Tarp tokių projektų – ir pensijų permainos, paramos būstą norinčioms įsigyti šeimoms pakeitimai, didesnės baudos už nelegalų darbą ir kt.
Paprastai Seimas imasi svarstyti Vyriausybės pateiktus įstatymų projektus, o daugelį jų ir priima. Taigi verta žinoti, kokių permainų galima tikėtis artimiausiu metu.
Naujų pensijų įvedimas
Vyriausybė siūlo Seimui pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pataisų tikslingumas nutarime aiškinamas taip:
„Atlikti socialinio draudimo pensijų ir kitų socialinio draudimo išmokų teisinio reguliavimo pakeitimus, reikalingus 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiai negalios reformai įgyvendinti, taip pat atlikti kitus tikslinamojo pobūdžio pakeitimus, įvertinus praktikoje kilusias problemas.“
Viena iš pagrindinių naujovių – naujos pensijos dėl ligos, kurios vadintųsi negalios pensijomis.
Į jas galėtų pretenduoti jau pensijoje esantys asmenys, kuriems būtų nustatytas netektas dalyvumas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad į naujas senatvės pensijas asmeniui su negalia galėtų pretenduoti 184 tūkst. dabartinių pensininkų.
Per kitus metus tam papildomai gali būti skirta 227 mln. eurų – vidutiniškai beveik po 103 eurus per mėnesį kiekvienam gavėjui. Tačiau dėl numatomo visų pensijų indeksavimo bendra suma gali išaugti iki 247 mln. eurų. Tokiu atveju kiekvienam gavėjui pensija padidėtų vidutiniškai po 138 eurus.
Valstybinių pensijų pertvarka
Daugelį metų kalbama ir apie būtinybę pertvarkyti valstybines pensijas ar rentas, kurias gauna pareigūnai ir kariai, teisėjai, sportininkai ir kt.
Ir dabartinė Vyriausybė savo nutarimu siūlo Seimui keisti Valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatymus.
Siūlymo tikslas tikslas apibūdinamas taip: „Pertvarkyti pensinio pobūdžio išmokų sistemą, vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais bei siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių.“
Šiuo metu, pavyzdžiui, minimalus stažas pareigūnų ir karių pensijai gauti yra 5 metai. Maždaug nuo 45 metų nemažai jų palieka tarnybą. Skaičiuojama, kad ketvirtadalis šių pensijų gavėjų nėra sulaukę ir 50 metų, nors norint gauti paprastą senatvės pensiją reikia sulaukti bent 64 metų.
Pareigūnų ir karių pensijas gauna apie 24 tūkst. Lietuvos gyventojų. Vidutinė tokia naujai skiriama pensija su priedu sudaro 568 eurus.
Sulaukę įprasto pensinio amžiaus, kariai ir pareigūnai taip pat gauna ir paprastą senatvės pensiją, kuri dabar siekia vidutiniškai beveik 540 eurų. Taigi, jau dabar pareigūnai ir kariai iš abiejų išmokų gali gauti per 1 tūkst. eurų.
Maždaug 40 proc. šių valstybinių pensijų gavėjų taip pat gauna ir „Sodros“ pensiją. Beveik 35 proc. dar dirba, tad prie atlyginimo prisideda ir valstybinę pensiją, nors valstybinės pareigūnų ir karių pensijos bent pačioje pradžioje buvo skirtos tam, kad padėtų darbo netekusiems pareigūnams ir kariams.
Kaip jau rašė portalas tv3.lt, tarp ministerijos pasiūlymų – ilgesnis stažas pensijai gauti (15 m. vietoje 5 m.), teisės į ją susiejimas su statutiniu amžiumi (dabar tėra 20 m. tarnybos reikalavimas).
Be to, siūloma, kad tokios valstybinės pensijos būtų skaičiuojamos pagal 15 metų gautas pajamas (ne 5 m., kaip yra dabar). Galiausiai, kai kariai ir pareigūnai gautų įprastą „Sodros“ pensiją, jos dydžiu būtų mažinama valstybinė pensija.
Mažiau paramos ir didesnės baudos
Vyriausybė taip pat siūlys Seimui keisti Užimtumo įstatymą. Pataisomis planuojama „padidinti legaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje numatant veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už nelegalų arba nedeklaruotą darbą“.
Padidinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo galimybes. Mažinti administracinę naštą paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti paramos gavėjams. Skatinti įsiskolinusių asmenų grįžimą į darbo rinką.
Nemažai daliai gyventojų aktualios turėtų būti ir Vyriausybės siūlomos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisos.
Jomis siekiama patikslinti finansinės paskatos teikimo kriterijus, siekiant finansinės paskatos teikimo efektyvumo, aiškiau sureguliuoti finansinės paskatos teikimo sąlygas ir kitus susijusius aspektus. Taip pat numatoma suderinti įstatymų nuostatas dėl minimalaus naudingojo ploto normatyvo, mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Rudens sesiją Seimas turėtų pradėti rugsėjo 11 d.
