Praėjusią savaitę S. Skvernelis pristatė savo rinkimų programą. Nors vidaus politika nėra prezidento prerogatyva, dabartinis Vyriausybės vadovas pažadėjo, kad jei bus išrinktas, vidutinė senatvės pensija iki kitų metų vidurio bus 400 eurai.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 344 eurai. Kad būtų įgyvendintas rinkiminis pažadas, ji turi padidėti 66 eurais arba daugiau kaip 19 proc.
Bėda ta, kad šiuo metu Socialinio draudimo pensijų įstatymas neleidžia politikams pensijų didinti tiek, kiek jie sugalvoja.
Senatvės pensiją sudaro bendrosios ir individualiosios dalių suma. Bendroji dalis susieta su bazine pensija (dabar 164,59 euro), individualioji – su apskaitos vieneto verte (dabar 3,52 euro).
Kiekvienų metų pradžioje jie dauginami iš indeksavimo koeficiento. Šis apskaičiuojamas, kaip 7 metų (3 ankstesnių, einamųjų, ir 3 būsimų) darbo užmokesčio fondo augimo dydžio vidurkis. Paprastai tariant, pensijos automatiškai didinamos tiek, kiek vidutiniškai per 7 metus didėja atlyginimai.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl mokesčių reformos šiemet darbo užmokesčio fondas formaliai auga 40 proc., o neįvertinus reformos – 8,6 proc. Net jei indeksavimo koeficientui apskaičiuoti būtų imamas pirmasis dydis, 7 metų algų augimo vidurkis nė iš tolo nesiektų 19 proc., kuriais didinti pensijas žada S. Skvernelis, kuris, beje, net nesulaukęs 50 metų jau gauna valstybinę pareigūno pensiją.
Didinti būtina, bet ne taip
Paprašytas įvertinti premjero planus Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka pripažino, kad pensijos Lietuvoje yra mažos ir jas didinti būtina. Tačiau ne taip, kaip siūlo dabar.
Anot profesoriaus, šiuo metu daugiau kaip trečdalis pensininkų skursta, o tarp dirbančių asmenų tokių yra vos 8 proc.: „Aišku, kad pensijas reikia didinti ir dabartinio indeksavimo nepakanka.“
Jei toliau galios dabartinis įstatymas, po kurio laiko pensijos sudarys tik 20 proc. darbo užmokesčio, ką viešai yra deklaravęs pats socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Neleistina, kad pensininkai taip skurstų palyginti su dirbančiais, dėl to esą būtina keisti įstatymą ir dabartinę pensijų indeksavimo tvarką.
„Pensijas reikia didinti, tiktai, žinoma, dabar čia nelabai gražiai išeina ir su rinkimais suderinta. Jei pensijas ir didins, tai įstatymą keis Seimas. Prezidentas gali pasiūlyti tokią iniciatyvą ar pasirašyti Seimo priimtą įstatymą. Bet čia nėra tiesioginis prezidento darbas“, – svarstė R. Lazutka.
Jo teigimu, ateityje dirbančiųjų mažės, o mažėjant darbo jėgos pasiūlai, darbdaviai mokės didesnes algas. Vis dėlto jas uždirbs mažiau žmonių, tad bendras darbo užmokesčio fondas augs ne taip sparčiai. Dėl to ir pensijų indeksavimas bus ribotas, tad jų atotrūkis nuo vidutinės algos vis didės.
„Iš tiesų reiktų keisti pensijų indeksavimo tvarką, nes ateis laikas, kai ji bus visiškai nepalanki. O po kažkokio reikšmingesnio padidinimo jau būtų galima įvesti indeksavimą ir paskui jau tikrai nekišti nagų prie įstatymo. Pensijas reikia taip sutvarkyti, kad nebūtų tokio atotrūkio tarp darbingo amžiaus ir senų žmonių padėties. Tai reikėtų daryti, matyt, tikrai ne tokiais vienkartiniais sprendimais – štai dabar yra pinigų, yra rinkimai, padidinome, o paskui vėl nežinia, kaip bus“, – komentavo pašnekovas.
Anot jo, įstatyme reikėtų pakeisti apskaitos vienetų skaičiavimo formulę arba numatyti kitokį jų apskaičiavimo mechanizmą, kad vidutinė pensija pasiektų ne 40 proc., o 55 proc. vidutinės algos. Iš karto tam nebus pakankamai pinigų, bet per kelerius metus tai padaryti būtų įmanoma.
„Bet turi būti nuosekli programa. O dabar, galima sakyti, jei pinigų yra, jų mesteli ir aišku, kad tai yra rinkėjų papirkinėjimas. Jei po poros metų bus ekonomikos pablogėjimas, tada vėl pensijos gali būti bus užšaldytos. Nesiverčia liežuvis sakyti, kad pensijų nereikia didinti, bet didinimas neturi būti priešokiais“, – reziumavo R. Lazutka.
Tektų keisti įstatymą
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė informavo, kad jeigu senatvės pensijos didėtų tik dėl indeksavimo, tuomet iš valstybės biudžeto papildomai kitiems metams reiktų 136 mln. eurų, iš „Sodros“ biudžeto – 90 mln. eurų.
Jeigu būtų sutarta nuo liepos mėnesio didinti bazinę pensiją, tuomet iš valstybės biudžeto papildomai prireiktų dar 131 mln. eurų.
Preliminariai skaičiuojama, kad 2020 m. senatvės pensijos bus indeksuojamos panašiu lygiu kaip ir šiemet (iki 8 proc.), tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija 2020 m. sausį galėtų siekti apie 370 eurų.
„Nuo 2019 m. bazinė pensijos dalis buvo perkelta į valstybės biudžetą su tikslu ateityje senatvės pensijas finansuoti ne tik iš darbo, bet ir kitų mokesčių. Šiuo atveju, jeigu formuojant kitų metų biudžetą būtų galutinai sutarta papildomai nuo liepos mėnesio kilstelti bazinę pensiją prisidedant valstybės biudžetui, tai būtų šio principo įgyvendinimas praktikoje. Tokiu atveju vidutinė pensija nuo liepos mėnesio galėtų siekti 400 eurų, tik tam dar reiktų pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymą“, – nurodė patarėja.
Jos teigimu, visuotinai sutariama, kad senatvės pensijos Lietuvoje yra pernelyg žemos. Tą puikiai iliustruoja santykinio skurdo, absoliutaus skurdo ir materialinio nepritekliaus lygis vyresnių nei 65 metų asmenų grupėje. Jis liudija, kad senatvės pensininkai yra viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje.
Pavyzdžiui: vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų absoliutaus skurdo lygis – 14,2 proc. (bendras – 13,8 proc.), jų skurdo rizikos lygis – 33,4 proc. (bendras – 22,9 proc.).
