pensijos

Vyriausybė pritrūko pinigų pensijoms ir vaiko pinigams. Sukrapščiusi 50 milijonų eurų streikavusių mokytojų algoms, vyriausybė keičia vaiko pinigų didinimo grafiką. Didesnių išmokų visi vaikai sulauks tik metų viduryje. Naujausiame biudžeto projekte metų viduriui atidedami ir nauji mokesčiai bankams bei prekybininkams, tačiau kartu ir senjorams visų pinigų išmokėjimas numatomas tik liepą.

Vyriausybė priėmė patobulintą kitų metų biudžetą, taip pat „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus. Paaiškėjo, kad pagal naujus projektus žadėto išmokų didinimo nuo kitų metų pradžios nebus. Vaiko pinigai, kurie dabar siekia 50 eurų, iki 60 eurų turėtų didėti ne nuo sausio 1 d., bet nuo liepos. Papildomas bazinės pensijos indeksavimas taip pat žadamas tik nuo kitų metų vidurio.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad biudžetas, kurį priims Seimas, skirsis nuo pirmadienį Vyriausybės pristatyto varianto. Pasak didžiausios Seimo frakcijos vadovo, parlamentas priims bankų turto, prekybos tinklų apyvartos bei taršos mokesčius, tad Vyriausybės liepą suplanuotas išmokų didinimas bus perkeltas sausiui. „Biudžetas, kuris pateiktas vakar, skirsis nuo to, kurį Seimas priims.

Seime kelią skinasi prezidento Gitano Nausėdos siūlymas kitąmet pensijas didinti dar 3 eurais. Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad biudžete bus surasta pinigų maksimaliai padidinti pensijas. Tiesa, kol kas dar neaišku, kieno sąskaita tai bus padaryta. Opozicija rėžia, kad jau dabar biudžetas yra populistinis ir neaišku, kokiu būdu bus padidintos senatvės pensijos.

Jau šiemet pabrangusi elektra brangs ir kitąmet dar 15 proc. Taip per dvejus metus susidarys net 30 proc. brangimas. Kainų reguliuotojai aiškina, esą elektra brangsta aplinkinėse rinkose, tad kitos išeities nėra. Tačiau ekonomistai sako, kad brangstanti elektra didins ir bendrą infliaciją. O žmonės ir ypač senjorai apgailestauja dėl brangimo, mat elektros brangimas suvalgys visą prezidento pažadėtą pensijų padidinimą. Tiesa elektros brangimą kai kam kompensuos pingančios dujos.

 „Sodros“ skelbtą pensijų išnešiojimo 2020-2021 metais Kaune ir Vilniuje konkursą laimėjo valstybės valdomas „Lietuvos paštas“, BNS skelbtą neoficialią informaciją patvirtino „Sodra“. „Vilniuje ir Kaune artimiausius dvejus metus pensijas į namus pristatys bendrovė „Lietuvos paštas“, kuri laimėjo „Sodros“ skelbtą viešųjų pirkimų konkursą“, – pranešė „Sodra“. Anot jos, sutartis bus pasirašyta artimiausiu metu. Paraiškos konkursui baigtos priimti penktadienį.

Seimas svarsto Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą ir naujus mokesčių įstatymus. Valdantieji tikina, kad pensijos, algos ir kitos išmokos sparčiai augs. Opozicija projektą kritikuoja kaip nerealų, esą jį priėmus bus nuskriausti kai kurie gyventojai, be to, nesilaikoma pažadų viešajam sektoriui.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymams dėl bazinių pensijų didinimo. Įstatymo pataisos užtikrintų, kad kitąmet bazinė pensija per mėnesį augtų papildomai apie 3 eurus, o iš viso bazinės pensijos kitąmet didėtų apie 33 eurus. 97 Seimo nariai balsavo už, 2 susilaikė. Kad pasiūlymai įsigaliotų, Seimas balsuos dar kartą.

Diskusijose dėl valstybės biudžeto kyla įtampa tarp Seimo narių ir prezidento Gitano Nausėdos. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas neuždegė žalios šviesos prezidento siūlymams sparčiau nuo kitų metų kelti pensijas. Kol G. Nausėda niršta ir aiškina, kad valdantieji užmiršo senjorus, valstiečiai bando raminti šalies vadovą bei žada ieškoti kitų būdų jo idėjoms finansuoti. Gitanas Nausėda savo pasiūlymus, kaip sukurti gerovės valstybę, pristatė rudens pradžioje.

