Apie tai interviu tv3.lt pasakojo visai neseniai „Sodros“ vadove oficialiai paskirta Julita Varanauskienė.
„Pats savaime pensijų didinimas nėra kažkoks ydingas ar blogas reiškinys. Daugelis pensininkų norėtų, kad jų pensijos būtų didesnės. Bet kita vertus, reikia labai gerai įvertinti, ar toks sprendimas šiandien neturės neigiamų pasekmių rytoj, tai yra ar netaps kokiu nors nepakeliamų įsipareigojimu valstybei.
Šiuo metu pensijų įstatymas labai aiškiai reglamentuoja, kaip kokiu būdu, kokiu tempu, nuo ko priklauso pensijų augimas. Ir tiesiog manau, pastovi sistema turėtų pasižymėti tuo, kad įstatymų laikomasi“, – kalbėjo direktorė.
Jos teigimu, vertinant aritmetiškai, vidutinę pensiją indeksavus (t.y. padidinus) tokiu dydžiu, koks galėtų būti atsižvelgiant į ankstesnius ir prognozuojamus darbo užmokesčio fondo rodiklius, ji turėtų būti šiek tiek mažesnė negu 400 eurų.
Tačiau, anot J. Varanauskienės, yra kitų būdų padidinti pensiją tiek, kiek žada vienas iš kandidatų į prezidentus:
„Kaip žinoma, yra daroma ir kitų veiksmų. Tarkime, nuo šių metų mokamos priemokos mažų pensijų gavėjams, kurių pensijos yra mažesnės negu sąlyginai vadinama skurdo riba. Ir tai daro įtakos tam rodikliui.“
Kitaip tariant, 2020 metų viduryje vidutinė pensija gali siekti 400 eurų dėl to, kad į jų skaičiavimą būtų įtrauktas papildomas mažiausių pensijų kilstelėjimas. Direktorės nuomone, vidutinės pensijos apskaičiavimas kitąmet bus ne tik dėl indeksavimo koeficiento, kuris įtvirtintas dabartiniame įstatyme.
Vidutinė pensija turintiems būtinąjį 35 metų (anksčiau buvo 30 metų) darbo stažą, po metų esą bus beveik lygi 400 eurų. Tačiau ir dabar jos jau yra 363,5 euro, o štai reikiamo stažo neturintys asmenys per mėnesį vidutiniškai gauna vos 192,7 euro.
Paklausta, iš kur atsiras pinigų pensijų didinimui, J. Varanauskienė svarstė:
„Jei didėja darbo užmokestis ir dirbančiųjų bent jau nemažėja, turime darbo užmokesčio fondo didėjimą, kuris tiesiogiai koreliuoja su lėšomis, kurios skiriamos pensijoms. Šiandien turime situaciją, kad išmokos „Sodros“ pensijoms yra mažesnės negu surenkamos įmokos pensijų draudimui.“
Dabar tas skirtumas vadinamas rezervu. Kalbant geriausia jį? To rezervo paskirtis ta, kad ekonomikos nuosmukio metu tai būtų tas maišas arba katilas pinigų, iš kurio galima pasisemti pinigų ir vykdyti valstybės įsipareigojimus, nes galimybės mažinti pensijų įstatymas nenumato.“
Anot direktorės, kitos šalys kaupia rezervą ne tik dėl galimo ekonomikos sunkmečio, tačiau ir dėl demografijos problemų. Tačiau Lietuvoje apie tai dar nekalbama.
„Šiandien, ko gero, politikai sprendžia, diskutuoja, kas yra svarbiau – turėti rezervą ekonomikos krizei, kuri gali kilti ateityje, gal vadinti nuosmukiu, vengti žodžio krizė, nes ekonomika vystosi cikliškai ir tai yra natūralus procesas – pakilimai ir nuosmukiai.
Kitas variantas, kaip panaudoti pinigus – išleisti juos tam, kad šiandien mažiausias pensijas gaunantys galėtų nusipirkti daugiau. Čia jau yra politikų sprendimas, ką jie laikys svarbesniu“, – aiškino „Sodros“ vadovė.
Tačiau ji pati labiau būtų linkusi ne išlaidauti dabar, o kaupti atsargą ateičiai:
„Mano, kaip finansų ekspertės patirtis, sako, kad rezervas yra būtinas. Jis nepadeda išvengti krizės, ji vis tiek įvyksta, bet padeda sušvelninti jos pasekmes. Žmogus labiausia kenčia dėl pajamų pasikeitimo, kai jos staiga sumažėja. Sakoma, kad po padidinimo sekantis sumažinimas yra kur kas skausmingesnis, negu nedidinimas, jeigu nematai tvarumo.“
