis skaičius yra per didelis ir reikia keisti tokią praktiką.  „Tai skaičiai tikrai yra dideli (...) Jeigu iš viso pensijų gavėjų yra apie 600 tūkst.

Žmonės lieja ašaras dėl išaugusių kainų, bet valstybinių institucijų atsovai aiškina, kad nereikėtų dramatizuoti situacijos. „Sodros“ vadovė sako, kad žmonių bankų sąskaitų skaičiai rodo priešingą padėtį nei žmonių kalbos.  Vyriausybė toliau kloja argumentus, kodėl prezidento siūlomų šimto eurų išmokų nereikia. Pernai algos vidutiniškai didėjo šimtu eurų „į rankas“, o skurstantiesiems esą užtenka kompensacijų šildymui. Vien sostinėje jų poreikis išaugo tris kartus.

Pandemija ir karantinas Lietuvoje nesustabdė vidutinių pajamų augimo, daugėjo ir darbą turinčių žmonių, o „Sodros“ aruodai – pilnėjo. Tai spaudos konferencijoje pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė. Pasak ministrės dirbančiųjų daugėja ne užsieniečių, bet vietinių žmonių sąskaita. Štai apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius pernai lapkritį siekė 1,154 mln. – per metus jis augo 31 tūkst., arba  5-6 procentais.