Šiuo metu Seime svarstomas prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas papildomai indeksuoti bazinę pensiją, dėl ko maždaug 3 eurais papildomai didėtų bendroji pensijos dalis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, tokiu atveju nereikėtų išskirti tik vienos pensijos dalies. Kaip žinia, senatvės pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalių.

Seimas ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas, skirtas didinti pensijas. Prezidentūra skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai padės pensijoms augti greičiau nei darbo užmokesčiui, tačiau parlamentarai rūpinasi, kad pensijų augimas bus nepakankamas ir bazinė pensija ūgtels tik trimis eurais per mėnesį.

Kasmet didinamos pensijos, ilgesnė gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė, lengvesnis įsitraukimas į darbo rinką ir platesnis vaistų kompensavimas – tokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja užtikrinti lengvesnį gyvenimą vyresniems Lietuvos gyventojams. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kokia pagalba šalyje numatoma vyresniems nei 54 metų asmenims per artimiausius kelerius metus.

Jeigu bus įgyvendintas naujausias Vyriausybės planas, vaikus auginančių darbuotojų, emigrantų ir pensininkų lauks nemažai naujovių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo naują Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos planą. Jį turėtų tvirtinti Vyriausybė. Kai kuriems plano sumanymams įgyvendinti prireiks ir įstatymų pakeitimų, kuriuos turės priimti Seimas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos inicijuojamoms įstatymų pataisoms dėl pensijų didinimo. Skaičiuojama, kad įgyvendinus pataisas bazinė pensija augtų apie 3,5 euro per mėnesį. 94 Seimo nariai balsavo už, 0 – prieš, 1 susilaikė. Kas pataisos įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus. Prezidentas siūlo nuo kitų metų sparčiau didinti pensijas, 2020 ir 2021 metais taikant penktadaliu didesnį nei numatyta dabar bazinės pensijos indeksavimo koeficientą.

Prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvai vadovauja jau beveik 100 dienų. Šia proga Daukanto aikštės rūmuose surengė savo darbų ir planų apžvalgą bei gyrėsi tepadaręs vieną vienintelę klaidą. Tiesa, politologai aiškina, kad Nausėda tiesiog neturėjo progos suklysti, esą tikroji Prezidento įtaka Seimui bei Vyriausybei pasimatys ateityje, tvirtinant valstybės biudžetą. Prezidentas Gitanas Nausėda priesaikos žodžius Seime kartojo prieš 95 dienas.

Kitais metais socialinės apsaugos ir darbo srityje kitąmet planuojamos permainos. Norima didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį, kuris lemia valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

Ne tik Vyriausybės, atskiri Seimo nariai, bet ir prezidentas pateikė pluoštą pasiūlymų, kaip kitais metais keisti mokesčius. Šalies vadovas labiau nei ministrų kabinetas siūlo didinti akcizą žymėtam dyzelinui, taip pat labiau apmokestinti kai kurias pajamas ir papildomai kelti mažiausias pensijas. Šiuo metu 1 tūkst. litrų žymėto dyzelino taikomas 56 eurų akcizas už 1 tūkst. litrų. Tai reiškia, kad įsipildamas vieną litrą šių degalų, žmogus sumoka 5,6 cento akcizo.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui teikia trijų įstatymų pataisas, leisiančias sparčiau didinti pensijas ir taip sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių. Kartu numatyti ir tam būtini valstybės biudžeto šaltiniai. G. Nausėda penktadienį pasirašė tai numatantį dekretą.

Per tris šių metų ketvirčius antras pakopos pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 14 proc. grąžą, o trečios pakopos fondų vidutinė grąža siekė beveik 11 proc., skelbia Lietuvos bankas. Anot jo, daugiausia uždirbo tie fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudaro akcijos. „Pradėjus taikyti gyvenimo ciklo investavimo strategiją, antros pakopos pensijų fondų valdytojai didesnę pensijų fondų turto dalį galėjo nukreipti į rizikingesnius aktyvus – akcijas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai pripažino tai, ką portalas tv3.lt skelbė jau prieš kurį laiką. Numatoma, kad kitais metais pensijos didės greičiau nei vidutinis darbo užmokestis. „Mūsų skaičiavimais, kitąmet visos senatvės pensijos turėtų augti 8,11 proc.

Mažinant pensininkų skurdą, Prezidentūra siūlys Seimui įstatymu įtvirtinti, kad indeksuojant pensijas jų augimas būtų spartesnis už vidutinį darbo užmokestį. „Dėl pastovaus pensijų indeksavimo, spartesnio negu vidutinis darbo užmokestis, mes norėtume tai įtvirtinti įstatymu.

