Kaip žinia, senatvės pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalių.
Pirmoji skaičiuojama kaip žmogaus sukaupto pensijų draudimo stažo ir būtinojo stažo santykis padaugintas iš bazinės pensijos dydžio, galiojusio tuo metu, kada žmogus išeina į pensiją.
Pvz., jeigu žmogus išeina į pensiją šiemet ir yra sukaupęs 31 metus stažo (tiek, kiek šiemet yra nustatytas būtinasis stažas, kuris bus didinamas iki 35 metų), tai jo bendroji pensijos dalis būtų lygi pačiam bazinės pensijos dydžiui, t. y. 164,59 euro (31:31x164,9).
Individualioji pensijos dalis apskaičiuojama kaip žmogaus sukauptų apskaitos vienetų ir jų vertės sandauga. Vienas apskaitos vienetas sukaupiamas tuo atveju, jeigu darbuotojui mokamas vidutinis šalies atlyginimas (vis dėlto per metus neįmanoma sukaupti daugiau kaip 5 apskaitos vienetų).
Paprastai tariant, jeigu per visus 31 metus žmogus uždirbo vidutinį atlyginimą, jis bus sukaupęs tiek pat apskaitos vienetų. Šiuo metu vieneto vertė yra 3,52 euro, tad tokio žmogaus individualioji pensijos dalis būtų 109,12 euro (31x3,52), o visa pensija, pridėjus bendrąją dalį – 273,71.
Atkreiptinas dėmesys, kad bendroji pensijos dalis yra finansuojama iš valstybės biudžeto – tai yra iš bendrųjų mokesčių. Tuo metu individualioji dalis – iš „Sodros“ biudžeto, tai yra tik iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų.
Kiekvienais metais tiek bazinės pensijos dydis, tiek apskaitos vieneto vertė indeksuojama – tai yra keičiama atsižvelgiant į 3 praėjusių, einamųjų ir 3 ateinančių metų darbo užmokesčio rodiklius. Tokiu pačiu didinamos ir jau paskirtos pensijos.
Pavyzdžiui, šiais metais indeksavimo koeficientas yra 1,0763, o kitais metais, numatoma, bus 1,0811. Tai reiškia, kad šiemet pensijos padidėjo apie 7,63 proc., o kitąmet turėtų didėti 8,11 proc.
Vis dėlto prezidentas siūlo, kad prie šio didinimo, bazinės pensijos būtų papildomai keliamos 1,83 proc. punkto 2020 m. ir dar 1,91 proc. punkto 2021 m.
Po pateikimo Seimas pritarė tokiam projektui ir dėl jo paprašyta Vyriausybės išvados, kurios projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji iš esmės pritaria papildomam pensijų didinimui. Tačiau tuo siūlo neapsiriboti.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad vien bazinės pensijos padidinimas neužtikrintų konstitucinio solidarumo principo įgyvendinimo ir sumenkintų socialinio draudimo pensijų dydžių sąsają su įmokomis, nes bazinė pensija lemia bendrosios pensijos dalies, kuri priklauso nuo asmens įgyto stažo trukmės, dydį.
Stažas yra apskaičiuojamas pagal įmokas nuo minimaliosios mėnesinės algos, o pensijų apskaitos vienetai, kurių vertės papildomai didinti nesiūloma, – nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
„Taigi papildomai didinant vien bazinės pensijos dydį, asmenų, sumokėjusių įmokas nuo didesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos, gaunamos socialinio draudimo pensijos didėtų santykinai mažiau“, – nurodo ministerija.
Paprastai tariant, papildomai keliant tik bazinę pensiją iš to proporcingai labiau išloštų mažesnių pensijų gavėjai. O tai gali prieštarauti žmonių lygiateisiškumui.
Dėl šios priežasties ministerija siūlo papildyti nuostata, kad pensijų indeksavimo pakeitimai būtų numatomi kartu su 2021 m. biudžetu.
„Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą – sukurti Lietuvoje sistemą, kuri per ilgesnį laikotarpį leistų ištrūkti iš senyvo amžiaus žmonių skurdo spąstų ir reikšmingai sumažintų skurstančių asmenų skaičių Lietuvoje – siūloma įgyvendinti sparčiau indeksuojant socialinio draudimo bazinės pensijos dydį.
Ministerijos atliktos skurdo mažinimo priemonių projekcijos, preziumuojant, kad pensijų didinimui kasmet būtų skiriama papildomai 100 mln. eurų, rodo, kad pensinį amžių sukakusių asmenų skurdo mažinimui didesnį teigiamą poveikį turėtų abiejų pensijos dalių – ir bendrosios, ir individualiosios – indeksavimas, nes, taikant šias priemones kartu, senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų skurdas 2020 m. sumažėtų 1,6 proc. punkto, o 2021 m. – 3,5 proc. punkto. Tuo metu indeksuojant vien tik bendrąją socialinio draudimo pensijos dalį, skurdas mažėtų lėčiau: 2020 m. – 1,3 proc. punkto, 2021 m. – 3,1 proc. punkto“, – rašte apie prezidento teikiamą projektą rašo ministerija.
Į klausimą, ar tokia Vyriausybės išvada reiškia, kad ministerija pasisako už didesnius pensijų indeksavimo pokyčius, jos atstovai atsakė taip:
„Nutarimo projektu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad siūlymas papildomai didinti vien socialinio draudimo bazinę pensiją „plokština“ pensijas, o tai neatitinka oficialiosios konstitucinės doktrinos, kad socialinio draudimo pensijos negali nepriklausyti nuo mokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio.
Šiuo metu keisti pensijų indeksavimo tvarkos neplanuojame, vis dėlto, jei būtų priimtas įstatymas, kuriuo būtų pavesta tai daryti, kitąmet būtų apsispręsta, koks naujasis indeksavimo mechanizmas turėtų būti.“