Šauklių, kad „Sodra“ žlunga, netrūko nuo pat jos įkūrimo praėjusiame amžiuje. Nuo svyruojančių šalies ekonominių rodiklių iki sparčiai kintančio dirbančiųjų ir pensininkų santykio – argumentų manyti, kad socialinio draudimo sistemos laukia ne patys geriausi laikai, yra ne vienas. Vis dėlto ekonomistai tvirtai neigia tokius gandus, teigdami, kad „Sodra“ buvo, yra ir bus.

Finansų ministerijai paskelbus naujausią ekonomikos raidos scenarijų, paaiškėjo, kiek kitais metais bus didinamos senatvės pensijos, mokamos daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų. Naujausiomis žiniomis, jos didės labiau nei vidutinis darbo užmokestis. Nuo 2018 m. pradžios įsigaliojo naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas. Jame pirmą kartą buvo įtvirtintas privalomas pensijų indeksavimas.

  Praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2021-ųjų pensijų išnešiojimą patikėti tik Lietuvos paštui reiškia bendrovės monopolio kūrimą, sako jau 20 metų pensijas nešiojančios privačios bendrovės. Jos pabrėžia, kad jų veikla niekas nesiskundžia. Vyriausybė teigia, kad ši funkcija perduodama Lietuvos paštui, nes kyla nesklandumų, konkursus laimėjus privačioms bendrovėms.

Vidutinių pensijų santykis su vidutiniu uždarbiu nėra rodiklis, kuriuo Lietuva galėtų didžiuotis – tarp Europos Sąjungos valstybių rikiuojamės apačioje. Politikai pripažįsta, kad santykinai mažos pensijos yra viena reikšmingiausių problemų Lietuvoje, ir siūlo, kaip šią dilemą spręsti. Pensijos pakeitimo norma – santykis tarp pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio. Didelis pakeitimo koeficientas senatvėje dažnai reiškia didelį gerovės perskirstymą visuomenėje ir didelius mokesčius.

Dėl dabartinės pensijų skyrimo tvarkos kai kurie gyventojai gali netekti nemažai pinigų. Neįsigilinęs į visus niuansus vienas skaitytojas pasakojo praradęs jau dviejų mėnesių dydžio pensiją. Tačiau „Sodra“ dėl to problemų nemato ir aiškina, kad žmogus kone pats kaltas, nes nepasidomėjo, kas parašyta jos interneto svetainėje.

Iki liepos 1-osios dėl rimtų priežasčių neapsisprendę, ar pradėti kaupti pensijai antros pakopos fonduose, galės tai padaryti ir vėliau, teigia „Sodros“ atstovas. „Viena iš tokių išlygų tiems gyventojams, kurie buvo naujai įtraukti nuo šių metų pradžios į kaupimą: jeigu jie negavo iš „Sodros“ žinutės, neperskaitė, negavo registruoto laiško – tai galėtų būti viena iš sąlygų, dėl kurių jie galėtų atsisakyti dalyvauti kaupime po termino.

Iki liepos 1 dienos dar yra laiko nuspręsti, ką daryti dėl pensijos kaupimo: tai daryti maksimaliai, kaupimą sustabdyti arba visiškai nutraukti. Kas laukia tų, kurie pasirinks kaupimą stabdyti ar nutraukti? Jeigu žmogus nepriims jokio sprendimo ir neteiks jokio prašymo, anksčiau ar vėliau į pensijų fondą bus pervedama 3 proc. jo algos ant popieriaus ir 1,5 proc. dydžio vidutinio šalies darbo užmokesčio iš valstybės biudžeto.

Pensijų kaupimo tikslas – užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Tačiau kaip tiksliai yra arba bus apskaičiuojamos būsimos išmokos gyventojams, negali pasakyti net valdžios institucijos. Tai yra paslaptis. Vis dėlto aišku, kad viena pusė kaupiančių gaus kur kas mažesnes išmokas nei kita. Iki liepos 1 d. būtina nuspręsti, kaip pensiją kaupsite ateityje. Kuo daugiau turto sukaupsite pensijų fonde, tuo didesnė tikimybė, kad viso jo neatgausite.

Daugelis pensijų kaupimo dalyvių, kurie sutartis pasirašė iki šių metų pradžios, kaupia toliau, tačiau šiemet į kaupimą įtraukiami ir tie gyventojai, kurie anksčiau kaupime nedalyvavo.

Lietuvos gyventojams liko mėnuo nuspręsti, kaip kaupti ir ar iš viso kaupti pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Bet kokiu atveju, daugelis dėl įvairių priežasčių visų sukauptų pinigų taip ir nepamatys. O štai estai planuoja visiškai kitokią pensijų reformą, po kurios kiekvienas žmogus bet kada galės išsiimti sukauptas lėšas. Jeigu kaupiate pensiją ir mirsite nesulaukę pensinio amžiaus, jūsų turtas bus paveldėtas.

Prastas mokesčių surinkimas, mažos ir dar labiau mažėsiančios pensijos, pajamų nelygybė, prasta švietimo kokybė – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria Lietuva. Nors esama pažangos, tačiau kai kurie dalykai mūsų šalyje nesprendžiami jau daug metų. Apie tai rašoma trečiadienį paskelbtose Europos Komisijos rekomendacijose Lietuvai. Kasmet rekomendacijos skelbiamos kiekvienai ES valstybei.

Atlyginimai Lietuvoje didėja, tačiau nepaisant to vis daugiau pensinio amžiaus darbuotojų neina ištarnauto poilsio, bet darbuojasi toliau. Į pensiją išėjusių anksčiau laiko laukia kur kas mažesnė išmoka, įspėja „Sodra“. Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos siekė 1 202 eurus. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų pirmo ketvirčio rodikliu, kuris buvo 13 proc.

„Sodra“ ketvirtadienį nutraukė kovo mėnesį skelbtą pensijų ir kitų socialinių išmokų išnešiojimo Kaune ir Vilniuje konkursą. „Sodros“ teigimu, konkursas nutrauktas, Seimui svarstant Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, numatančias, kad pensijas ir kitas išmokas galės nešioti tik Vyriausybės paskirtas universalios pašto paslaugos (UPP) teikėjas, nurodoma viešųjų pirkimų portale. UPP teikėjo licenciją šiuo metu turi tik Lietuvos paštas.

Sparčiau didinti pačias mažiausias pensijas dabar arba tam skirtus pinigus taupyti ir ruoštis artėjančiam sunkmečiui. Abiejų dalykų vienu metu daryti nėra galimybių, tad politikai turės rinktis, ką daryti, kad lietuviškos pensijos padidėtų. Apie tai interviu tv3.lt pasakojo visai neseniai „Sodros“ vadove oficialiai paskirta Julita Varanauskienė. „Pats savaime pensijų didinimas nėra kažkoks ydingas ar blogas reiškinys. Daugelis pensininkų norėtų, kad jų pensijos būtų didesnės.

Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų įnašai į pensijų kaupimo fondus išliko stebėtinai stabilūs, kaip ir pensijų kaupimo dalyvių skaičius. „Sodra“ šiandien į gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas pervedė daugiau nei 34 milijonus eurų už kovo mėnesį – tai 1 milijonu eurų daugiau nei pervesta už vasario mėnesį. Iš jų vien valstybės paskata sudarė 9,4 mln. eurų, o gyventojų lėšos – beveik 25 mln. eurų.

Pasibaigus laikui, kai gyventojai turėjo deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, „Sodra“ jau imasi priemonių prieš skolininkus. Ir nesvarbu, kad visai neseniai dauguma mokesčių mokėtojų skolininkais buvo išvadinti be jokios priežasties. Apie menamus ir tikrus skolininkus, „Sodros“ klaidas, pensijų ir kitų išmokų naujoves pasakojo naujienų portale tv3.lt apsilankiusi naujoji jos vadovė Julita Varanauskienė.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas pritarė Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisoms ir išplėtė skaičių asmenų, kuriems bus mokamos šios pensijos. Seimas nesulaukė valstybinių pensijų reformos, kurią rudeniop žada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Nuo šių metų pradžios pradėjusi veikti atnaujinta II-os pakopos pensijų kaupimo sistema ne tik padidins papildomai pensijai kaupiančių žmonių skaičių. Dalis iš jų – tiek jau kaupiantys papildomai pensijai II-os pakopos pensijų fonduose, tiek iki šiol nepradėję kaupti ar sustabdę kaupimą prieš kelerius metus – šiuo metu svarsto, ar kaupti toliau, ar pasitraukti.

Lygiai prieš 15 metų Lietuva tapo Europos Sąjungos dalimi. Algos ir pensijos per šį laiką padidėjo daugiau kaip tris kartus, o maistas pabrango daugiau kaip du kartus. Ekspertai sutaria, kad Lietuva pasiekė daug, tačiau artimiausiu metu labiau prisivyti ES senbuves bus sunku.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei nuo kitų metų kompensuoti 20 proc. per krizę sumažintų valstybinių ir kitų pensijų, kompensacijų bei rentų, kurios iki šiol buvo likusios nekompensuotos, rašoma pranešime.  Skaičiuojama, kad 2020 m. biudžete daliniam išmokų kompensavimui reiktų numatyti apie 36,2 mln. eurų. Iš viso socialinių išmokų gavėjams nekompensuota 181,5 mln. eurų.

„Sodrai“ perskaičiavus dalį pensijų, apie 40 tūkst. senjorų jos kiek padidėjo, o dalies mokėjimą atnaujinus, kai kuriems pensininkams išmokama vienkartinė išmoka, siekianti kelias dešimtis ar kelis šimtus eurų. „Sodra“ iki kovo pabaigos pensijas perskaičiavo žmonėms, gaunantiems iki 1995 metų paskirtas senatvės pensijas ir iki 2017 metų pabaigos sukaupusiems daugiau nei 30 metų stažo.

Lietuvos paštas laimėjo „Sodros“ skelbtą viešųjų pirkimų konkursą pensijų išdavimui, todėl visi Lietuvos senjorai nuo šiol savo pensijas galės atsiimti pašto skyriuose, o 12 regionų, kuriuose veikia mobilus laiškininkas, pensininkai, kaip ir anksčiau, jas gaus į namus. Po žiemą kilusios sumaišties, kai dalis pagyvenusių žmonių taip ir nesulaukė pristatomų pensijų, šiuos įsipareigojimus 3 mėnesiams sėkmingai buvo perėmęs Lietuvos paštas, rašoma pranešime spaudai.

Privatus kaupimas pensijai yra savarankiškas asmens sprendimas, tačiau atnaujinta antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema pasižymi 4-iomis konkrečiomis naudomis kaupiančiam žmogui, rašoma socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai. Pirmiausia valstybė į kiekvieno 3 proc. pensijai atidedančio asmens „kaupimo sąskaitą“ šįmet skiria 196 eurus per metus. Be to, nuo šių metų 1,55 proc.

Per 29-erius Nepriklausomybės metus vidutinės lietuvių algos ir pensijos išaugo šimtus kartų. Tiesa, šie palyginimai tik apytiksliai, pabrėžia specialistai, nes tuomet šalis žengė pirmus žingsnius iš planinės ekonomikos į laisvąją rinką. Vis dėlto to meto lietuvių pajamų dydžiai žiūrint iš šiandienos tikrai glumina. 921 eurai prieš ir 718 eurų po mokesčių. Toks yra vidutinis mėnesinis atlyginimas Lietuvoje šiuo metu, skelbia Statistikos departamentas.

„Sodra“ į pensijų kaupime dalyvaujančių gyventojų sąskaitas pervedė jų įmokas ir valstybės paskatas. Iš valstybės biudžeto pensiją kaupiantiems gyventojams už sausį pervesta 9,35 mln. eurų, tai yra 1,78 mln. eurų daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. Iš viso į gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas pervesti 34,1 mln. eurų, arba 4,17 mln. eurų daugiau nei prieš metus, teigiama „Sodros“ pranešime. „Nuo šių metų pradžios visi gyventojai, dalyvaujantys pensijų kaupime, gauna ir valstybės paskatą.

Individualią veiklą vykdantiems asmenims ir ūkininkams nuo 2019 metų priklausys didesnės ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, bus greičiau kaupiamas pensijų socialinio draudimo stažas. To priežastis – šiais metais individualią veiklą vykdantys žmonės ir pajamas deklaruojantys ūkininkai įmokas „Sodrai“ moka nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Praėjusiais metais šie savarankiškai dirbantys asmenys mokėjo įmokas nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Vasarį pensijų laiku sulaukė 99 proc. senjorų, kurioms jos pristatomos į namus. „Sodros“ teigimu, tai rodo, jog daugiau nei dvidešimtyje savivaldybių nuo šių metų pensijas į namus pradėjusioms pristatyti naujoms bendrovėms pavyko sėkmingai sustyguoti teikiamas paslaugas. Savo ruožtu Lietuvos paštas užtikrino, kad senjorai laiku sulauktų pensijų Vilniuje ir Kaune, kur nuo metų pradžios paštą turėjusiai pakeisti bendrovei „Bastaras“ nepavyko laiku atnešti dalies išmokų.

Kas antras Lietuvos gyventojas neabejoja, kad pats geriausiai tvarko savo pinigus. Net 56 proc. žmonių tvirtina, kad geriausiu asmeninių lėšų valdytoju pirmiausiai įvardintų būtent save, o tarp skirtingų visuomenės grupių didžiausiu pasitikėjimu išsiskiria pensininkai. Tai atskleidė sausį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.